LVK plenarinis posėdis

Lietuvos Vyskupų Konferencijos (LVK) plenarinis posėdis

  • iš diecezinių vyskupų trejų metų laikotarpiui renka Konferencijos pirmininką bei vicepirmininką,
  • trejų metų laikotarpiui renka generalinį sekretorių, kuriuo gali būti ir kunigas, neturintis vyskupo šventimų,
  • steigia Konferencijos komisijas, komitetus bei tarybas ir trejų metų laikotarpiui skiria jų pirmininkus bei narius,
  • leidžia Konferencijos potvarkius,
  • steigia kitus centrinius organus Konferencijai padėti,
  • vykdo sau rezervuotą Konferencijai prideramą veiklą.

LVK plenarinis posėdis turi teisę, jei tam neprieštarauja visuotinė teisė ar jei yra turimas atskiras Apaštalų Sosto leidimas,

  • skelbti doktrininius pareiškimus,
  • leisti bendruosius dekretus,
  • leisti su pavieniais atvejais susijusius dekretus.

LVK plenarinis posėdis taip pat turi teisę leisti deklaracijas ir pavedimus.

Norint, kad doktrininiai Konferencijos pareiškimai įgytų autentiško mokymo statusą ir būtų skelbiami Konferencijos vardu, jie plenariniame posėdyje turi būti patvirtinti arba vienbalsiai, arba bent dviejų trečdalių balsų dauguma. Pastaruoju atveju prieš skelbiant pareiškimas turi būti pripažintas Apaštalų Sosto. Bendrieji dekretai įsigalioja pripažinus juos Apaštalų Sostui ir teisėtai paskelbus Konferencijai numatytu būdu bei laiku.

Konferencijos teisėtai išleistus bei Apaštalų Sosto pripažintus bendruosius dekretus visiems vyskupams privalu ištikimai vykdyti. Juridiškai neįpareigojančius Konferencijos sprendimus vyskupas vykdo dėl vienybės ir meilės konfratrams, nebent tam trukdytų svarbios priežastys, kurias jis kaip tokias suvokia Viešpaties akivaizdoje. Pastaruoju atveju sprendimus bei normas vyskupas savo vyskupijoje skelbia savo vardu bei autoritetu.

Plenarinis posėdis rengiamas bent du kartus per metus iš anksto nustatytu laiku. Nuolatinės tarybos sprendimu arba reikalaujant bent trečdaliui Konferencijos narių, gali būti sušauktas neeilinis plenarinis posėdis. Plenarinį posėdį šaukia ir jam vadovauja Konferencijos pirmininkas.

Plenariniame posėdyje visi Konferencijos nariai turi sprendžiamojo balso teisę. Konferencijos nariui, pagrįstai negalinčiam dalyvauti plenariniame posėdyje, gali atstovauti kitas narys vyskupas ar vyskupijos generalvikaras. Tačiau šiuo atveju tokie asmenys tegali perduoti juos delegavusiojo nuomonę ir neturi teisės balsuoti jo vardu. Konferencijos nariai, negalintys asmeniškai dalyvauti plenariniame posėdyje, turi teisę savo balsą ar nuomonę svarstomais klausimais pareikšti raštu.

Plenarinio posėdžio darbotvarkę, atsižvelgdamas į Konferencijos narių pasiūlymus, sudaro Konferencijos pirmininkas. Siekiant išreikšti kuo artimiausią Konferencijos ryšį su Apaštalų Sostu, į visus plenarinius posėdžius kviečiamas popiežiaus legatas, kuris turi teisę teikti pasiūlymus dėl darbotvarkės.

Plenarinis posėdis gali priimti sprendimus, jei jame dalyvauja nemažiau kaip du trečdaliai Konferencijos narių. Balsuojama remiantis kanonų teisės kodekso normomis.