Naujienos

 LVK įvykių retrospektyva
 Už/atsisakyti naujienas

Baltijos šalių Vyskupų konferencijų pareiškimas

Talinas, 2004 m. balandžio 29 d.

Mes, Lietuvos, Latvijos ir Estijos katalikų vyskupai, susirinkę į penktąjį Baltijos šalių Vyskupų konferencijų susitikimą Taline, džiaugiamės galėdami šiuo pareiškimu kreiptis į mūsų trijų šalių kunigus, vienuolius bei vienuoles ir pasauliečius.

Šiandien švenčiame Bažnyčios mokytojos šventosios Kotrynos Sienietės šventę, – ji yra Europos globėja drauge su šventąja Brigita Švede ir šventąja Kryžiaus Terese Benedikta. Taip pat prisimename tris didžius šventuosius: Vakarų vienuolinio gyvenimo tėvą šv. Benediktą bei slavų tautų apaštalus Kirilą ir Metodijų, kurie yra Europos Kontinento globėjai.

Po dviejų dienų trys Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – drauge su kitomis septyniomis šalimis taps visateisėmis Europos Sąjungos narėmis, grįždamos į tą tautų šeimą, kuriai jos visuomet priklausė ir nuo kurios daugelį metų buvo jėga atskirtos.

Mes, Katalikų Bažnyčios šiose trijose šalyse vyskupai, šiuo lemiamu mūsų mylimų kraštų istorijos momentu visapusiškai dalijamės su bendrapiliečiais pasididžiavimu ir džiaugsmu. Suvokdami praeities sunkmečius ir daugybę kentėjimų, pasitikėdami ir drąsiai žvelgiame į ateities galimybes bei iššūkius.

Kaip Katalikų Bažnyčios vyskupai prisimename tą pamatinį vaidmenį, kurį krikščioniškasis tikėjimas atliko mūsų žemyno istorijoje apskritai ir, atskirai paėmus, Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Evangelijos žodžių įkvėptas tikėjimo grūdas (Mk 4, 30–32) buvo pasėtas į Europos dirvą; jis giliai įleido šaknis, išaugo į didžiulį medį, išskleisdamas šakas ir aprėpdamas daugelį tautų, suteikdamas joms bendrą tapatybę ir nešdamas gausių vaisių. Būdami europiečiai, mes visuomet norime esmingai įsisąmoninti praeities dvasinį bei kultūrinį paveldą ir dar kartą patvirtiname, imdami giliai širdin didžio europiečio popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, jog „Visuomenei, užmirštančiai savo praeitį, gresia pavojus nesugebėti dorotis su dabartimi ir – dar blogiau – tapti ateities auka“ (Kalba Roberto Schumano fondo organizuoto seminaro dalyviams 2003 m. lapkričio 7 d.).

Drauge su Šventuoju Tėvu mes esame tvirčiausiai įsitikinę, kad Europa tapo Kontinentu istorinio, dvasinio ir kultūrinio pagrindo dėka, „dėka krikščionybės, sugebėjusios integruoti tautas ir kultūras, vienijančios jėgos“ (Popiežius Jonas Paulius II, 2003 m. rugpjūčio 17 d. per Viešpaties angelo maldą).

Trys mūsų Baltijos šalys yra gyvi kultūrinių turtų centrai, turintys turtingą paveldą, kuriuo tikrai gali prisidėti prie žmogiškosios ir dvasinės „naujosios“ Europos plėtros. Mūsų tautos, skausmingai patyrusios gyvenimą be laisvės ateistinėje visuomenėje, gali paliudyti tikėjimo ir religinių vertybių svarbą saugant žmogiškąjį orumą ir visapusiškai ugdant žmogaus asmenybę.

Trys mūsų Baltijos šalys vėl atgavo Nepriklausomybę, sumokėdamos už tai didelę kainą, todėl jos labai vertina laisvės ir teisingumo vertybes, galinčias atverti gilesnį atsakomybės visų piliečių labui suvokimą.

Trys mūsų Baltijos šalys turi bendrą paveldą tų vertybių, kurias mes, Bažnyčių vadovai, nuolat skelbiame, giname ir siekiame garantuoti būsimosioms europiečių kartoms. Šios vertybės – tai žmogaus orumas; žmogaus gyvenimo – nuo prasidėjimo iki natūralios mirties – neliečiamas šventumas; kertinė svarba, tenkanti santuoka pagrįstam šeimos gyvenimui; solidarumas su vargšais, subsidiarumo principas, įstatymo viršenybė, laisvės ir demokratijos ugdymas.

Galiausiai, iškilmingų pamaldų Talino Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje metu mes, būdami mums patikėtos kaimenės ganytojai, įsipareigojame skelbti bei švęsti Vilties Evangeliją ir tarnauti jai. Su pasitikėjimu, kylančiu iš tikėjimo prisikėlusiu Viešpačiu, dalydamiesi rūpesčiu dėl visos Bažnyčios su Šventuoju Tėvu, mes drauge su juo tvirtiname ir kartojame: „Trečiojo tūkstantmečio pradžios Europa, ‘Atsigręžk į save! Būk savimi! Atrask savo ištakas! Atgaivink savo šaknis!’“ (Apaštališkasis paraginimas „Ecclesia in Europa“, 120).

Paskelbta 2004 m. balandžio 29 d. Taline,
Bažnyčios mokytojos, Europos globėjos šv. Kotrynos Sienietės šventėje

Lietuvos Vyskupų Konferencijos vardu
Vilniaus arkivyskupas metropolitas
J. Em. kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Latvijos Vyskupų Konferencijos vardu
Rygos arkivyskupas metropolitas
J. Em. kardinolas Jānis Pujats

Estijos apaštališkosios administratūros vardu
Apaštališkasis administratorius „ad nutum Sanctae Sedis“
J. E. arkivyskupas Peter Stephan Zurbriggen