Naujienos

 LVK įvykių retrospektyva
 Už/atsisakyti naujienas

2003 11 06. LVKS informacija. Europos vyskupai: Krikščionybė – tai Europos vienybės jėga

Ketvirtadienis, lapkričio 6 d. (Vilnius). Spalio 30 – 31 dienomis Briuselyje vyko Europos Sąjungos valstybių Vyskupų Konferencijų (COMECE) rudens plenarinis posėdis. Jame dalyvavo COMECE tikrųjų ir asocijuotų narių atstovai. Lietuvos Vyskupų Konferencijai rudens plenariniame posėdyje atstovavo Konferencijos Generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas.

Briuselyje susirinkę Europos vyskupai diskutavo apie Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties projektą, Bažnyčią Europoje ir Europos plėtrą.

“Krikščionybė padėjo vienyti Europą amžių bėgyje ir vis dar gali būti vienijančia jėga šiandien”, - buvo konstatuota COMECE vyskupų plenarinio posėdžio metu.

Konstitucinės sutarties projektas

Europos vyskupai aptarė Tarpvyriausybinės Konferencijos, rengiančios Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties, paremtos Europos Konvento pasiūlymais, darbą.

Posėdyje buvo vieningai sutarta pritarti šio projekto visumai ir pastebėta, kad teigiama Tarpvyriausybinės Konferencijos darbų pabaiga yra ne tik siektina, bet ir visiškai įmanoma.

Vyskupai aptarė religinių klausimų įrašymo į sutarties projektą būdus ir pritarė šiems klausimams sutartyje numatytai daliai, greičiausiai busiančiai 51 skyriuje.

Vyskupai iš dabartinių ir busimųjų Europos Sąjungos valstybių narių dar kartą pakvietė Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties rengėjus paminėti Krikščionybę šios sutarties preambulėje. Jie pastebėjo, kad tokia nuoroda gali būti labai svarbi visos Europos ateičiai. Pripažįstant Krikščioniškų šaknų svarbą Europai būtu patvirtinta istorinė tiesa, neatmetanti kitų religinių ir filosofinių tradicijų svarbos, kas taip pat būtų aiškiai paminėta Konstitucinės sutarties preambulėje. Tai, kad Krikščionybė ir jos svarba bus įrašyta Konstitucinės sutarties preambulėje, jokiu būdu nereikš, kad Europoje yra tik viena religija. Krikščionybės paminėjimas taip pat nepanaikins Bažnyčios ir valstybės atskyrimo principo, bei nesumažins Europos Sąjungos institucijų neutralumo, besąlygiškai palaikomo Katalikų Bažnyčios.

Atmindami gausybę karų ir totalitarinių režimų Europos vyskupai džiaugėsi, kad šiandienos Europa tapo žemynu, kuriame skirtingų įsitikinimų piliečiai – pripažįstantys galutinę atsakomybę prieš Dievą ir besivadovaujantys žmogaus gyvenimo laikinumo principais – gyvena kartu ir bendradarbiauja siekdami bendrojo gėrio.

Bažnyčia Europoje

Viešame plenariniame posėdyje apie šių metų birželio mėnesį Popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtą dokumentą “Ecclesia in Europa” (“Bažnyčia Europoje”) diskutavo Mecheleno – Briuselio arkivyskupas, kardinolas Godfriedas Danneelsas ir Prancūzijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Pierras Morelis.

“Krikščionybės svarba kuriant Europą yra nepaneigiamas istorinis faktas”, - sakė kardinolas Godfriedas Danneelsas. “Kiekvienas, tai bandantis paneigti šį vaidmenį, daro tai tik iš ideologinių nuostatų. Ir net jei ne visos šiandieninės vertybės gali būti vadinamos tikrai krikščioniškomis, visos jos vienaip ar kitaip yra susiję su Krikščionybe”, - aiškino Belgijos kardinolas ir Briuselio arkivyskupas.

“Rytdienos Europa nebebus viduramžių Europa, kuomet Bažnyčia techniškai vienijo Europą”, - sakė jis. “Jei Krikščionybei pavyks vienyti Europą ateityje, taip atsitiks tik todėl, kad Krikščionybė tai darys vadovaudamasi bendromis vertybėmis”.

Prancūzijos nuostata apie Krikščionybės paminėjimą Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties preambulėje yra “ne neigiama, bet atsargi”, sakė ambasadorius Pierras Morelis.”Reikalavimas paminėti Krikščionybę suponuoja, kad turi būti minimi ir kitos ištakos”, - aiškino jis. “Tai reiškia, kad turėsime išvardinti daugybę kitų ištakų, kas iškart sumenkintų Krikščionybės vaidmenį arba sukeltų nesibaigiančias diskusijas sprendžiant ką reiktų minėti, o ko – ne”. Prancūzijos ambasadorius minėjo, kad jo šalis pritarė dabartinio sutarties projekto 51 straipsniui, kuriame aptariamas Bažnyčios ir religinių organizacijų statusas. Jis tai pavadino didžiuliu pasiekimu, nes tokio straipsnio atitikmens iki šiol nebuvo nei Prancūzijos, nei Europos teisėje.

Europa ir kaimynai

Vyskupai aptarė santykius tarp Europos Sąjungos ir naujųjų kaimynų, atsirasiančių po naujų narių priėmimo 2004 metų gegužės 1 dieną. Europos Komisijos viceprezidentas Loyola de Palacio pristatė energetikos ir logistikos ryšius Rusija, Ukraina, Baltarusija, Moldova ir kitomis Rytų valstybėmis. Italijos atstovas Europos Sąjungos politikos ir saugumo komitete, ambasadorius Maurizio Melanis aptarė iššūkius, kylančius plėtojant dialogą ir kalbant apie saugumą su Viduržemio jūros regiono valstybėmis ir pietinėmis Europos Sąjungos kaimynėmis. Europos Komisijos Išorės ryšių generalinis direktorius, Michaelis Leighas pristatė Komisijos projektą skatinti politinio stabilumo ir ekonominės plėtros “Platesnę Europą”.

Vyskupai pritarė šiam projektui ir pasveikino tokias Europos Komisijos pastangas. “Paskutiniai žingsniai siekiant sugriauti “geležinę uždangą” negali mūsų vesti prie naujos, kiek toliau į rytus esančios “geležinės” ar “sidabrinės uždangos” sukūrimo”, - įspėjo jie. Europos vyskupai taip pat išreiškė viltį, kad “Platesnės Europos” projektas neužvers galimybės Europos Sąjungos sienas plėsti ir toliau. “Net jei kaimyninėms valstybėms prireiks nemažai laiko pasirengimui stoti į Europos Sąjungą, turi būti aišku, kad valstybės, kaip Ukraina, per savo istoriją, kultūrą ir religiją priklauso Europos šeimai”, - sakė daugelis vyskupų.

COMECE nariai taip pat pasveikino Europos Komisijos planus skatinti dialogą tarp kultūrų ir religijų, ypač sprendžiant Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje kylančius konfliktus. Buvo nutarta kreiptis į Europos Komisiją su prašymu užtikrinti, kad, laikantis subsidiarumo principo, trijų pagrindinių monoteistinių religijų atstovams būtų suteikta galimybė autonomiškai dalyvauti šiame dialoge.

2004-ieji – istoriniai metai Europai

2004-ųjų metų balandžio mėnesį, paminėdama 10 naujų valstybių įsijungimą į Europos Sąjungą ir Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties patvirtinimą, COMECE surengs įvairius renginius. Plenarinio posėdžio metu vyskupai aptarė galimybę 2004 m. balandžio 17 – 21 dienomis surengti piligriminę kelionę iš Santo Domingos de Silos į Santjago Kompostelą. Piligriminėje kelionėje dalyvausiantys asmenys keliautų senuoju, per amžius piligrimų pramintu keliu, kuriuo keliaudavo tikintieji iš visos Europos. Yra planuojama, kad šioje kelionėje dalyvaus apie 300 piligrimų – atstovų iš įvairių Bažnyčių ir politinių Europos Sąjungos institucijų. Jie keliaus pėsčiomis per Burgos, Leon ir kitus miestus.

2004 m. balandžio 22 – 23 dienomis vyskupai Santjago Komposteloje surengs konferenciją tema “Katalikų atsakomybė ir Europos projektas”, kurioje dalyvauti pakvies teologus, politologus ir kitų sričių specialistus. Rengdamiesi šiai konferencijai Europos vyskupai šių metų birželio mėnesį paskelbė laišką, pavadintą “Leisk atverti mūsų širdis”, kuriame kviečiama iki lapkričio 15 dienos siųsti savo pasiūlymus COMECE. Santjago Komposteloje vyksianti Konferencija baigsis pavasarine COMECE plenarine sesija, kurios metu naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių Vyskupų Konferencijos taps tikraisiais COMECE nariais.

LVKS informacija
info@lvk.lcn.lt