Naujienos

 LVK įvykių retrospektyva
 Už/atsisakyti naujienas

Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2007 m. gegužės 15–17 d. plenarinį posėdį


2007 05 18

2007 m. gegužės 15–17 d. Vilniuje, Trinapolio rekolekcijų namuose vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Posėdžio pradžioje apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas padėkojo vyskupams už maldas minint popiežiaus Benedikto XVI aštuoniasdešimtmetį ir išrinkimo popiežiumi antrąsias metines bei priminė popiežiaus kelionės į Braziliją reikšmę.

Plenariniame posėdyje buvo pristatytas Kauno arkivyskupijos apsisprendimas pradėti rengti nuolatinius diakonus. Lietuvoje jau yra patvirtintos nuolatinių diakonų rengimo programos ir studijų planai, todėl kiekviena vyskupija gali juos įgyvendinti atsižvelgdama, ar joje yra toks poreikis ir sąlygos nuolatinių diakonų darbui. Rengtis diakonatui galės tik tie kandidatai, kurie turi savo vyskupo siuntimą ir jau yra aktyviai įsitraukę į Bažnyčios gyvenimą bei veiklą. Bažnyčios teisė numato, kad vedęs kandidatas diakonu gali tapti tiktai sulaukęs trisdešimt penkerių metų, sutikus jo žmonai. Kaune diakonų rengimas vyks savaitgaliais ir truks ketverius metus. Kandidatų ugdymas apims kelias sritis: dvasinę, intelektualinę, sielovadinę. Pirmieji metai – parengiamieji, skirti krikščioniško gyvenimo sąmoningumui ugdyti. Į šią pradinę ugdymo programą kviečiama ir būsimo nuolatinio diakono žmona. Gavę šventimus nuolatiniai diakonai turės dvi galimybes: visiškai įsitraukti į sielovados darbą arba tęsti profesinę veiklą ir liudyti tikėjimą patarnaudami parapijoje.

Lietuvos katechetinio centro direktorius kun. Rimantas Gudlinkis posėdyje pristatė atnaujintos Katalikų tikybos bendrosios programos projektą, parengtą taikantis prie Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimų tokioms programoms. Vyskupai pritarė projektui ir leido nuo šių metų rugsėjo pagal jį dirbti kompetentingiems tikybos mokytojams, kurie po pusės metų pateiks savo vertinimus ir siūlymus. Po to projektas bus koreguojamas ir teikiamas galutiniam tvirtinimui. Vyskupai taip pat patvirtino vieningą tvarką kaip išduoti ir atšaukti tikybos mokytojų kanoninius siuntimus.

Posėdyje buvo apsvarstyta Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete ir Popiežiškosios lietuvių šventojo Kazimiero kolegijos Romoje veikla bei ateities perspektyvos. Teologijos fakulteto Didysis kancleris arkiv. Sigitas Tamkevičius supažindino vyskupus su susidariusia padėtimi laikinai sustabdžius savo įgaliojimus fakulteto dekanui kun. Petrui Smilgiui ir vykstant tyrimui dėl jam iškeltų kaltinimų.

LVK delegatas užsienio lietuvių sielovadai prel. Edmundas Putrimas vyskupus supažindino su šios sielovados srities padėtimi ir svarbiausiomis problemomis. Pastaruoju metu užsienyje su lietuviais aktyviai dirba daugiau kaip 60 kunigų, daugiausia JAV ir Kanadoje. Nors lietuvių emigrantų skaičius nuolat auga, tačiau tik nedaugelis iš jų yra užsiregistravę kurioje nors lietuvių parapijoje. Be to, didžioji dalis tikinčiųjų gyvena toli nuo senųjų lietuviškų bažnyčių. Sumažėjus parapijiečių bei sakramentinių patarnavimų prašančių tikinčiųjų skaičiui, nevykstant katechezei gresia pavojus, kad parapijos gali būti panaikintos, nes vietos vyskupai daugiausia dėmesio kreipia į sielovadinę bažnyčių paskirtį. Lietuviams šios parapijos yra brangios ir kaip religinis, ir kaip tautinis bei kultūrinis centras. Prel. E. Putrimas kalbėjo apie pastangas išsaugoti lietuvių parapijas ir rūpestį dėl uždaromų bažnyčių, ypač Niujorko Aušros Vartų ir Šv. Jurgio Pensilvanijoje. Naujosios lietuvių emigracijos kraštuose vietos vyskupai pageidauja, kad kunigai, atvykstantys aptarnauti lietuvių, įsitrauktų į vietinės Bažnyčios veiklą dirbdami parapijoje. Todėl besirengiantys sielovados darbui užsienyje kunigai turėtų gerai susipažinti su specifine to krašto situacija ir išmokti kalbą. Šiuo metu ieškoma kunigų, kurie galėtų dirbti Rusijoje, Vokietijoje ir JAV.

Plenariniame posėdyje savo darbą pristatė Lietuvos policijos kapelionas kun. Aušvydas Belickas, kuris pasakojo, kad stengiasi kreipti dėmesį į moralės, etikos klausimus, prisidėti prie pareigūnų asmenybės ugdymo. Jis taip pat yra ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje. Vyskupai trejiems metams pratęsė kun. A. Belicko įgaliojimą dirbti Policijos kapelionu ir atstovauti LVK Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje. Taip pat buvo pritarta mons. Juozapo Antanavičiaus kaip Lietuvos aklųjų ir silpnaregių draugijos dvasios vado įgaliojimams trejų metų laikotarpiui.

Vyskupai aptarė klausimus, susijusius su bažnytiniu paveldu. Parapijose yra reikmenų, kurie dėl pasikeitusios liturgijos ar nusidėvėjimo nebėra naudojami. Jie turi istorinę, meninę vertę, todėl turi būti saugomi. Tinkamai imtis šios misijos gali tik bažnytiniai muziejai, kuriuose religinis paveldas nebūtų išblaškytas. Vyskupijos, stokojančios galimybių saugoti nebenaudojamus reikmenis, galės juos deponuoti Vilniuje 2005 m. įkurtame Bažnytinio paveldo muziejuje. Vyskupai nurodė, kad parapijose esantys net ir nebenaudojami ar sudėvėti daiktai negali būti perduodami į jokį muziejų be raštiško vietos vyskupo sutikimo. Taip pat niekas negali rinkti bažnytinių reikmenų neturėdamas raštiško vietos vyskupo leidimo.

Plenariniame posėdyje buvo kalbama apie suintensyvėjusią homoseksualių santykių ir šios orientacijos asmenų specifinio gyvenimo būdo propagandą Lietuvoje. Bažnyčia savo dokumentuose ne kartą pabrėžė, kad asmenys, jaučiantys lytinį potraukį tos pačios lyties asmenis, turi būti gerbiami bei pasisakė prieš jų diskriminaciją. Kita vertus, kaip aiškina Katalikų Bažnyčios Katekizmas, polinkis į homoseksualumą yra objektyviai netvarkingas, o tokį polinkį turintys asmenys pašaukti gyventi skaisčiai. Homoseksualumo praktikavimas yra sunki nuodėmė skaistumui. Todėl Bažnyčia aiškiai pasisako prieš pastangas homoseksualius santykius įtvirtinti kaip vieną iš visuomenės gyvenimo normų. Įvairūs renginiai, kuriais siekiama viešai pristatyti homoseksualius santykius kaip lygią alternatyvą vyro ir moters meilei bei santuokai, grubiai pažeidžia kitų piliečių teises ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, apsaugoti juos nuo labai pavojingo ir jų dorovinei sampratai priešingo gyvenimo kelio. Vyskupai linki, kad būtų apsaugotas kiekvieno žmogaus orumas, tačiau tikisi, jog valstybės pinigai ir resursai nebus eikvojami homoseksualų kultūros propagavimui, užuot juos skyrus šeimų stiprinimui bei doriniam jaunimo auklėjimui.

Lietuvos ganytojai pritarė nacionalinio liturginio kalendoriaus projektui. Jame nurodytos šventės ir šventųjų minėjimai, kurie skiriasi nuo visuotinės Bažnyčios kalendoriaus. Šį projektą dar turi patvirtinti Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija.

Posėdyje buvo nuspręsta parengti naują Katalikų Bažnyčios Katekizmo laidą lietuvių kalba, nes prieš 10 metų pasirodęs leidimas jau išplatintas. Plačiai ir išsamiai pristatantis Bažnyčios doktriną, liturgiją, moralinį ir maldos gyvenimą Katekizmas yra naudingas visiems, kurie nori išsamiau susipažinti su katalikų tikėjimu ar jį pagilinti.

Kitas Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis bus surengtas rugsėjo mėn. 26 d. Kaune.


Vyskupų Konferencijos sekretoriatas