LVK įvykių retrospektyva

2003 05 13. LVK sekretoriato informacija apie Kardinolo A. J. Bačkio garbės daktaro vardo suteikimą

2003 m. gegužės 13 d. Vilniaus arkivyskupui metropolitui, kardinolui A. J. Bačkiui Krokuvos Jogailos universiteto ypatingų iškilmių salėje įteiktos Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijos garbės daktaro regalijos. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ambasadorius Darius Degutis, Lenkijos aukštųjų mokyklų rektoriai, dvasininkai, mokslo visuomenė.

Iškilmė vyko Collegium Maius, seniausiame XV a. įkurtos Krokuvos akademijos pastate. Auloje, kurioje teologijos garbės daktaro vardas buvo suteiktas ir popiežiui Jonui Pauliui II, susirinko Akademijos vadovybė, senatas, tarp jų buvo ir Akademijos kancleris - Krokuvos kardinolas Franciszek Macharski. Iškilmingą senato posėdį pradėjo Popiežiškosios teologijos akademijos rektorius vyskupas Tadeusz Pieronek. Sveikinimo kalboje jis akcentavo Vilniaus ir Krokuvos istorinius bei dvasinius ryšius, minėjo abiem tautoms brangius šventuosius: šv. Kazimierą, šv. karalienę Jadvygą, pal. Mykolą Giedraitį.

Po to kun. prof. Andrzej Pankovic susirinkusius supažindino su kardinolo A. J. Bačkio biografija ir išvardijo nuopelnus, už kuriuos jam suteikiamas šis garbingas titulas: tai per 50 komunizmo metų sugriautos Bažnyčios struktūros atstatymas, Vilniaus kunigų seminarijos, lietuvių ir lenkų katechetikos centrų, VU RSTC įsteigimas, jaunimo pastoracija, negimusios gyvybės, žmogaus teisių ir orumo gynimas. Po to buvo perskaitytas Senato nutarimas dėl suteikimo kardinolui A. J. Bačkiui titulo doctor honoris causa.

20 minučių trukmės kalboje kardinolas A. J. Bačkis pabrėžė lietuvių tautos kultūrinės tapatybės atsinaujinimą ir Bažnyčios vaidmenį šiame procese. Kardinolas apžvelgė lietuvių identiteto raišką nuo XIX a. II pusės, minėdamas kunigus bei vyskupus - Valančių, Baranauską, Vaižgantą, Maironį, - kurių dėka Katalikų Bažnyčia lietuviams tapo svarbus veiksnys nacionalinei kultūrai tampant europine. Taip pat išryškintas Bažnyčios vaidmuo sovietų priespaudos metais, kai Bažnyčia ir šeima buvo vienintelės tikėjimo ir tautinės kultūros saugotojos ir gynėjos. Kalbą kardinolas baigė svarstymu, „kaip išlaikyti tautą šiandien“, akcentavo Bažnyčios svarbą atnaujinant tautos tapatybę šiandienos sąlygomis. Pasak kardinolo, Bažnyčia šiandien yra atsvara naujųjų religingumų - pagonybės, „nacionalinės katalikybės“, „nacionalinio ateizmo“ - formoms. „Tauta neturi savo nuosavo Dievo - Viešpats, žmogaus Išganytojas, su vienoda meile žvelgia į visas tautas ir visus žmones. Bet tuo pat metu negalima pamiršti, kad priklausymas kuriai nors tautai yra dovana, kurią Dievas teikia žmonėms, kad jie turėtų laimingą ir pilnai žmogišką gyvenimą“, - savo kalboje sakė kardinolas A. J. Bačkis.

Rektorius, padėkojęs kardinolui A. J. Bačkiui už kalbą, pakvietė svečius į Stuba Communis, kur buvo perskaityti paštu gauti sveikinimai ir chorui giedant „Vivat“ susirinkusieji galėjo šia proga pasveikinti kardinolą.

 
 Naujienos
LVK įvykių retrospektyva | Už/atsisakyti naujienas