2008 03 17

Gerbiamieji prekybos centrų ir parduotuvių savininkai, vadovai, administratoriai,
Mieli Lietuvos žmonės,

įžengėme į Didžiąją savaitę, kai katalikai ir visi krikščionys apmąsto savo tikėjimą, savo gyvenimą, gerus ir blogus darbus ruošdamiesi didžiausiai metų iškilmei – Velykoms. Šia proga mėginame Jums priminti motyvus, kodėl prekybos įmonių darbas Velykų sekmadienį yra nederamas, ir dar kartą raginame nelaužyti bendru sutarimu duotų pažadų dėl pagarbos tikintiesiems bei kultūrinei tradicijai. Esame susirūpinę tiek dėl tūkstančių prekybos įmonių darbuotojų, kurie negalės su šeimomis švęsti Kristaus Prisikėlimo, tiek dėl žlungančio visuomenės pasitikėjimo stambiųjų verslininkų atsakingumu ir gera valia.

Kiekviena šalis siekia materialinio klestėjimo, prie kurio prisideda prekybos įmonės. Bažnyčia niekada nėra smerkusi verslumo ir pastangų gauti pelno, kuris motyvuoja ekonominę veiklą. Tačiau sveikai, gyvybingai visuomenei ne mažiau svarbūs tie dalykai, kurių dėka saugomas asmens orumas, išlaikomas tradicijų tęstinumas, įtvirtinamas socialinis solidarumas. Jei konkurencinėje kovoje nepaisoma visuomenės darną ir jos narių dvasinę ramybę užtikrinančios skirties tarp darbo ir šventės, jei griaunami šeimos papročiai, jei tikintiesiems trukdoma laikytis religinių reikalavimų, galiausiai nukenčia visi. Todėl amoralu ir netoliaregiška sprendimą dėl parduotuvių darbo didžiųjų švenčių metu motyvuoti konkurentų veiksmais ar pirkėjų interesais.

Remiantieji prekybininkų sprendimus dirbti per Velykas pabrėžia, kad Lietuvoje gyvena ne vien krikščionys, kad stačiatikių bažnytinis kalendorius nesutampa su katalikų ir evangelikų. Tačiau svarbu suvokti, kad negerbiame savo valstybės ir ją sukūrusios tautos, jei paminame daugumos įsitikinimus ir papročius. Visose civilizuotose šalyse kultūrinės mažumos ir svečiai kviečiami derintis prie vyraujančių tradicijų, kurių nepaisymas jau ne vienu atveju skaudžiai supriešino ir suskaldė visuomenę. Pagaliau, sveikintume prekybininkų sprendimą nutraukti darbą ar bent sutrumpinti darbo laiką ir tą sekmadienį, kai Velykas švęs broliai stačiatikiai.

Pasielgti padoriai niekuomet nevėlu, todėl matome susipratimo galimybę net prekybos centrams jau paskelbus darbo šventinėmis dienomis grafiką. O verslui pademonstravus, kad savikontrolės ir geravalių susitarimų pastangos yra bergždžios, beliks laukti politinių sprendimų, kuriais būtų apginta kultūrinė tradicija ir didelės visuomenės narių dalies teisė gyventi pagal savo įsitikinimus. Savo ruožtu, skatiname kiekvieną žmogų suvokti, kad iš prekybos įmonių darbuotojų šventę atima ne tik darbdaviai, bet ir kiekvienas, tomis dienomis atėjęs į parduotuvę.

Linkėdamas visiems nuskaistinta dvasia sulaukti šventų Velykų –


Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas