LVK įvykių retrospektyva

Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus sveikinimo žodis Šventajam Tėvui

2006 06 23

Šventasis Tėve,

džiaugiamės galėdami susitikti su Jumis šiame mieste, kur šventieji apaštalai Petras ir Paulius savo krauju paliudijo ištikimybę Kristui ir jo Evangelijai. Labai laukėme šio vizito trokšdami pasveikinti Jus kaip apaštalo Petro įpėdinį, Kristaus vietininką ir pasidalyti Lietuvos katalikų šiandienos džiaugsmais bei rūpesčiais.

Jus, Šventasis Tėve, taip pat sveikina vyskupai emeritai – vysk. Antanas Vaičius, vysk. Juozas Žemaitis, vysk. Juozas Preikšas, vysk. Vladas Michelevičius ir vysk. Romualdas Krikščiūnas, kurie liko Lietuvoje.

Prieš šešiolika metų atgavo Nepriklausomybę. Per šį laiką daug kas mūsų šalyje pasikeitė, atsirado valstybinio saugumo garantijų, žmonių gyvenimas įgyja vis didesnio pastovumo. Lietuva tapo daugelį Europos šalių vienijančios sąjungos nare. Tai teikia vilčių, bet kartu kyla nauji iššūkiai.

Džiugu, kad Lietuvos Respublika pasirašė sutartis su Šventuoju Sostu dėl teisinės Bažnyčios padėties, dėl bendradarbiavimo švietimo bei kultūros srityje ir dėl sielovados kariuomenėje, kurią įgyvendina per įkurtą Kariuomenės ordinariatą. Šios sutartys suteikė aiškesnes gaires Bažnyčiai bendradarbiauti su Valstybe sprendžiant visai Lietuvos visuomenei aktualius švietimo, socialinius ir moralinius klausimus. Tiesa, sutarčių įgyvendinimas nėra sklandus dėl besikeičiančios politinės situacijos.

Jubiliejiniai 2000-ųjų metų renginiai padėjo atnaujinti visų vyskupijų religinį gyvenimą. Ypač prasmingas buvo Lietuvos II Eucharistinis kongresas, Lietuvos jaunimo dienos ir dabar kasmet vykstantys vyskupijų Eucharistiniai kongresai. Norime pasidžiaugti, kad vis labiau garbinama Eucharistija, daugėja šventovių, kuriose vyksta nuolatinė Eucharistijos adoracija. Lietuvoje pakankamai dažnai praktikuojamas Susitaikinimo sakramentas, ypač Advento ir Gavėnios metu.

Šiuo metu Lietuvoje veikia trys kunigų seminarijos – Vilniuje, Kaune ir Telšiuose kunigystei ruošiasi apie 130 klierikų. Prie visų seminarijų įsteigti propedeutiniai vienerių metų trukmės kursai. Vyskupai siekia, kad būsimieji kunigai tinkamai pasiruoštų kunigiškai tarnystei. Turėdami daugiau gerai pasirengusių kunigų, galėtume sėkmingiau imtis sielovados ne tik parapijose, bet ir universitetuose, mokyklose, ligoninėse.

Net 79 procentai Lietuvos gyventojų laiko save katalikais, bet rimtai praktikuojančių yra mažesnioji pusė. Reguliariai sekmadienio šv. Mišiose dalyvauja apie 10 procentų katalikų. Daugumos tikėjimas stokoja sąmoningumo, jų ryšys su Bažnyčia grindžiamas tik Krikšto ir Santuokos sakramentų priėmimu bei bažnytinėmis laidotuvėmis. Vyresnioji karta sovietiniais metais nėra patyrusi reikiamo religinio ugdymo, todėl rimta suaugusiųjų katechezė lieka labai aktuali.

Valstybinėse mokyklose dėstoma laisvai pasirenkama tikybos disciplina, kurią lanko apie pusę moksleivių. Per pastaruosius metus nemažai padaryta plėtojant sakramentų katechezę parapijose. Tikybos mokytojai, katechetai rengiami ir kvalifikaciją kelia keliuose universitetuose bei kolegijose.

Ypač džiugina, kad Lietuvoje gausėja jaunimo ir suaugusiųjų maldos grupių. Visose vyskupijose yra dvasinių centrų, kuriuose vyksta rekolekcijos, rengiamos susikaupimo dienos įvairiems tikinčiųjų būreliams: šeimoms, jaunimui, sužadėtiniams, našliams etc.

Pašaukimai Dievui pašvęstajam gyvenimui, deja, nėra gausūs. Daugiau kandidačių sulaukia kontempliatyvūs moterų vienuolynai. Iš vyrų vienuolijų daugiausia pašaukimų turi pranciškonai ir jėzuitai.

Skatindama kiekvieno tikinčiojo pamaldumą, Bažnyčia rūpinasi stiprinti svarbias institucijas: Caritas, Katechetinius, Jaunimo ir kitus centrus, kurie per pastaruosius metus tapo savarankiškesni, išplėtė savo veiklą. Tiesa, daugelis gerų iniciatyvų vis dar priklauso nuo kitų šalių tikėjimo brolių bei seserų dosnios pagalbos, už kurią esame nuoširdžiai dėkingi.

Visose vyskupijose veikia Šeimos centrai, kurie rūpinasi jaunimo ugdymu šeimos gyvenimui, jaunavedžių ruošimu Santuokai, imasi kitų šeimoms reikalingų programų. Šeimos problemoms skirtas katalikiškas mėnesinis žurnalas „Artuma“. Deja, Lietuvoje šeimos nėra patvarios. Daug išsiskiria net ir Santuokos sakramentą priėmusių šeimų. Tarp svarbiausių skyrybų priežasčių – krikščionišką pasaulėžiūrą ardanti masinės kultūros įtaka, paplitęs alkoholizmas, emigracija į užsienį, ieškant pelningesnio darbo.

Nors ekumeninis judėjimas nėra labai gyvas, tačiau su tradicinėmis religijomis sugyvename labai draugiškai. Kiek sunkiau su naujomis religinėmis grupėmis, kurios kartais demonstruoja savo priešiškumą Bažnyčiai. Su Katalikų Bažnyčia ryšį praradę žmonės dažnai pakliūva į ezoterines ir sektantiškas grupes. Nerimo kelia neopagonybės plitimas.

Informacija apie Bažnyčios gyvenimą plačiajai visuomenei daugiausiai yra prieinama per internetą, gausėja bažnytinių institucijų svetainių. Per nacionalinę televiziją ir radiją susitarimų pagrindu transliuojamos religinės programos, laidas ruošia katalikiška „Mažoji studija“. Veikia katalikiškas „Marijos radijas“.

Bažnyčios Lietuvoje ir toliau laukia nelengvos užduotys: ne tik stiprinti savo narius, bet ir prakalbinti tuos, kurie yra susidarę klaidingą nuomonę apie Kristaus išganymo žinią ar lieka jai abejingi. Būtina jiems padėti „patirti meilę ir per tai leisti Dievo šviesai įžengti į pasaulį“ (Deus caritas est, 39).

Tęsdami savo misiją pasitikime Dievo gailestingumu, kurio kultas naują paskatą gavo būtent Lietuvos sostinėje Vilniuje. Čia nuo seno gerbiamas Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas, o dabar vis daugiau tikinčiųjų skuba prie Gailestingojo Jėzaus atvaizdo.

Viltį žadina artėjantis reikšmingas 400 metų Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje jubiliejus, kurį švęsime 2008 m. ir kuriame dalyvauti norime pakviesti Jus, Šventasis Tėve. Jūsų apsilankymas, be jokios abejonės, suteiktų naują impulsą Bažnyčios ir visos šalies gyvenimui, pakeltų dvasią ir sustiprintų tikėjimą.

Lietuvos vyskupų ir visų katalikų vardu noriu Jums pareikšti pagarbą ir dėkingumą, paliudyti sūnišką atsidavimą. Šventasis Tėve, palaiminkite Bažnyčią Lietuvoje, palaiminkite mūsų kunigus, vienuolius ir tikinčiuosius, kurie net sunkiausiais priespaudos metais visuomet išlaikė savo ištikimybę Apaštalų Sostui.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas

 
 Naujienos
LVK įvykių retrospektyva | Už/atsisakyti naujienas