Vienas svarbiausių Jubiliejinių metų ženklų – Šventosios durys, kurios Romos didžiosiose bazilikose piligrimams būna atvertos tik per Jubiliejaus metus. 2024 m. gruodžio 24 d. vakarą popiežius atvers Jubiliejaus duris Šv. Petro bazilikoje Vatikane, o vyskupijų katedrose visame pasaulyje 2025-ieji Jubiliejaus metai bus iškilmingai pradėti švęsti Šventosios Šeimos sekmadienį – 2024 m. gruodžio 29 d.
2024 m. lapkričio 18–20 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupai G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Atėjo laikas užbaigti ilgą ir sudėtingą istoriją, lydinčią su Medžiugorje susijusius dvasinius reiškinius. Šios istorijos eigoje išsakytos skirtingos vyskupų, teologų, komisijų ir analitikų nuomonės.
Vienydamiesi su popiežiumi Pranciškumi, Lietuvos vyskupai kviečia tikinčiuosius ir visus geros valios žmones pirmadienį, spalio 7 d., pasninkauti ir melstis už taiką Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje.
2024 m. rugsėjo 25 d. Telšiuose vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai G. Gänsweinas, G. Grušas, K. Kėvalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Brangūs jaunuoliai, kviečiu jus leistis į kelionę, atrasti gyvenimą sekant meilės orientyrais ir ieškoti Dievo veido. Patariu jums: keliaukite ne kaip paprasti turistai, bet kaip piligrimai.
Iš pradžių buvau numatęs šio laiško antraštę, nukreipiančią į kunigų ugdymą, bet paskui pagalvojau, kad analogiški dalykai taikytini ir visų sielovados bendradarbių, taip pat kiekvieno krikščionio ugdymui. Turiu omenyje romanų ir poezijos skaitymo vertę asmeninės brandos kelyje.
„Turėk viltį ir veik su kūrinija“ – tokia rugsėjo 1 d. minėsimos Pasaulinės maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienos tema. Ji siejama su šventojo Pauliaus Laiško romiečiams 8, 19–25 mintimis: apaštalas aiškina, ką reiškia gyventi pagal Dvasią, ir sutelkia dėmesį į patikimą išganymo viltį, kylančią per tikėjimą, kuris reiškia naują gyvenimą Kristuje.
Vargšo malda kyla į Dievą (plg. Sir 21, 5). Maldai skirtais metais, žvelgiant į eilinį 2025 m. Jubiliejų, ši biblinės išminties ištara ypač tinkama pasirengti lapkričio 17 d. minėsimai VIII Pasaulinei vargstančiųjų dienai.
Sinodinio aspekto pabrėžimas įgalina Bažnyčią iš naujo atrasti savąją keliauninkės tapatybę; ji yra per istoriją keliaujanti Dievo tauta, piligrimė, sakytume, „migruojanti“ Dangaus karalystės link (plg. Lumen gentium, 49).
Šventoji Dvasia, trykštanti iš prisikėlusio Kristaus širdies, su dieviška laisve veikia Bažnyčioje ir teikia daug brangių dovanų, kurios padeda mums gyvenimo kelionėje ir skatina dvasiškai bręsti laikantis ištikimybės Evangelijai. Šis Šventosios Dvasios veikimas taip pat apima galimybę paveikti mūsų širdis per tam tikrus antgamtinius įvykius, pavyzdžiui, Kristaus ar Švenčiausiosios Mergelės apsireiškimus ar regėjimus ir kitus reiškinius.
Dievas niekada neapleidžia savo vaikų, niekada. Net ir tada, kai metų vis daugėja, o jėgos mąžta, kai plaukai pražyla, o socialinis vaidmuo sumenksta, kai gyvenimas tampa mažiau produktyvus ir gali atrodyti beprasmis. Dievas žvelgia ne į išvaizdą (plg. 1 Sam 16, 7) ir nedvejodamas pasirenka tuos, kurie daugeliui atrodo nereikšmingi.
„Dabar atėjo laikas naujam Jubiliejui, per kurį Šventosios durys vėl bus plačiai atvertos, kad būtų galima gyvai patirti Dievo meilę“ (Spes non confundit, 6). 2025 m. eilinio Jubiliejaus paskelbimo bulėje Šventasis Tėvas, atsižvelgdamas į dabartinį istorinį momentą, kai „pamiršusi praeities tragedijas žmonija patiria naują sunkų išbandymą, kai daugybę gyventojų slegia žiaurus smurtas“ (Spes non confundit, 8), kviečia visus krikščionis tapti vilties piligrimais.
„Spes non confundit“, „viltis neapgauna“ (Rom 5, 5). [...] Tegul Jubiliejus visiems būna proga atgaivinti viltį. Dievo žodis padeda mums surasti tam pagrindą. Vadovaukimės tuo, ką apaštalas Paulius rašė Romos krikščionims."
2024 m. gegužės 14–16 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Niekada netapsime misionieriška sinodine Bažnyčia, jei parapijų bendruomenių gyvenimas nepasižymės išskirtine ypatybe: visų pakrikštytųjų dalyvavimu vienoje Evangelijos skelbimo misijoje. Jei parapijos nebus sinodiškos ir misionieriškos, tokia nebus ir Bažnyčia.
Begalinis orumas (Dignitas infinita), neatimamai glūdintis pačioje žmogaus esybėje, priklauso kiekvienam žmogui bet kokiomis aplinkybėmis ir nepaisant jo būklės ar situacijos. Šis principas, kurį galima visiškai atpažinti net vien protu, yra žmogaus asmens pirmumo ir jo teisių apsaugos pagrindas.
Brangieji, nuoširdžiai kviečiame Jus visus aktyviai dalyvauti ateinančiuose rinkimuose ir referendume! Išrinkime asmenis, vertus atstovauti mums ir Lietuvoje, ir Europoje. Apsispręskime ir dėl mūsų tautiečių užsienyje, kurie laukia pritarimo, kad būtų išsaugota jų Lietuvos Respublikos pilietybė.
Savo pontifikato pradžioje, per Pasaulio jaunimo dienas Rio de Žaneire, primygtinai raginau jus: „Hagan lio!“, kad jūsų balsas būtų girdimas. Šiandien pakartotinai prašau: būkite girdimi, šaukite ne tiek savo balsu, kiek veikiau gyvenimu ir širdimi šią tiesą: Kristus gyvas!
Pasaulinė maldos už pašaukimus diena kasmet kviečia mus apmąstyti brangią pašaukimo dovaną, kurią Viešpats skiria kiekvienam iš mūsų, savo ištikimai keliaujančiai tautai, kad galėtume dalyvauti jo meilės plane ir įkūnyti Evangelijos grožį pagal skirtingą savo gyvenimo statusą.
Mes, Europos Sąjungos vyskupų konferencijoms atstovaujantys vyskupai, raginame visus piliečius, ypač katalikus, ruoštis 2024 m. birželio mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams ir balsuoti juose. Europos – vieningos įvairovėje, stiprios, demokratiškos, laisvos, taikios, klestinčios ir teisingos – tokios Europos projekte mes dalyvaujame ir dėl jo jaučiamės atsakingi.
2024 m. kovo 14–15 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Mano mažieji draugai, kad atnaujintume save ir pasaulį, nepakanka mūsų tarpusavio vienybės, būtina vienytis su Jėzumi. Iš jo įgyjame daug drąsos: jis visada šalia, jo Dvasia eina pirma mūsų ir lydi mus pasaulio keliais.
Tegul šis laiškas pasiekia visus lietuvius – gyvenančius Tėvynėje ir pasklidusius po įvairias pasaulio šalis. Mus suvienija viena Lietuva, kurią branginame, mylime ir už kurią meldžiamės.
Misija visiems reikalauja visų įsipareigojimo. Todėl būtina tęsti kelionę link visapusiškai sinodinės misionieriškos Bažnyčios, tarnaujančios Evangelijai. Sinodiškumas savaime yra misionieriškas, ir atvirkščiai, misija visada yra sinodinė.
Šioje epochoje, turtingoje technologijų, bet patiriančioje grėsmę dėl žmogiškumo skurdo, mūsų apmąstymai turi prasidėti nuo žmogaus širdies. Tik turėdami dvasinį žvilgsnį, tik atgavę širdies išmintį, galime išskaityti ir paaiškinti mūsų laikų naujoves ir iš naujo atrasti kelią į visavertį žmogišką komunikavimą.
Pasitikime Gavėnią kaip dvasiškai galingą laiką, kai Dievo žodis vėl kreipiasi į mus: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 2). Tai atsivertimo laikas, laisvės metas.
2024 m. sausio 16 d. Kaune vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kard. S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Šiuo epochinių permainų laikotarpiu ypač mes, krikščionys, esame kviečiami perimti gailestingumo kupiną Jėzaus žvilgsnį. Rūpinkimės tais, kurie kenčia ir yra vieniši, galbūt nušalinti ir atstumti. Gydykime vienatvės ir izoliacijos žaizdas tarpusavio meile, kurią Viešpats Kristus mums dovanoja per maldą, ypač per Eucharistiją.
Žmogiškoji išmonė išreiškia vertumą, kurį mums suteikė Kūrėjas, sukūręs mus pagal savo paveikslą ir panašumą (plg. Pr 1, 26) ir įgalinęs laisvai ir sąmoningai atsiliepti į jo meilę. Mokslas ir technologijos ypatingu būdu atskleidžia šią iš esmės į santykį orientuotą žmogaus intelekto savybę: tai yra nepaprasti jo kūrybinio potencialo produktai.
2023 m. lapkričio 20–22 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Praėjo aštuoneri metai nuo tada, kai paskelbiau encikliką Laudato si', kuria norėjau su jumis visais, mūsų kenčiančios planetos broliais ir seserimis, pasidalyti nuoširdžiu susirūpinimu dėl mūsų bendrų namų. Tačiau laikui bėgant suprantu, kad mūsų reagavimas nebuvo pakankamas, o mus svetingai priimantis pasaulis eižėja ir galbūt artėja prie griūties taško.
Šventojo Tėvo kvietimu skyrėme daug vietos tylai, puoselėdami pagarbų tarpusavio įsiklausymą ir bendrystės Dvasioje troškimą. Per atidarymo metu vykusį ekumeninį budėjimą patyrėme, kaip auga vienybės troškimas, tyloje kontempliuojant nukryžiuotąjį Kristų.
Toliau kalbėdami apie tai, kokių procesų, struktūrų ir institucijų reikia misionieriškoje sinodinėje Bažnyčioje, turime įsitikinti, kad tai iš tiesų padeda vykdyti misiją – nešti Gerąją Naujieną tiems, kuriems reikia išgelbėjimo. Sinodiškumas (įskaitant struktūras ir susirinkimus) turi tarnauti Bažnyčios evangelizacijos misijai ir netapti savitikslis, panašiai kaip ir Dievo žodis, kurį šventasis Lukas padėjo perduoti mums, buvo suteiktas kaip mūsų išganymo priemonė.
Šiandien Vilniuje, Vidaus reikalų ministerijoje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Lietuvos vyskupų konferencijos. Sutartį pasirašė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, PAGD direktorius S. Greičius bei LVK pirmininkas arkivysk. G. Grušas. Sutartimi siekiama gerinti visuomenės švietimą civilinės saugos klausimais, skleisti informaciją apie pasirengimą galimoms grėsmėms, stiprinti visuomenės narių savisaugos kultūrą.
Birželio 28-29 d. Panevėžyje vyksta seminaras, skirtas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių apsaugai nuo seksualinio išnaudojimo. Jį veda žymus šios srities specialistas, Tikėjimo mokymo dikasterijos oficiolas, kanonų teisės daktaras prel. Jorge Bertomeu i Farnós. Prel. J. Bertomeu i Farnós vadovaujami seminarai rengti jau daugelyje pasaulio valstybių.
Domėjimasis vargšais nėra tik skubotas išmaldos davimas; jis reikalauja atkurti teisingus tarpasmeninius santykius, kuriuos sužalojo skurdas. Taigi „nenusukant veido nuo vargšų“ pelnoma gailestingumo bei meilės, kuri suteikia prasmę ir vertę visam krikščioniškajam gyvenimui.
Šventoji Dvasia laimina ir lydi kiekvieną skirtingų kartų, senelių ir vaikaičių, jaunų ir senų vaisingą susitikimą. Išties Dievas trokšta, kad, panašiai kaip Marijai apsilankius pas Elzbietą, jaunimas džiugintų vyresniųjų širdis ir semtųsi išminties iš jų patirties.
Kaip galime prisidėti prie galingos teisingumo ir taikos upės šiuo Kūrinijos laiku? Ką mes, ypač krikščionių Bažnyčios, galime nuveikti, kad atkurtume savo bendrus namus ir jie vėl pulsuotų gyvybe? Turime apsispręsti perkeisti savo širdis, savo gyvenimo būdą ir viešąją politiką, valdančią mūsų visuomenę.
2023 m. gegužės 29–31 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Sinodinis kelias, kurį kaip Bažnyčia esame pasirinkę, skatina mus į pažeidžiamiausius žmones – tarp jų daugybę migrantų ir pabėgėlių – žvelgti kaip į ypatingus bendrakeleivius, kuriuos reikia mylėti ir jais rūpintis kaip broliais ir seserimis. Tik eidami drauge galėsime nueiti toli ir pasiekti bendrą mūsų kelionės tikslą.
Esame kviečiami liudyti tikėjimą, artimai sujungiantį malonės – per sakramentus bei bažnytinę bendruomenę – gyvenimą ir apaštalavimą pasaulyje. Įkvėptas Dvasios, krikščionis atsiveria egzistencinių paribių iššūkiui ir yra jautrus žmogiškosioms dramoms, sykiu gerai atmindamas, kad misija yra Dievo darbas ir vykdoma ne pavieniui, bet bažnytinėje bendruomenėje drauge su broliais bei seserimis vadovaujant ganytojams. Mat tokia visada ir visais laikais yra Dievo svajonė – kad su Juo gyventume meilės bendrystėje.
Mūsų Viešpats Jėzus Kristus ragina kiekvieną tikintįjį būti šviečiančiu dorybės, integralumo ir šventumo pavyzdžiu. Visi esame pašaukti liudyti tikėjimą į Kristų konkrečiai savo gyvenimu, ypač santykiais su artimu.
2023 m. gegužės 31 d. 15 val. Lietuvos vyskupai susirinks Vilniaus Aušros Vartų šventovėje į Maldos valandėlę, kurios metu paves Mergelės Marijos globai sinodinį procesą ir artėjančios XVI Vyskupų sinodo Generalinės asamblėjos darbus.
Šiandien, vasario 27 d., Šventasis Tėvas Pranciškus tituliniu Castello di Tatroporto vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru paskyrė Vilniaus arkivyskupijos kunigą Saulių Bužauską, dabartinį Marijos radijo programų direktorių.
Šių metų kovo 5-ąją vėl minime Maldos už lietuvius pasaulyje dieną. Ji visus kviečia pajusti ryšį su Tėvyne ir tarpusavio bendrystę, išlaikyti viltį, įsipareigojimą tiesai. Tą dieną melskimės asmeniškai, šeimose, parapijose, prašydami Dievo palaimos sau ir Lietuvai.
Norėdami dar labiau pažinti Mokytoją, kad visiškai suprastume ir priimtume dieviškojo išganymo slėpinį, įgyvendinamą iki galo dovanojant save iš meilės, turime leisti, kad jis mus vestų į nuošalesnę vietą ir aukštyn, atsiribodami nuo vidutinybės ir tuštybės. Reikia leistis į kelią, kylantį aukštyn, reikalaujantį pastangų, pasiaukojimo ir susikaupimo, panašiai kaip žygyje kopiant į kalnus.
Eikime su degančiomis širdimis, atviromis akimis ir keliu žengiančiomis kojomis, kad Dievo žodžiu uždegtume kitų širdis, atvertume kitiems akis pamatyti Jėzų Eucharistijoje ir pakviestume visus kartu eiti taikos ir išganymo keliu, kurį Dievas Kristuje dovanojo žmonijai.
Širdingas komunikavimas reiškia, kad skaitytojai ar klausytojai suvokia mūsų dalyvavimą šių dienų moterų bei vyrų džiaugsmuose ir baimėse, viltyse ir kančiose. Taip kalbantis myli kitą žmogų, nes juo rūpinasi ir brangina jo laisvę, jos nepažeisdamas.
2023 m. sausio 26 dieną Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje buvo patvirtintas delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai – arkivyskupas Lionginas Virbalas.
Posėdyje svarstytas kasdienėje sielovadoje naudingos liturginės knygos, kurioje būtų sudėti dažnai vartojami palaiminimai, procesijų metu naudojami tekstai, įvairios maldos, poreikis ir parengimas. Aptarta ir skyrimų lektoriais bei akolitais tekstų publikacija. Daug dėmesio skirta užsienio lietuvių katalikų sielovados klausimams.
Ligoniai yra Dievo tautos centre, ir Bažnyčia kartu su jais žengia pirmyn kaip žmonijos, kurioje kiekvienas yra brangus ir niekas negali būti atmestas, pranašystė.
Kaip mums priminė Vatikano II Susirinkimas (plg. Sacrosanctum Concilium, 5), remdamasis tikrosios Tradicijos šulais – Šventuoju Raštu, tėvais ir Liturgija,– būtent iš užmigusio ant kryžiaus Kristaus šono kilo „nuostabus visos Bažnyčios sakramentas“. Įstabi paralelė tarp pirmojo Adomo ir naujojo Adomo: kaip iš pirmojo Adomo šono, užmigdęs jį giliu miegu, Dievas sukuria Ievą, taip ir iš užmigusio mirties miegu ant kryžiaus naujojo Adomo šono gimsta naujoji Ieva – Bažnyčia.
Kaip pranešė Šventasis Sostas, šįryt 9.34 val. Vatikano Mater Ecclesiae vienuolyne, sulaukęs 95 metų, mirė Popiežius emeritas Benediktas XVI (1927-2022).
„Dėl laiko ir valandos, broliai, nėra reikalo jums rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį“ (Šventojo apaštalo Pauliaus Pirmasis laiškas tesalonikiečiams 5, 1–2). Šiais žodžiais apaštalas Paulius ragino Tesalonikų bendruomenę laukiant susitikimo su Viešpačiu ištvermingai laikytis, kojomis ir širdimi tvirtai stovėti ant žemės, atidžiai žvelgti į tikrovę ir istorijos įvykius. Todėl net jei mūsų gyvenimo įvykiai atrodo tragiški ir jaučiamės įstumti į tamsų bei sudėtingą neteisybės ir kančios tunelį, esame kviečiami išlaikyti širdis atviras vilčiai ir pasitikėti Dievu, kuris yra šalia, švelniai lydi, palaiko nuovargio metu ir, svarbiausia, orientuoja mus kelyje.
Artėjančios Kalėdos vis naujai kviečia mus protu ir širdimi atminti Viešpaties dovanojamą žinią – „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn. 3, 16). Jėzaus Kristaus įsikūnijimo slėpinys žymi nuostabią Dievo iniciatyvą pasauliui. Jis, gimdamas žmogumi Betliejaus prakartėlėje, priminė, jog žmogus savyje nešasi Dievo paveikslą, dieviškumo žymę. Tai reiškia, kad pagarba kitam žmogui turi prilygti pagarbai, skiriamai Dievui. Nėra jokių priežasčių, jog besąlygiška pagarba žmogui galėtų būti sumenkinama. Ant tokios žmogaus orumo sampratos stovi Vakarų civilizacijos pamatas, čia slypi taikos tarp tautų pagrindas.
2022 m. lapkričio 7–9 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Posėdyje dalyvavęs apaštalinis nuncijus arkivysk. P. Rajič papasakojo apie Vyskupų sinodo žemyninį etapą, neseniai ir lietuvių kalba pasirodžiusį šio etapo darbinį dokumentą Išplėsk savo palapinės erdvę bei pakvietė nenustoti melsti taikos Ukrainoje.
Sinodas tęsiasi! Praėjus metams nuo Sinodinės kelionės pradžios, galime tai entuziastingai patvirtinti! Per šią pirmąją konsultacinio etapo dalį milijonai žmonių visame pasaulyje įsitraukė į sinodo veiklą: vieni dalyvaudami vietinio lygmens susitikimuose, kiti – bendradarbiaudami įkvepiant ir koordinuojant veiklą įvairiais lygmenimis, treti – aukodami savo maldas už sinodą: „Taip pat dėkojame kontempliatyviosioms vienuolėms, kurios lydėjo savo žmones maldoje ir toliau meldžiasi už Sinodo vaisius“ (Peru VK). Visi šie įsitraukę žmonės yra tikrieji sinodo veikėjai!
Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba 2020 m. kovo 23 d. paskelbė Katechezės vadovą. Čia pateikiamas šio svarbaus dokumento vertimas į lietuvių kalbą.
2022 m. spalio 19 d. Lietuvoje lankėsi Augsburgo vyskupas Bertramas Meieris. Vysk. B. Meieris vadovauja komisijai, kuri Vokietijos vyskupų konferencijoje atsakinga už tarptautinius santykius, už įvairių vokiečių katalikų solidarumo akcijų (Adveniat, Misereor, Missio, Renovabis ir kt.) veiklą bei už tarpreliginį dialogą.
Posėdžio metu vyskupai daug dėmesio skyrė kandidatų į kunigystę ugdymo seminarijose, seminarijų materialinio aprūpinimo klausimams. Konstatuota, kad daugiausia naujų pašaukimų į kunigystę yra tose parapijose, kur darbuojasi pasiaukojantys, savo gyvenimu ir malda Evangelijos dvasią skleidžiantys kunigai. Toliau posėdyje svarstyti liturgijos klausimai. Aptarti ir delegatūrų bei pareigybių klausimai.
Brangūs jaunuoliai, svajoju, kad per Pasaulio jaunimo dienas galėtumėte iš naujo patirti susitikimo su Dievu ir savo broliais bei seserimis džiaugsmą. Po ilgo atotrūkio ir izoliacijos laikotarpio, Dievo padedami, Lisabonoje iš naujo atrasime broliško tautų ir kartų apsikabinimo džiaugsmą, susitaikymo ir taikos apsikabinimą, naujos misionieriškos brolybės apsikabinimą!
Šiandien, 2022 m. rugsėjo 1 d., įsigalioja Gairės, reglamentuojančios Katalikų Bažnyčios dvasininkų, pašvęstojo gyvenimo institutų ar apaštališkojo gyvenimo draugijų narių ir kitų Bažnyčioje tarnaujančių asmenų elgesį su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiais. Jos pakeičia nuo 2014 m. vasario 13 d. galiojusias Prevencijos gaires dėl Katalikų Bažnyčioje dirbančių dvasininkų, vienuolių, savanorių ir kitų darbuotojų elgesio su nepilnamečiais. Šiose Gairėse atsispindi visi dabar galiojantys Šventojo Sosto priimti nutarimai nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių apsaugos klausimais.
„Įsiklausyk į kūrinijos balsą“ – tokie yra šių metų Kūrinijai skirto laikotarpio tema ir kvietimas. Ekumeninis laikotarpis prasideda rugsėjo 1-ąją Pasauline maldos dėl rūpinimosi kūrinija diena ir baigiasi spalio 4-ąją Šv. Pranciškaus švente. Tai ypatingas metas visiems krikščionims kartu melstis ir rūpintis mūsų bendraisiais namais.
Popiežiaus Pranciškaus inicijuotas Sinodinis kelias tapo proga susitikimams ir pokalbiams, kuriuose dalyvavo tiek aktyvūs parapijų nariai, tiek ir paribiuose esantys žmonės, pašvęstojo gyvenimo institutai bei katalikiškos organizacijos. Sinodinio kelio eigą kiek trikdė dėl pandemijos įvesti apribojimai bei karas Ukrainoje, tačiau tai nesutrukdė judėti pirmyn.
„Jėzus Kristus [...] dėl jūsų tapo vargdieniu“ (plg. 2 Kor 8, 9). Šiais žodžiais apaštalas Paulius kreipiasi į pirmuosius Korinto krikščionis, norėdamas pagrįsti jų solidarumo su vargstančiais broliais įsipareigojimą. Pasaulinė vargstančiųjų diena ir šiemet ateina kaip sveika provokacija, padedanti mums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir daugybę dabarties vargo apraiškų.
Šeima – pirmoji ir pagrindinė visuomenės ląstelė, prigimtinė žmogiškoji bendruomenė bei visos visuomenės gyvybinis poreikis. Vienas kitą papildydami vyras ir moteris kuria savo šeimą – „santuoka grįstą natūralią bendruomenę“ (Amoris laetitia, 52).
Kaip pranešė Popiežiškoji naujosios evangelizacijos skatinimo taryba, baigiantis Marijos mėnesiui Šventasis Tėvas Pranciškus melsis už taiką Rožinio malda.
Bažnyčia dalijasi troškimu padėti ligoniams, kuriems donoro organai yra vienintelė viltis išgyventi, tačiau kviečia rinktis tokius būdus, kurie užtikrintų donorystės sėkmę nepažeidžiant fundamentalios žmogaus apsisprendimo teisės: donorystės koordinatorių pareigybių įsteigimą, visuomenės švietimą, donoro kortelės žinomumo didinimą ir t. t.
Jei norime bendradarbiauti su savo dangiškuoju Tėvu kurdami ateitį, darykime tai kartu su savo broliais ir seserimis migrantais bei pabėgėliais. Kurkime ją šiandien! Nes ateitis prasideda šiandien ir prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.
Mielos močiutės ir mieli seneliai, mieli pagyvenusieji, moterys ir vyrai, šiame mūsų pasaulyje esame kviečiami kurti švelnumo revoliuciją! Tai darykime mokydamiesi vis geriau naudotis brangiausia mūsų turima ir mūsų amžiui tinkamiausia priemone – malda.
Pašaukimas reiškia įgyvendinti Dievo svajonę, didįjį brolybės planą, kurį Jėzus turėjo širdyje melsdamasis Tėvui: „Tegul visi bus viena“ (Jn 17, 21). Kiekvienas pašaukimas Bažnyčioje, o platesne prasme ir visuomenėje, prisideda prie bendro tikslo – tarp vyrų ir moterų siekti daugybės įvairių dovanų darnos, kurią gali suteikti tik Šventoji Dvasia.
Vyskupai daug dėmesio skyrė besibaigiančiam pirmajam Sinodinio kelio etapui. Vyskupų sinodo nacionalinis referentas vysk. A. Jurevičius apžvelgė diecezinio etapo įžvalgų apibendrinimo tvarką, svarbiausius vyskupijų ir nacionalinės Sinodinio kelio sintezės ruošimo aspektus bei priminė baigiamąsias diecezinio etapo datas.
Norėtume jūsų prašyti trejopu būdu prisidėti prie dabartinio sinodinio proceso:
– Daryti viską, kad Sinodinis kelias būtų grindžiamas Dievo žodžio klausymusi ir išgyvenimu.
– Siekti, kad Sinodinė kelionė pasižymėtų įsiklausymu į kitus ir abipusiu vieni kitų priėmimu.
– Budėti, kad Sinodinė kelionė neskatintų įsižiūrėjimo į save, bet žadintų mus eiti link visų.
Posėdžio metu vyskupai svarstė, kaip Bažnyčia Lietuvoje galėtų toliau padėti karo varginamos Ukrainos žmonėms. Ganytojai dėkoja Lietuvos žmonėms, kurie malda ir materialine pagalba padeda broliams ir seserims Ukrainoje, kovojantiems už savo laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimą.
Europos vyskupų konferencija (CCEE) vykdo gavėnios maldos grandinę, kurios metu Europos vyskupų konferencijos šalyse narėse aukojamos šv. Mišios už mirusius nuo Covid-19 Europos žemyne. Šiais metais taip pat buvo meldžiamasi prašant taikos Ukrainoje. Šiemet Lietuvos nacionalines Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Pateikiame jūsų dėmesiui 2022 m. kovo 21 d. šv. Mišių metu sakytą homiliją.
Europos širdyje vykstančio karo tragedija mus pribloškia; niekada nemanėme, kad vėl išvysime vaizdus, primenančias didžiuosius praėjusio šimtmečio karus. Širdį veriantis mūsų brolių ir seserų ukrainiečių pagalbos šauksmas ragina mus, tikinčiųjų bendruomenę, ne tik rimtai susimąstyti, bet ir verkti kartu su jais, taip pat ką nors dėl jų daryti; dalytis nerimu dėl sužeistos tautos tapatybės, istorijos ir tradicijos.
Kai rengėme laišką Maldos už lietuvius visame pasaulyje dienai, mažai kas galėjo numatyti, kad Rusija užpuls Ukrainą ir prasidės karas. Kviečiu ten, kur esate, Jūsų gyvenamose šalyse, padėti ukrainiečių bendruomenėms, telktis ir aktyviai veikti, kad vėl Europoje įsivyrautų taika, kad karas Ukrainoje baigtųsi.
Šią naktį prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams Ukrainoje, kviečiame visus tikinčiuosius jungtis į maldą už kuo greitesnį taikos atkūrimą šioje šalyje.
2022 m. gavėnios kelionėje mums bus naudinga apmąstyti šventojo Pauliaus raginimą galatams: „Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių! Tad, kol turime laiko (kairós), darykime gera visiems“ (Gal 6, 9–10a).
Visi mokiniai bus Jėzaus liudytojai dėl Šventosios Dvasios, kurią jie priims: jie taps liudytojais iš malonės. Kad ir kur eitų, kad ir kur būtų. Kaip Kristus yra pirmasis Tėvo pasiuntinys, t. y. misionierius (plg. Jn 20, 21) ir, kaip toks, yra jo „ištikimasis liudytojas“ (plg. Apr 1, 5), taip ir kiekvienas krikščionis pašauktas būti Kristaus misionieriumi ir liudytoju. O Bažnyčia, Kristaus mokinių bendruomenė, neturi kitos misijos, kaip tik evangelizuoti pasaulį ir liudyti Kristų. Bažnyčios tapatybė yra evangelizuoti.
Klausymasis patiria svarbią naują plėtrą komunikacijos ir informacijos srityje, nes įvairūs tinklalaidžių ar balso pokalbių (audio chat) pasiūlymai patvirtina, kad klausymasis išlieka labai svarbus žmonių bendravimui.
Pasaulyje augant įtampai ir iškilus grėsmei taikai Ukrainoje, Šventasis Tėvas Pranciškus savo 2022 m. sausio 23 d. Vidudienio maldoje paskelbė ateinantį trečiadienį, sausio 26 d., Maldos už taiką diena. Atsiliepdami į Šventojo Tėvo kvietimą, rytoj, sausio 26 d., junkimės į maldą už taiką savo parapijose, religinėse bendruomenėse ir šeimose.
Šiai trisdešimtajai Pasaulinei ligonių dienai parinkta tema „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36) pirmiausia kreipia mūsų žvilgsnį į Dievą, „apstų gailestingumo“ (Ef 2, 4), kuris visada su tėviška meile žvelgia į savo vaikus, net jei jie tolinasi nuo jo. Gailestingumas iš tiesų yra tinkamiausias Dievo vardas, išreiškiantis Jo esmę – ne kaip proginis jausmas, bet kaip jėga, esanti visame, ką Jis daro.
Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė 2021 m. spalio 10 d. Romoje, o spalio 17 d. vietinėse Bažnyčiose prasidėjusiam XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos dieceziniam etapui.
Kiekviename amžiuje taika yra ir dovana iš aukščiau, ir bendro įsipareigojimo vaisius. Visi gali prisidėti prie taikingesnio pasaulio kūrimo: pradėdami nuo savo širdies, santykių šeimoje, visuomenėje bei aplinkoje iki santykių tarp tautų ir valstybių.
Šį rytą, 2021 m. gruodžio 10 d., Popiežiškojoje šv. Kazimiero kolegijoje Romoje mirė ilgametis Kolegijos dvasios tėvas, buvęs Šventojo Sosto Rytų Bažnyčių kongregacijos bendradarbis, žymus dailininkas, apaštališkasis protonotaras Stasys Žilys (1924–2021). Pateikiame velionio biografiją.
Tarptautinės jums skirtos dienos proga norėčiau tiesiogiai kreiptis į jus, kurie gyvenate turėdami negalią, ir pasakyti jums, kad Bažnyčia jus myli ir jai reikia kiekvieno iš jūsų, kad ji galėtų vykdyti savo misiją tarnaudama Evangelijai.
2021 m. spalio 28 d. Romos Santa Maria Maggiore bazilikoje buvo švenčiamos iškilmingos padėkos šv. Mišios, minint Abiejų tautų respublikos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Tarpusavio įsipareigojimo 230 metų jubiliejų. Šioms Mišioms vadovavo Kardinolas Stanisław Ryłko, Popiežiškosios Santa Maria Maggiore bazilikos Klebonas. Mišias koncelebravo Lietuvos ir Lenkijos vyskupų delegacijos, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Krokuvos arkivyskupas metropolitas Marek Jędraszewski; dalyvavo ir Romoje studijuojantys kunigai. Čia pateikiame kard. S. Ryłko šv. Mišių pradžioje pasakytą prakalbą bei homiliją.
Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė spalio 10 d. Romoje, o spalio 17 d. vietinėse Bažnyčiose prasidėjusiam XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos dieceziniam etapui. Lietuvoje jau veikia internetinė svetainė https://sinodas.katalikai.lt, į lietuvių kalbą išversti ir paskelbti visi Sinodo dokumentai bei pagalbinė medžiaga, vyskupijose jau yra paskirti sinodinio kelio koordinatoriai, suformuotos sinodinio kelio vyskupijose komandos.
Dievas leidžiasi sutinkamas žmonėse, ypač – visokio vargo ištiktuose. Atpažinkime Jį išalkusiuose ir ištroškusiuose, keleiviuose ir ligoniuose bei atsiliepkime konkrečia ir veiklia, gailestinga artimo meile.
Šiandien dar kartą Dievas byloja kiekvienam iš mūsų: „Kelkis!“ Visa širdimi viliuosi, kad ši žinia padės mums pasirengti naujiems laikams, naujam žmonijos istorijos puslapiui.
Pirmojo sinodinės kelionės etapo tikslas yra puoselėti platų konsultacinį procesą, įtraukiant Bažnyčių ganytojus bei tikinčiuosius ir visus geros valios žmones, kurie norėtų tarti žodį apie Bažnyčią. Sinodinis kelias visų pirma yra viltį sužadinantis dvasinis procesas, vedantis link savęs įvertinimo, pasidalijimo ir atsivertimo.
2021 m. rugsėjo 28 d. Birštone vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė spalio 10 d. Romoje, o spalio 17 d. vietinėse Bažnyčiose prasidėsiančiam XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos dieceziniam etapui.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje.
Mes, kaip krikščionių bendruomenė, esame kviečiami liudyti tikėjimą meilės darbais ir rasti konkrečius būdus, kaip padėti žmogui, esančiam egzistenciniame paribyje.
Kai patiriame Dievo meilės galią, kai atpažįstame jo tėvišką buvimą mūsų asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime, negalime neskelbti ir nesidalyti tuo, ką esame matę ir girdėję.
Šių metų rugpjūčio 14 d. Vilniuje prelatas Visvaldas Kulbokas priims vyskupo šventimus. Iškilmei, kuri vyks Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, vadovaus Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin. Šventės pradžia – 12 val.
Tradicijos saugotojai vyskupai bendrystėje su Romos vyskupu sudaro savo dalinių Bažnyčių vienybės regimą pradą ir pamatą. Vadovaujant Šventajai Dvasiai, skelbdami Evangeliją ir švęsdami Eucharistiją jie valdo jiems patikėtas dalines Bažnyčias.
„Esu su tavimi per visas dienas“ – šiais žodžiais aš, Romos vyskupas, panašiai kaip ir tu būdamas senyvo amžiaus, noriu kreiptis į tave pirmosios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga: visa Bažnyčia yra arti tavęs, tiksliau sakant, arti mūsų – ji rūpinasi tavimi, myli tave ir nenori tavęs palikti vieno!
Įvairiomis sąlygomis ir įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys vargšai mus evangelizuoja, nes padeda mums vis iš naujo atrasti būdingiausius Tėvo veido bruožus.
Šiandien, 2021 m. birželio 15 d., Šventasis Tėvas Popiežius Pranciškus prelatą Visvaldą Kulboką, Telšių vyskupijos kunigą, nominavo tituliniu Martanos arkivyskupu ir apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje.
Enciklikoje Fratelli tutti išreiškiau susirūpinimą ir troškimą, kuris nuolat užima svarbią vietą mano širdyje: „Pasibaigus sveikatos krizei blogiausia reakcija būtų dar labiau pasiduoti karštligiškam vartotojiškumui ir naujoms egoistinės savisaugos formoms. Duok Dieve, kad galiausiai neliktų suvokimo „kiti“, o būtume tiktai „mes“ (35). Todėl 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos žiniai pasirinkau temą „Link vis plačiau apimančio mes“, norėdamas taip nurodyti aiškią perspektyvą mūsų bendrai kelionei šiame pasaulyje.
2021 m. gegužės 18–20 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Šeima yra nepaprastai svarbi visuomenės ir Bažnyčios gyvenime, todėl Lietuvos vyskupai kviečia per gegužines ir birželines pamaldas, o ypač nuo Motinos iki Tėvo dienos tiesti maldos tiltą savo šeimose ir už šeimas.
Šventasis Juozapas nekėlė ypatingos nuostabos, nebuvo apdovanotas unikaliomis charizmomis, neatrodė išskirtinis jį sutikusių žmonių akimis. Jis nebuvo įžymus nei pastebimas: Evangelijose neminimas nė vienas jo žodis. Vis dėlto savo paprastu gyvenimu Dievo akyse jis įvykdė ypatingą dalyką.
Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva pradėjome šeimai skirtus metus Šeima – Amoris Laetitia (Šeima – meilės džiaugsmas). Šis pavadinimas nurodo į prieš penkerius metus popiežiaus paskelbtą apaštališkąjį paraginimą Amoris Laetitia. Jis kalba apie meilę šeimoje ir siūlo kryptis, kokiu būdu šeima gali patirti džiaugsmą būti dovana Bažnyčiai ir visuomenei. Tai vertinga medžiaga apmąstymui ir įgyvendinimui. Popiežius sako, kad „meilės džiaugsmas, išgyvenamas šeimoje, yra ir Bažnyčios džiaugsmas“ (AL 1).
Popiežius Pranciškus, paskelbdamas Šv. Juozapo metus, tikinčiuosius pakvietė sekti šventųjų pavyzdžiu, kurių gyvenimas yra konkretus įrodymas, kad įmanoma gyventi Evangelija. Lietuvos vyskupai Šv. Juozapo metais drąsina vyrus atrasti savo vietą Bažnyčioje ir kviečia pasninkauti bei melstis už Lietuvos šeimas. Šventasis Tėvas trokšta, kad šeimos atrastų meilės džiaugsmą, skelbdamas Šeimos – Amoris laetitia metus.
Mes, Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų atstovai, tikime, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir apdovanotas prigimtiniu orumu. Dėl šio prigimtinio orumo kiekvienas žmogus – ir vyras, ir moteris – turi būti gerbiamas. Krikščioniškosios bendruomenės kviečia visus atpažinti Kūrėjo paveikslą kiekviename žmoguje, gerbti prigimtines žmogaus teises bei daryti visa, kas įmanoma, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę.
Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE) inicijavo gavėnios maldos grandinę už Covid-19 aukas, jų šeimas ir visus, kurie vis dar kenčia nuo viruso. Ši maldos grandinė simboliškai apjungia Europą, kuri kaip ir visas pasaulis kovoja su pandemija.
Šiemet, kovo 7 d., junkimės į bendrą maldą, prašydami Dievo palaimos ir sustiprinimo lietuviams visame pasaulyje, ugdant lietuvių tautinę bei religinę tapatybę, dėkojant Dievui už lietuviškas parapijas ir misijas, stovyklas, lituanistines mokyklas ir bendruomenes bei organizacijas. Melskimės už savo artimuosius, draugus ir pažįstamus, visus brolius ir seseris, kurie laiko save lietuviais ir kuriems yra brangi Tėvynė Lietuva.
2021 m. vasario 22–24 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas, J. Kauneckas. Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė praeitų metų gruodžio 8 d. prasidėjusių Šv. Juozapo metų bei šių metų kovo 19 d. prasidėsiančių Šeima – Amoris laetitia metų šventimo programai
Kvietimas „ateiti ir pamatyti“, kuris lydi pirmuosius jaudinančius Jėzaus susitikimus su mokiniais, yra taip pat kiekvieno tikro žmogiško komunikavimo metodas. Siekiant papasakoti tiesą apie gyvenimą, tampantį istorija, būtina palikti patogią išankstinę nuostatą „jau tą žinau“ ir išjudėti, eiti ir pamatyti, būti su žmonėmis, klausytis jų, stoti akistaton su tikrove, kuri mus visada nustebins kokiu nors aspektu.
Po vasario 12 d. vykusio nuotolinio pasitarimo Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius, kviesdami gavėnios metu atsigręžti į maldą, artimo meilės darbus ir pasninką. Gerėjant epidemiologinei situacijai ir matant didelį poreikį palaikyti ir sustiprinti žmonių dvasią, laikantis visų saugumo reikalavimų, nuo Pelenų trečiadienio (vasario 17 d.), palaipsniui bus atnaujinamas Eucharistijos šventimas dalyvaujant tikintiesiems.
Eidami Gavėnios keliu, vedančiu į Velykų šventes, atminkime Tą, kuris „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 8). Šiuo atsivertimo laiku atnaujinkime savo tikėjimą, semkimės vilties „gyvojo vandens“ ir atvira širdimi priimkime Dievo meilę, kuri mus perkeičia į brolius ir seseris Kristuje.
„Dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“ (Žyd 10, 37). Tokius žodžius skaitome šios dienos šv. Mišių pirmajame skaitinyje iš Laiško žydams. Šis skaitinys kviečia nepamesti pasitikėjimo, prisimenant ir ankstesnius, jau pasibaigusius kentėjimus. Dievas niekada neapleidžia Juo pasitikinčių.
2021 m. sausio 29 d. vyko nuotolinis Lietuvos vyskupų konferencijos posėdis. Į jį pakviesti kompetentingi sveikatos apsaugos specialistai pristatė dabartinę pandemijos situaciją Lietuvoje, supažindino su esminiais viruso plitimo rodikliais bei skiepijimo situacija. Vyskupai aptarė pamaldų organizavimo tvarką kitose šalyse.
2021 m. sausio 19 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas. Atsižvelgiant į karantino situaciją šalyje, posėdis vyko nuotoliniu būdu.
29-osios Pasaulinės ligonių dienos minėjimas 2021 m. vasario 11-ąją, Lurdo Švč. Mergelės Marijos liturginio minėjimo dieną, yra tinkama proga atkreipti ypatingą dėmesį į ligonius, taip pat jais besirūpinančiuosius tiek sveikatos apsaugos institucijose, tiek šeimose ar bendruomenėse. Mąstau ypač apie tuos, kurie visame pasaulyje kenčia dėl koronaviruso pandemijos padarinių. Visiems, ypač vargingiausiems ir esantiems visuomenės paribiuose, reiškiu dvasinį artumą ir patikinu, kad Bažnyčia juos myli ir jais rūpinasi.
Atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems. Tai yra, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. mūsų bažnyčiose galiojančią tvarką pratęsiame iki 2021 m. sausio 31 d., su galimybe ją švelninti ir anksčiau, jei greičiau būtų sulaukta ryškesnių teigiamų pokyčių. Tuo būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais.
Lietuvos vyskupai nusprendė nuo pirmadienio, sausio 11 d., atnaujinti viešas pamaldas su tikinčiaisiais, laikantis visų saugumo reikalavimų. Tai reiškia, kad nuo sausio 11 d. vėl galioja visos nuostatos, išdėstytos iki 2020 m. gruodžio 16 d. galiojusioje informacijoje dėl Bažnyčios veiklos (INFO 22), neįvedant jokių naujų normų.
Visi laikini pamaldų tvarkos ir sielovadinių uždavinių vykdymo būdų apribojimai, išvardinti Lietuvos vyskupų kreipimesi (INFO 24), yra pratęsiami iki 2021 m. sausio 10 d. imtinai.
2020 metai buvo paženklinti didžiulės Covid-19 sveikatos krizės, kuri tapo daugiaplaniu ir globaliu reiškiniu, pagilinančiu tokias tarpusavyje susijusias krizes kaip klimato, maisto produktų, ekonomikos ir migracijos krizės, ir tai nulėmė dideles kančias bei sunkumus. Pirmiausia mąstau apie tuos, kurie neteko šeimos nario ar artimojo, taip pat apie žmones, praradusius darbą. Ypač menu gydytojus, slaugytojus, farmacininkus, mokslininkus, savanorius, kapelionus, ligoninių bei sveikatos įstaigų darbuotojus, kurie darė tai, ką pajėgė, ir toliau tai daro dėdami didžiules pastangas ir pasiaukodami – kai kurie iš jų net iki mirties, stengdamiesi būti šalia ligonių, palengvinti jų kančias arba išgelbėti gyvybę.
Šios Kalėdos pakviečia mus savitu būdu skelbti Dievo garbę – konkrečiai pasirūpinti žmogaus gyvybe. Nebūtinai pažįstamo, bet vis dėlto labai konkretaus, esančio šalia mūsų. Pasaulį varginanti pandemija šiuo metu ypač palietė mūsų kraštą. Girdime gydytojų pagalbos šauksmą dėl padėties, itin sparčiai prie galimybių kraštutinės ribos stumiančios mūsų sveikatos apsaugos sistemą. Ši sistema nėra negyvas mechanizmas. Ją sudaro žmonės: gydytojai, slaugytojai ir visi, kurie rūpinasi ligoniais. Pagaliau – patys ligoniai ir jų artimieji...
Šiomis dienomis ypač svarbi mūsų vienybė, solidarumas ir pagarba vieni kitiems.
Artėja Kalėdų šventė. Pasaulis prisimena ir švenčia įvykį, nuo kurio skaičiuoja mūsų eros metus. Dangaus ir žemės Kūrėjas įžengia į laiko tėkmę gimdamas kūdikiu Betliejaus tvartelyje. Šio įvykio prasmę evangelistas Matas aprašo žodžiais: „Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą“ (Mt 4, 16). Čia autorius drąsiai apibūdina pasaulį iki Viešpaties aplankymo, kaip „tamsybėse tūnantį,“ o Jo užgimimą kaip „skaisčią šviesą“. Tai priminimas, kad žmogus atranda savo egzistencijos prasmę tik Dievo perspektyvoje: kai atpažįsta jį aplankiusį Kūrėją bei išgirsta jo skelbiamą žinią. O ji savitai mums kalba apie žmogaus gyvybės vertę.
2020 m. lapkričio 24–26 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
2020 m. spalio 23 d. Apaštalinė Penitenciarija paskelbė, kad šiais metais, atsižvelgiant į nepaprastąją pandemijos padėtį, Vėlinių aštuondienio visuotinius atlaidus galima gauti visą lapkričio mėnesį.
Netrukus vyks rinkimai į Lietuvos Seimą. Tai proga išreikšti savo įsitikinimus balsuojant, galimybė išsirinkti tuos parlamentarus, kurie, mūsų nuomone, galėtų geriausiai mums atstovauti. Nuo išrinktų įstatymų leidėjų veiklos tiesiogiai priklausys tai, kaip mūsų šalis gyvens per artimiausius ketverius metus: kaip bus rūpinamasi jaunais ir senais, puoselėjama kultūra ir tradicijos ar atsižvelgiama į žmogaus prigimtį kuriant ateities visuomenę, kokie ryšiai bus mezgami su užsienio šalimis, kokios sąlygos atsivers verslui.
2020 m. rugsėjo 22 d. Birštone vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Lietuvoje padaugėjus apsikrėtimų Covid-19 skaičiui, Lietuvos vyskupai primena visiems tikintiesiems pareigą saugoti save ir kitus tiek bažnyčiose, tiek ir bažnytiniuose renginiuose.
Sekmadienį, 2020 m. rugpjūčio 23 d., kviečiame visus geros valios žmones Lietuvoje jungtis į bendrą maldą, dėkojant už laisvės dovaną bei meldžiant jos tiems, kurie – kaip mes anuomet – šiandien yra persekiojami ir bauginami.
Dievo kulto ir sakramentų drausmės kongregacijos prefektas kard. R. Sarah pranešė, kad Šventasis Tėvas Pranciškus, maloningai patenkindamas prašymus, nusprendė į Švč. Mergelės Marijos litaniją įtraukti tris naujus kreipinius – Mater misericordiae, Mater spei ir Solacium migrantium. Nurodyta, kuriose šios litanijos vietose naujieji kreipiniai turi būti įterpti.
„Vargšui ištiesk ranką“ (Sir 7, 32). Ilgaamžė išmintis iškėlė šiuos žodžius kaip šventą kodeksą, kad pagal tai būtų gyvenama. Šiandien jie skamba visu prasmės svoriu, padėdami mums sutelkti žvilgsnį į tai, kas esminga, ir peržengti abejingumo barjerą. Taip Žinioje IV Pasaulinei vargstančiųjų dienai, kurią minėsime lapkričio 15-ąją, sako Popiežius Pranciškus.
Epidemijai atslūgstant, galima vėl sugrįžti prie įprasto Komunijos priėmimo būdo (į burną). Besitęsiant neįprastajai padėčiai, paliekama ir galimybė priimti Komuniją į ranką.
Popiežiaus Pranciškaus Kauno arkivyskupu metropolitu paskirtas Jo Ekscelencija Kęstutis Kėvalas trečiadienį iškilmingai įžengė į Kauno arkikatedrą baziliką.
Šiais metais, paženklintais Covid-19 pandemijos sukeltomis kančiomis bei iššūkiais, misijinė visos Bažnyčios kelionė toliau tęsiasi nušviečiama žodžio, kurį randame pranašo Izaijo pašaukimo pasakojime: „Štai aš, siųsk mane!“ (Iz 6, 8), – Žinioje Pasaulinei Misijų dienai, kurią minėsime spalio 18-ąją, rašo popiežius Pranciškus.
Nuotoliniame Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje vyskupai sprendė, kaip po truputį grįžti prie įprastinės pamaldų bei sakramentų teikimo tvarkos bei kitus aktualius klausimus.
Žinią 106-ajai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai, kurią minėsime rugsėjo 27-ąją, Popiežius Pranciškus skiria šalies viduje perkeltų asmenų dramai, kuri dažnai nepastebima ir dar paaštrėjo dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės. „Žinią taip pat skiriu visiems tiems, kuriems dėl COVID-19 teko ar vis dar tenka patirti netikrumą, apleidimą, marginalizaciją ar atmetimą“, – rašo Šventasis Tėvas.
Atsižvelgdama į dabartinę epidemiologinę situaciją valstybėje bei užsienio šalių patirtį, Lietuvos vyskupų konferencija laikinai pakeitė šv. Komunijos priėmimo Lietuvoje tvarką: nuo 2020 m. balandžio 24 d. šv. Komunija dalijama tik į ranką. Lietuvoje anksčiau nebuvo šv. Komunijos priėmimo į ranką praktikos, tad čia pateikiama keletas patarimų ir taisyklių, padėsiančių taisyklingai ir su pagarba tai padaryti.
Pandemijos ištiktas pasaulis paliudijo, jog žmonija yra viena šeima. Popiežius Pranciškus kviečia gegužės 14 d. skirti maldai už visą žmoniją, palydint ją pasninku ir gerais darbais. Lietuvos vyskupai kreipėsi į visus Lietuvos žmones, kviesdami įsijungti į šią pasaulinę iniciatyvą.
2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos vyskupai susirinko į nuotolinį posėdį, kurio metu tartasi, kaip palaipsniui grįžti prie įprastos sakramentų teikimo tvarkos.
Popiežius Pranciškus kreipiasi į tikinčiuosius, kviesdamas 2020 metų gegužės mėnesį atrasti Rožinio maldos namuose vertę ir grožį. Rožinio maldos pabaigoje Šventasis Tėvas siūlo melstis šiomis dviem maldomis Dievo Motinai, tardamas: „Aš irgi jomis melsiuosi gegužę dvasiškai vienydamasis su jumis. Pridedu jas prie šio laiško, kad visi galėtų jomis pasinaudoti“.
Atsižvelgiant į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus ir laikantis bendrų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų, skirtų visuomeninei veiklai karantino laikotarpiu, nuo balandžio 27 dienos leidžiama aukoti šv. Mišias pirmadieniais – šeštadieniais dalyvaujant tikintiesiems, tačiau ribojant jų skaičių ir išlaikant 10 kvadratinių metrų vienam žmoguisaugų atstumą tarp pamaldų dalyvių.
„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai. Vienykimės maldoje šiomis ypatingomis dienomis!
Būtent Viešpats nurodo krantą, į kurį turime leistis, o prieš tai mums suteikia drąsos įlipti į valtį. Kviesdamas jis taip pat tampa mūsų vairininku, kuris mus lydi, nurodo mums kryptį, saugo, kad neužplauktume ant neryžtingumo uolų, ir įgalina keliauti per audringus vandenis. Taip Žinioje Pasaulinei maldos už pašaukimus dienai, kurią minėsime gegužės 3-ąją, rašo popiežius Pranciškus.
Antradienį 13 val. skambant katedrų varpams Lietuvos žmonės kviečiami jungtis į maldą už mirusius nuo Covid-19 ligos Italijoje ir gedinčius jų artimuosius.
Brangūs jaunuoliai, kokios jūsų aistros ir svajonės? Leiskite joms išryškėti ir per jas pasiūlykite pasauliui, Bažnyčiai, kitiems jauniems žmonėms ką nors gražaus dvasinėje, meninėje, visuomeninėje srityje. Kartoju jums savo gimtąja kalba: hagan lìo! Tegu jus išgirsta! Taip Žinioje 35-ajai Pasaulinei jaunimo dienai, kurią minėsime balandžio 5-ąją, rašo popiežius Pranciškus.
Trečiadienį, kovo 25 dieną, popiežius Pranciškus visus krikščionis ir visų Bažnyčių vyresniuosius pakvietė kreiptis į Aukščiausiąjį ir sukalbėti maldą, kurios išmokė pats Viešpats. Transliacija anglų k. iš Vatikano vyks čia.
Penktadienį 19 val. Lietuvos laiku popiežius Pranciškus iš Šv. Petro aikštės Vatikane tikintiesiems suteiks ypatingąjį palaiminimą Miestui ir pasauliui (Urbi et Orbi). Šitai Jo Šventenybė padarys atsižvelgdamas į nepaprastąją padėtį, kurioje šiuo metu yra visa žmonija dėl Covid-19 pandemijos.
Tikintiesiems, sergantiems Covid-19 liga, sukelta koronaviruso, bei medicinos darbuotojams, šeimų nariams ir visiems, kurie kokiu nors būdu, taip pat ir malda, rūpinasi ligoniais, suteikiami ypatingi atlaidai.
Atsiliepdami į popiežiaus Pranciškaus kvietimą įvairiais būdais paminėti „24 valandas Viešpačiui“, Lietuvos vyskupai penktadienį, kovo 20 dieną, paskelbė Atgailos ir pasninko diena.
2020 m. kovo 17–18 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas. Atsižvelgiant į sunkią epidemiologinę situaciją šalyje, posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojantis kompiuterinės komunikacijos programomis.
Esame Gavėnios laike. Šiais metais jis labai skirtingas nuo to, ką esame patyrę anksčiau. Koronaviruso plitimas pasaulyje stabdo visų mūsų nuolatinį skubėjimą ir primygtinai skatina mus pažvelgti į save ir pasaulį naujomis akimis. Taip laiške Gavėnios metui tikintiesiems rašo Lietuvos vyskupai.
Tikinčiųjų dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis. Lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata. Dėl šios priežasties Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. 0 val. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas išplatino laišką apie pasikeitimus liturgijoje ir sielovados institucijų veikloje siekiant sustiprinti koronaviruso prevenciją ir pakvietė tikinčiuosius šio iššūkio akivaizdoje nuoširdžiai melstis už Lietuvoje ir visame pasaulyje sergančius, juos gydančius ir slaugančius bei valstybėse sprendimus priimančius žmones.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas žiniasklaidai pristatė, kokių papildomų saugumo priemonių imasi Bažnyčia dėl koronaviruso grėsmės.
Lietuvoje koronaviruso grėsmės lygis kol kas nėra didelis, fiksuoti trys ligos atvejai, tačiau Bažnyčia, bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, atidžiai stebi situaciją, kad prireikus operatyviai reaguotų į iššūkius. Kaip kovo 10 d. surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, koronaviruso prevencijos priemonės Bažnyčioje taikomos atsižvelgiant į situaciją, kuri yra dabar.
Sekmadienį, kovo 1 dieną minėsime Maldos už lietuvius visame pasaulyje dieną. Šia proga Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas ir LVK delegatas užsienio lietuviams katalikams prelatas Edmundas J. Putrimas kreipėsi į tikinčiuosius.
Šiemet Viešpats mums ir vėl dovanoja tinkamą laiką pasirengti ir atnaujintomis širdimis švęsti Jėzaus mirties ir prisikėlimo didįjį slėpinį, kuris yra mūsų asmeninio ir bendruomeninio krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, - Žinioje 2020 m. Gavėnio proga rašo Popiežius Pranciškus.
Šių metų Žinią Pasaulinės socialinio komunikavimo dienos proga popiežius Pranciškus skyrė pasakojimo temai, kviesdamas alsuoti gerų istorijų tiesa – ugdančių, o ne niokojančių istorijų, padedančių atrasti šaknis ir teikiančių jėgų drauge eiti pirmyn.
Šią savaitę baigtas trečiasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas: Vilniaus arkivyskupijoje ir Panevėžio vyskupijoje suskaitmenintų senesnių nei 100 metų Bažnyčios dokumentų kolekciją papildė per 1 400 Kaišiadorių vyskupijos metrikų knygų skaitmeninių kopijų.
Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas žiniasklaidai pristatė Apaštališkąjį posinodinį paraginimą QUERIDA AMAZONIA. Šiuo dokumentu Šventasis Tėvas apibendrino ir užbaigė 2019 m. spalio 6–27 d. Romoje vykusio Amazonijos regionui pašvęsto sinodo darbą.
Trečiadienį, vasario 12-ąją popiežius Pranciškus paskelbė Apaštališkąjį posinodinį paraginimą QUERIDA AMAZONIA. Šia proga Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas LVK salėje (S. Skapo g. 4, II a.) rengia trumpą spaudos konferenciją dokumentui pristatyti ir atsakyti į žiniasklaidos klausimus.
Popiežiaus Pranciškaus žinia 28-osios Pasaulinės ligonių dienos progaJėzus kviečia ligonius, prislėgtuosius ir vargšus, kurie supranta, kad jie visiškai priklauso nuo Dievo ir kad jiems, išbandymų naštos sužeistiems, reikia išgydymo, - žinioje 28-osios Pasaulinės ligonių dienos proga rašo Popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas drąsina nerimaujančius dėl savo trapumo, kančios ar silpnumo, primindamas, kad Jėzus Kristus neprimeta įstatymų, bet dovanoja savo gailestingumą, savo asmens atnaujinančią galią.
Informacinis pranešimas apie LVK 2020 m. sausio 7 d. plenarinį posėdį2020 m. sausio 7 dieną Kaune vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, K. Kėvalas, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.
Posėdis prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius vysk. A. Jurevičius.
Popiežiaus Pranciškaus žinia 53-iosios Pasaulinės taikos dienos progaPasauliui reikia ne tuščių žodžių, bet įsitikinusių liudytojų, taikdarių, atvirų dialogui, kuriame niekas neišskiriamas ir niekuo nemanipuliuojama, – žinioje Pasaulinės taikos dienos proga rašo popiežius Pranciškus, primindamas, kad taiką reikia kurti nuolatos; tai yra kelionė, kurioje einama kartu, nuolat siekiant bendrojo gėrio, laikantis duoto žodžio ir gerbiant teisę. „Tarpusavyje įsiklausant galima vis geriau suprasti ir vertinti kitą ir netgi pamatyti prieše brolio ar sesės veidą“, – sako Šventasis Tėvas.
Popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis laiškas apie Kalėdų prakartėlės prasmę bei vertęKodėl prakartėlė kelia mums tiek nuostabos ir taip jaudina mus? Pirmiausia todėl, kad parodo mums Dievo švelnumą. Jis, visatos Kūrėjas, nusižemina iki mūsų mažumo. Taip rašo popiežius Pranciškus apaštališkajame laiške ADMIRABILE SIGNUM apie prakartėlės prasmę bei vertę, kurio lietuviškuoju vertimu dalijamės.
Panevėžio vyskupijoje baigtos skaitmeninti senesnės nei 100 metų metrikų knygos. Seniausioji jų – Ramygalos parapijos knyga, pradėta 1638 m. Tarp įvairių radinių – ir vysk. Motiejaus Valančiaus ranka lenkiškai rašyta Krekenavos parapijos vizitacija bei žemaitiškai rašyti šio vyskupo patarimai, kaip pasidaryti „lekarstvų“.
Arkivysk. G. Grušo pamokslas šv. Mišiose už 1863 m. sukilėliusAnkstyvosios krikščionybės teologas Tertulijonas yra pasakęs: „Kankinių kraujas – krikščionių sėkla.“ Suimtas ir sužeistas Zigmantas Sierakauskas apie nukautus sukilėlius, kuriuos kažkas pavadino „nelaimingaisiais“, pasakė: „Tai nėra nelaimingieji, tai Lietuvos sėkla, kuri ateity pražydės skaisčiais laisvės žiedais!“ – šv. Mišiose už 1863 m. sukilimo vadus ir dalyvius lygino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. Dalijamės pamosklo tekstu.
Lapkričio 22-osios vidurdienį šv. Mišias už 1863–1864 m. sukilimo vadus Zigmantą Sierakauską ir Konstantiną Kalinauską bei kitus 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, aukojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupai.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2019 m. lapkričio 18–20 d. plenarinį posėdį2019 m. lapkričio 18–20 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolai A. J. Bačkis, S. Tamkevičius, arkivyskupai G. Grušas, L. Virbalas, vyskupai A. Jurevičius, R. Norvila, K. Kėvalas, E. Bartulis, J. Ivanauskas, L. Vodopjanovas, A. Poniškaitis, D. Trijonis. Į posėdį taip pat atvyko Apaštališkosios nunciatūros Lietuvoje sekretorius mons. C. T. Washington, perdavęs vyskupams apaštališkojo nuncijaus laišką.
Sekmadienį iškilmingomis šv. Mišiomis už Tėvynę Lietuvą, kurias aukojo apaštalinis nuncijus Lietuvoje Petar Rajič ir Lietuvos vyskupai, pasibaigė Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai.
Vyskupai aukos iškilmingas šv. Mišias už Tėvynę LietuvąSekmadienį iškilmingomis šv. Mišiomis už Tėvynę Lietuvą, kurias aukos Lietuvos vyskupai, baigsis savaitę trukę Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai. Juose tikintieji iš visos Lietuvos meldėsi už kariuomenę bei policiją, Bažnyčios karitatyvines tarnystes, žemdirbius, kunigus ir pašvęstojo gyvenimo narius, Lietuvos seminaristus, žiniasklaidos darbuotojus, vaikus, mokytojus, katechetus, valstybės tarnautojus, politikus, ligonius, gydytojus, slaugytojus, šeimas, išeiviją, jaunimą ir ateitininkus.
Popiežiaus Pranciškaus Apaštalinis laiškas APERUIT ILLIS dėl Dievo Žodžio sekmadienioMūsų tapatybei ypač svarbus ryšys, siejantis Prisikėlusįjį, tikinčiųjų bendruomenę ir Šventąjį Raštą. Jei Viešpats mūsų neįvesdintų, būtų neįmanoma suprasti Šventojo Rašto gelmės. Tačiau teisinga teigti ir atvirkščiai: be Šventojo Rašto Jėzaus ir jo Bažnyčios misijos įvykiai pasaulyje nebūtų suvokiami.Taip rašo Popiežius Pranciškus Apaštaliniame laiške APERUIT ILLIS dėl Dievo Žodžio sekmadienio, kurio vertimu į lietuvių kalbą dalijamės.
Lietuvos vyskupų kreipimasis dėl organų donorystės ir transplantacijosDaugeliu progų maldoje prisimename tuos, kurie savo pasirinkimais ir darbais liudija pagarbą Dievo mums suteiktai ypatingai – gyvybės – dovanai. Viena iš nuostabių galimybių prisidėti prie gyvybės puoselėjimo yra transplantacija ir donorystė, leidžianti dovanoti gyvenimą kitam asmeniui, teigia Lietuvos vyskupai, kviesdami sekmadienį, lapkričio 3 d. melstis už gyvus ir mirusius donorus, organų gavėjus, transplantologus ir jų artimuosius.
Misijų dieną – parama dirbantiems karščiausiuose pasaulio taškuoseSekmadienį visame pasaulyje ir Lietuvoje tikintieji melsis už misionierius – dvasininkus ir pasauliečius, kurie tarnauja žmonėms karščiausiuose pasaulio taškuose. Kaip sakė Lietuvos nacionalinės misijų tarnybos direktorius kun. Alssandro Barelli SDB, Misijų dienos šv. Mišiose renkamos aukos pasitarnaus tam, kad misionieriai pasiektų labiausiai pagalbos reikalingus žmones.
75 metų sukaktį minintį vyskupą Joną Borutą Telšių katedroje sveikino vyskupai, kunigai, į padėkos šv. Mišias susirinkę telšiškiai ir vyskupijos tikintieji. Šv. Mišias koncelebravo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. Dėkodami vyskupui Rimantui Norvilai už nuotraukas, dalijamės šventės akimirkomis.
Šeštadienį, 2019 m. spalio 5 d., iškilmingos viešosios konsistorijos metu, Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius SJ priimtas į šventąją kardinolų kolegiją. Popiežius Pranciškus kardinolui-presbiteriui S. Tamkevičiui suteikė šv. Angelės Meriči titulą.
Spalio 1-ąją iškilmingomis šv. Mišiomis Kaišiadorių katedroje Lietuvos vyskupai ir tikintieji pradėjo Ypatingąjį misijų mėnesį. Koncelebracijai vadovavo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas.
LVK pirmininko kreipimasis minint Lietuvos žydų genocido aukų dienąPer ilgus amžius drauge Lietuvoje gyvenančius žydus ir krikščionis glaudžiai suvienijo bendras paveldas ir bendras darbas. "Kaip anuomet, taip ir šiandien krikščionis ir žydus vienija Dekalogas – Dešimt žodžių – reikalaujantis išpažinti vieną Viešpatį, gerbti žmogaus asmenį ir jo gyvybę, saugoti šeimą, nesitaikyti su neteisingumu", - kreipimesi, minint Lietuvos žydų genocido aukų dieną, pabrėžia Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.
Sekmadienį, minint Popiežiaus Pranciškaus apaštališkosios kelionės į Lietuvą metines, šalies katedrose ir bažnyčiose bus aukojamos šv. Mišios prašant reikalingų Dievo malonių Šventajam Tėvui. Tikintieji melsis, kad Viešpats subrandintų vizito vaisius, o Popiežiaus žodžiai rastų konkrečią išraišką asmeniniame ir bendruomenių gyvenime.
Sigitas Tamkevičius SJ skiriamas kardinoluPopiežius Pranciškus sekmadienį po vidudienio maldos pranešė, kad spalio 5 dieną sušauktoje konsistorijoje į Kardinolų kolegiją priims trylika naujų kardinolų. Tarp jų – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ.
Bažnyčia yra viena seniausių institucijų pasaulyje, o jos archyvai – reikšminga visuotinės kultūros dalis. „Šventasis Sostas akcentuoja istorinės atminties išsaugojimo svarbą ir skatina mus, vyskupus, visame pasaulyje prie to prisidėti.“ Taip trečiadienį pirmojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapo pristatyme sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.
Trečiadienį pirmojo Bažnyčios dokumentų skaitmeninimo etapo pristatyme Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba Vilniaus arkivyskupui Gintarui Grušui iškilmingai perduos laikmeną su skaitmeninėmis metrikų kopijomis.
Antradienį Lietuvos vyskupai ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai Vilniaus oro uoste pasitiko popiežiaus Pranciškaus paskirtą naująjį Šventojo Sosto atstovą, arkivysk. Petar Rajič.
Liublino unijos 450-mečio iškilmėse aukotos šv. Mišios už Lenkiją ir LietuvąMinint Liublino unijos 450-ąsias metines birželio 30 dieną, sekmadienį, drauge su Liublino arkivyskupu metropolitu Stanisław Budzik šv. Mišias už Lietuvą ir Lenkiją aukojo Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Popiežiaus Pranciškaus žinia 2019 m. Pasaulinės misijų dienos progaPopiežius Pranciškus paskelbė žinią šiemet spalio 20-ąją minimos Pasaulinės misijų dienos proga. Šios Žinios pavadinimas yra toks pats, kaip spalį minimo ypatingojo Misijų mėnesio tema: „Pakrikštyti ir siunčiami: Kristaus Bažnyčios misija pasaulyje“.
Mons. M. Jagosz: neatidėliokime pal. Mykolo Giedraičio kanonizacijos iki ateinančių kartųPal. Mykolo Giedraičio bylos postulatorius monsinjoras infulatas Michał Jagosz kviečia neatidėlioti M. Giedraičio kanonizacijos proceso būsimoms kartoms. «Lenkijoje egzistuoja patarlė „Kalk geležį, kol karšta“», – interviu Lietuvos vyskupų konferencijai šypsodamasis sakė mons. M. Jagosz.
Šeštadienį Kaišiadorių vyskupijoje, Molėtų rajone, Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje, iškilmingas padėkos šv. Mišias už garbingojo Mykolo Giedraičio pripažinimą palaimintuoju aukojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos vyskupai.
Videniškiuose – Padėkos šv. Mišios už M. Giedraičio pripažinimą palaimintuojuŠeštadienį 12 val. Kaišiadorių vyskupijoje, Molėtų rajone, Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje iškilmingas Padėkos šv. Mišias už Garbingojo Mykolo Giedraičio pripažinimą palaimintuoju aukos Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos vyskupai. Iškilmėse dalyvaus Lietuvos Seimo pirmininkas, suvažiuos vienuolių, maldininkų, dalyvaus pal. M. Giedraičio giminės atstovai, kiti garbingi svečiai.
Homilija apie pal. Mykolą Giedraitį (Krokuva, 2019 m. birželio 8 d.)Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju ir padėkos šv. Mišias, kurios birželio 8-ąją vyko Krokuvoje, kardinolas Giovanni Angelo Becciu vadino ypatinga proga išreikšti dėkingumą Bažnyčiai Lietuvoje, kurios ištikimas ir iškilus sūnus yra palaimintasis Mykolas Giedraitis. Dalijamės Jo Eminencijos homilijos vertimu.
Dvasininkų kongregacijos sekretorius arkivysk. Jorge Carlos Patrón Wong Kaune susitiko su Lietuvos vyskupais aptarti kunigų formacijos ir seminarijų darbo organizavimo mūsų šalyje.
Iškilmingose padėkos šv. Mišiose už Garbingojo Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju, birželio 8 dieną Krokuvoje (Lenkija) meldėsi ir Lietuvos vyskupai. Tiesiogiai šv. Mišias transliavo LRT ir Marijos radijas.
Popiežius Pranciškus išreiškė užuojautą dėl vysk. P. A. Baltakio mirtiesPopiežius Pranciškus išreiškė dėkingumą trečiadienį į amžiną kelionę palydėtam vyskupui Pauliui Antanui Baltakiui OFM - už ilgametę kunigiškąją ir vyskupiškąją tarnystę, ypatingai už lietuvių katalikų, gyvenančių už savo šalies ribų, dvasinį lydėjimą, paveda velionio sielą gailestingajai Dangiškojo Tėvo meilei.
Vyskupai posėdį pradėjo šv. Mišiomis ir malda už Velykų sekmadienį Šri Lankoje teroristinių atakų metu nužudytus žmones. Lietuvos vyskupai kviečia tikinčiuosius melstis už persekiojamus krikščionis, kad jie galėtų netrukdomi išpažinti savo tikėjimą.
Lietuvos vyskupų laiškas Prezidento ir Europos parlamento rinkimams artėjantŠiomis dienomis esame kviečiami apsispręsti ir balsuoti rinkimuose. Kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra išreikšti savo valią bei taip prisidėti prie visuomenės gerovės ir laisvės vystymosi. Todėl raginame tikinčiuosius ir visus geros valios žmones atlikti savo pareigą ir balsuoti Lietuvos prezidento bei Lietuvos atstovų Europos parlamente rinkimuose.
Pasirodė Katalikų žinynas 2019
Lietuvos vyskupų konferencija ir „Katalikų pasaulio leidiniai“ išleido Katalikų žinyną 2019, kuriame - svarbiausia informacija apie pagrindines visuotinės katalikų Bažnyčios ir katalikų Bažnyčios Lietuvoje institucijas, vienuolijas, katalikiškas organizacijas, įstaigas, katalikų Bažnyčią kaimyninėse šalyse.
Dokumentas apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyjeŠv. Tėvas Pranciškus trokšta, kad visame pasaulyje tikintieji būtų kuo išsamiau supažindinami su Dokumentu apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje, kurį Popiežius ir Didysis Al-Azhar imamas pasirašė Abu Dhabi 2019 m. vasario 4 d. Per Apaštalinę nunciatūrą apie tai informavo Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba. LVK dalijasi šio svarbaus dokumento vertimu į lietuvių kalbą.
PranešimasŠventasis Tėvas Pranciškus priėmė Jo Ekscelencijos Liongino Virbalo SJ atsistatydinimą iš Kauno arkivyskupijos ganytojo pareigų. Tuo pat metu Popiežius paskyrė šios arkivyskupijos Apaštaliniu Administratoriumi Jo Ekscelenciją vyskupą Algirdą Jurevičių, iki šiol ėjusį Kauno arkivyskupijos vyskupo augziliaro pareigas.
Laiškas Maldos už pasaulio lietuvius dienaiBrangūs lietuviai, jau šeštus metus kovo mėnesio pirmąjį sekmadienį meldžiamės už lietuvius, gyvenančius visame
pasaulyje. Šiuos metus Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais, tad 2019 m. ypač kviečiame melstis už
gausias, iniciatyvias ir aktyvias lietuvių bendruomenes.
Prieš pasaulinį susitikimą, skirtą nepilnamečių apsaugai bažnytinėje aplinkoje, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas susitiko su išnaudojimo aukomis. Penktadienį Vatikane paskelbtas vaizdo įrašas anglų kalba su LVK pirmininko arkivyskupo G. Grušo liudijimu.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2019 m. sausio 8 d. plenarinį posėdįLietuva gyvai prisimena šv. Tėvo Pranciškaus vizitą į mūsų šalį praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Norima permąstyti ir įgyvendinti vizito metu Popiežiaus išsakytas mintis bei palinkėjimus, tad gimsta įvairios iniciatyvos, padedančios įgyvendinti šį norą. Vienas iš įgyvendintų sumanymų - arkivysk. L. Virbalo ganytojams pristatyta pastoracinė iniciatyva Keliauti su Popiežiumi. Tai – dvylika trumpų vaizdo medžiagos rinkinėlių, iliustruojančių šv. Tėvo kelionę Lietuvoje.
Lietuvos vyskupų kreipimasis artėjant Šventojo Tėvo vizitui Lietuvoje rugsėjo 22 d. ir 23 d.Lygiai prieš 25 metus visi tapome istorinio įvykio liudininkai – pirmą kartą Popiežius apsilankė Lietuvos žemėje. Šv. Jono Pauliaus II apsilankymas tapo vienu didžiausių naujai atgimusios Lietuvos valstybės įvykių. Šiuo metu mūsų Tėvynė rengiasi istoriniam susitikimui. Su džiaugsmo virpuliu širdyje laukiame popiežiaus Pranciškaus ir rengiamės jo atvykimui.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2018 m. rugpjūčio 30 d. plenarinį posėdįPosėdį pradėjo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas. Jis pakvietė posėdžio dalyvius pasimelsti Lietuvos paaukojimo Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, Nekaltajai Širdžiai malda, ženklinančia šiuos jubiliejinius metus. Kaip visada, vyskupai meldėsi ir už Šventąjį Tėvą, prašydami Viešpaties malonių jo tarnystei.
BAŽNYČIA – UŽ MOTERŲ PRIGIMTINES TEISESBažnyčia kviečia gerbti prigimtines žmogaus teises ir užtikrinti, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Bet kokia smurto – taip pat ir smurto prieš moteris – forma yra nepateisinama. Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų skaičiaus, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Palaikome ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą.
Informacija apie pal. Teofiliaus Matulionio minėjimą Lietuvos vyskupijose2018 m. gegužės 21 d. Dieviškojo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija išleido dekretą, kuriuo visose Lietuvos vyskupijose kasmet birželio 14 dieną leidžiamas palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio laisvas minėjimas.
Kaip pasirengti popiežiaus Pranciškaus vizitui į Lietuvą?Visi geros valios žmonės kviečiami rengtis sutikti popiežių Pranciškų Lietuvoje rugsėjo 22–23 dienomis. Lietuvos vyskupai siūlo gaires, kurios apima penkis pasirengimo žingsnius: tiek pavieniai žmonės, tiek bendruomenės yra kviečiamos pažinti, melstis, bendrauti, dalyvauti ir gyventi tuo, ką išgirs popiežiaus apsilankymo metu.
Lietuvos vyskupų Velykinis ganytojiškasis laiškasSveiki sulaukę šventų Velykų – Kristaus prisikėlimo šventės! Šiandien prisikėlimo šviesa įveikė tamsumas. Šiandien Kristus, nugalėjęs nuodėmę ir mirtį, mums visiems dangaus vartus atvėrė. Velykos – tai Pascha, perėjimas iš mirties į gyvenimą, iš vergovės į Dievo vaikų laisvę.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2018 m. kovo 14-16 d. plenarinį posėdį Lietuvos ganytojai įteikė Apaštaliniam Nuncijui savo laišką Šv. Tėvui, kuriame sveikina Jo Šventenybę su penktosiomis išrinkimo į Šv. Petro Sostą metinėmis bei dėkoja už sprendimą apsilankyti mūsų šalyje. Į posėdį susirinkę vyskupai taip pat išplatino savo kreipimąsi į tikinčiuosius ir visus geros valios žmones rengiantis Popiežiaus apaštališkajai kelionei į Lietuvą.
Informacinis pranešimasLietuvos vyskupų konferencija sudarė Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komitetą. Nauju LVK generalinio sekretoriaus padėjėju Lietuvos ganytojai išrinko kun. Mykolą Sotničenką.
Laiškas maldos už lietuvius pasaulyje dienaiŠvęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį iš naujo atsigręžkime į Motiną Mariją, patikėdami jai Lietuvos dabartį ir ateitį, savo šeimas ir visuomenes. Kviečiame visus šiuos jubiliejinius metus dažnai kalbėti Lietuvos paaukojimo Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai maldą. Tegul ji skamba mūsų namuose, bendruomenėse ir parapijose. Visus, kurie atvyks į Lietuvą, kviečiame aplankyti Trakų baziliką ir čia, priešais Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslą, perskaityti Lietuvos paaukojimo Marijai maldą.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos vyskupų konferencijos 2018 m. sausio 15 d. plenarinį posėdįPlenarinį posėdį įžanginiu žodžiu pradėjo Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana. Jis pasveikino susirinkusiuosius ir pažymėjo, kad jo dalyvavimas šiame posėdyje yra vyskupų vienybės su Šv. Tėvu ženklas. Apaštalinis Nuncijus papasakojo apie prasidedančią Popiežiaus Pranciškaus kelionę į Čilę ir Peru bei pakvietė lydėti Šv. Tėvą malda Jo kelionėje po šias dvi Pietų Amerikos valstybes. Nuncijus taip pat kalbėjo apie Popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą galimybę bei ragino melstis, kad toks vizitas taptų įmanomu.
LVK sekretoriato informacija apie 2017 metų Kūčių ir Kalėdų šventimo tvarkąŠiemet Kūčios švenčiamos ketvirtąjį Advento sekmadienį. „Kai Kūčios būna sekmadienį, tikintieji, pagal Lietuvos tradiciją, tą dieną kviečiami susilaikyti nuo mėsiško maisto, nors sekmadieniais tokios pareigos ir nėra“ (2006 m. LVK instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų).
Ganytojiškas kreipimasis minint Pasaulinę vargstančiųjų dienąŠį sekmadienį, lapkričio 19 d., pirmą kartą minime Pasaulinę vargstančiųjų dieną, kurios įvedimą popiežius Pranciškus paskelbė užbaigdamas Gailestingumo jubiliejų. Atjauta ir apsisprendimas padėti artimui negali apsiriboti vien jubiliejiniais metais, todėl ši diena nuolat skatins krikščionių bendruomenes visame pasaulyje tapti vis aiškesniu ir konkretesniu ženklu, rodančiu Kristaus meilę labiausiai vargstantiems. Ji turi atkreipti mūsų dėmesį į materialinį skurdą ir neteisybę kenčiančius žmones, likimo ir kitų žmonių nuskriaustuosius.
Lietuvos vyskupų kvietimas melstis už taikąŠiluvos atlaidų proga kviečiame visus susitelkti maldai už taiką. Šią atlaidų savaitę piligrimai Šiluvoje ir visi Lietuvos tikintieji kreipkimės į Švenčiausiąją Mergelę Mariją melsdami, kad visame pasaulyje įsigalėtų taika, kad liautųsi tikinčiųjų persekiojimas, o nukentėję nuo karo sulauktų pagalbos ir teisingumo.
Lietuvos vyskupų laiškas katechetams ir tikybos mokytojamsJūs atliekate labai svarbią paties Kristaus mums patikėtą užduotį skelbti išgelbėjimo žinią. Atskleisdami jaunimui tikėjimo grožį, padedate jam suprasti gyvenimo prasmę ir gelmę. Stiprinate viltį, kurios taip reikia jauniems žmonėms, kursiantiems ateities gyvenimą.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2017 m. kovo 2-3 d. plenarinį posėdįLietuvos vyskupus savo dalyvavimu posėdyje pagerbė Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir pasidalino savo mintimis apie dvasininkijos situaciją Lietuvoje bei aktualius uždavinius pašaukimų pastoracijos ir tarnystės šeimoms srityse. Artėjant Garbingojo arkivysk. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėms, nustatyti ir iškilmingų šv. Mišių, kurioms vadovaus Popiežiaus atstovas kard. A. Amato SDB, tiksli vieta ir laikas.
Informacinis pranešimas apie garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) beatifikacijos iškilmesSu džiaugsmu pranešame, kad Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – datą. Iškilmės vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniuje. Apeigoms vadovauti popiežius Pranciškus siunčia Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektą kardinolą Andželą Amatą (Angelo Amato) SDB. Tai išskirtinis istorinis įvykis, nes skelbimo palaimintuoju apeigos Lietuvoje vyks pirmą kartą.
Arkivysk. Teofilius Matulionis bus skelbiamas palaimintuoju2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873-1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju. Iškilmingas arkivysk. Teofiliaus Matulionio skelbimas palaimintuoju turėtų įvykti tuomet, kai bus baigtos derinti visos detalės su Šv. Sostu.
Priešrinkiminis ganytojiškas laiškasNetrukus į Seimą rinksime tuos, kurie atstovaus mus, kurdami ir tobulindami šalies įstatymus pagal rinkėjų valią. Kiekvieno laisvės ir demokratijos sąlygomis norinčio gyventi piliečio svarbiausia pareiga – dalyvauti parlamentarų rinkimuose, o per juos prisidėti prie krašto valdymo. Atlikdami savo pilietinę pareigą, liudijame meilę Tėvynei ir rūpestį jos ateitimi.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2016 m. rugsėjo 20 d. plenarinį posėdįŠv. Tėvas Pranciškus penkias savaites nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 4 d. yra paskelbęs maldos ir rūpesčio kūrinija laikotarpiu, kurio tema "Būkime gailestingi mūsų bendriems namams". Lietuvos vyskupai kviečia 2016 m. spalio 2 d., sekmadienį prieš šv. Pranciškaus šventę, parapijas ir maldos grupes bei pavienius tikinčiuosius jungtis į maldą už kūrinijos, šių mūsų bendrų namų, kuriuose visi gyvename, išsaugojimą.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2016 m. gegužės 11-12 d. plenarinį posėdįPlenarinį posėdį įžanginiu žodžiu pradėjo Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivysk. G. Grušas, kuris padėkojo vyskupams už jų indėlį, prisidedant prie Nacionalinio Gailestingumo Kongreso organizacijos bei trumpai priminė pagrindinius Vatikano Valstybės sekretoriaus kard. P. Parolin etapus bei šio vizito metu garbaus svečio išsakytas mintis.
Informacija apie naujo COMECE viceprezidento išrinkimą2016 m. kovo 2-4 dienomis Briuselyje vykusioje COMECE (Europos Bendrijos vyskupų konferencijų komisijos) eilinėje pavasario sesijoje vienu iš šios komisijos viceprezidentų buvo išrinktas Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2016 m. vasario 22-23 d. plenarinį posėdįPosėdžio metu daug dėmesio buvo skirta katalikiškosios žiniasklaidos stiprinimo klausimams. Dalintasi nuomonėmis apie sovietų valdžios neatimtų ir kai kuriose parapijose išlikusių senesnių nei 100 metų istorinių metrikų knygų apsaugą ir išsaugojimą, svarstyti konkretūs šių svarbių bažnytinių dokumentų išsaugojimo būdai. Ganytojai daug dėmesio skyrė Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus renginiams mūsų šalyje.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2016 m. sausio 11 d. plenarinį posėdįPlenarinį posėdį įžanginiu žodžiu pradėjo Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Pedro López Quintana, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir palinkėjo gero darbo, pastebėdamas, kad jo dalyvavimas šiame posėdyje yra maldos lydimas vyskupų vienybės su Šventuoju Tėvu ženklas. Daug dėmesio posėdžio metu buvo skirta Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus renginiams mūsų šalyje.
ATSIVERKIME GAILESTINGUMO JUBILIEJAUS MALONEIPašaukimas – Dievo skambutis į duris ir kvietimas įsileisti Jį į svečius. Viešpats netikėčiausiais ir paprasčiausiais būdais prašosi būti įleistas į mūsų visų kasdienybę – gyvenimą. Kokią skambučio melodiją per popiežių Pranciškų Jis parenka mums 2015 – 2016 metais? Gailestingumo! Parenka ir ragina nuo šių metų gruodžio 8-osios, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, iki 2016 metų lapkričio 20-osios – Kristaus, Visatos Valdovo iškilmės, veikliai ir vaisingai išgyventi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus metus.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2015 m. birželio 30 d. plenarinį posėdįĮ posėdį susirinkę vyskupai svarstė, kaip švęsti artėjančius Popiežiaus paskelbtus Gailestingumo metus. LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas kard. A. J. Bačkis susirinkusiems kalbėjo apie pasirengimą spalio mėnesį vyksiančiai eilinei Vyskupų Sinodo asamblėjai Romoje bei aptarė šeimų sielovadą mūsų krašte. Vyskupai daug dėmesio skyrė naujojo Lietuvos "Caritas" profilio klausimui, svarstė, koks turėtų būti optimalus nacionalinio bei vyskupijų "Caritas" santykis, kad kuo geriau būtų atliepiama į tuos socialinius ir dvasinius poreikius, kurie yra aktualūs Lietuvoje.
Kreipimasis dėl naujos redakcijos Biomedicininių tyrimų etikos įstatymoŠiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstoma nauja Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo redakcija (Projekto Nr. XIIP-2855(2)), kuria siekiama legalizuoti embriono kamieninių ląstelių įvežimą ir eksperimentus su embriono kamieninėmis ląstelėmis Lietuvoje bei atlikti eksperimentus su žmonėmis be jų ir jų atstovų sutikimo.
Naujuoju Kauno Arkivyskupu paskirtas vyskupas Lionginas Virbalas SJŠiandien, birželio 11 d., Šventasis Tėvas Pranciškus priėmė Kauno Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ atsistatydinimo iš Kauno arkivyskupijos ganytojo pareigų prašymą ir paskyrė Kauno Arkivyskupu Jo Ekscelenciją Lionginą Virbalą SJ, dabartinį Panevėžio vyskupą.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2015 m. gegužės 19-22 d. plenarinį posėdįĮ posėdį susirinkę vyskupai svarstė, kaip švęsti artėjančius Popiežiaus paskelbtus Gailestingumo metus. LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas kard. A. J. Bačkis susirinkusiems kalbėjo apie pasirengimą spalio mėnesį vyksiančiai eilinei Vyskupų Sinodo asamblėjai Romoje bei aptarė šeimų sielovadą mūsų krašte.
POPIEŽIUS PRANCIŠKUS PRIĖMĖ LIETUVOS VYSKUPUS2015 m. vasario 2 d. Lietuvos vyskupai pradėjo vizitą „Ad limina“. Pirmadienio rytą Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys Juozas Bačkis ir visų Lietuvos vyskupijų ordinarai ir augziliarai koncelebravo Mišias prie apaštalo šv. Petro kapo, Vatikano bazilikos kriptoje.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2014 m. gruodžio 4 d. plenarinį posėdįToliau buvo formuojamos LVK struktūros. Ganytojai patvirtino ses. A. Venskauskaitę LVK Vienuolijų reikalų komisijos sekretore. Taip pat buvo patvirtinti LVK Jaunimo pastoracijos, Ryšių su Lenkijos Vyskupų konferencija, Ekumeninių reikalų, Socialinių reikalų bei Šeimos reikalų tarybų narių sąrašai. LVK delegatu XIV Generalinėje Ordinarinėje Vyskupų Sinodo asamblėjoje išrinktas kardinolas A. J. Bačkis, o substitutu – vysk. R. Norvila.
Lietuvos Vyskupų kreipimasis artėjančių Europos Parlamento rinkimų proga Pasidomėkime, kurie ligšioliniai Europos Parlamento nariai siekė apginti krikščioniškąsias Europos vertybes, o kurie neliko ištikimi savo priešrinkiminiams pažadams. Skirkime laiko kandidatų įvertinimui, o per rinkimus ramiai, gerbdami kitaip manančius, bet tvirtai išreikškime savo pilietinę valią.
Kreipimasis dėl įvykių UkrainojeKreipdamiesi į Lietuvos tikinčiuosius, raginame juos vienytis su Ukrainos krikščionimis ir melsti Ukrainai taikos bei susitaikymo, prisiminti žuvusius ir kenčiančius šv. Mišiose.
Kreipimasis dėl Azartinių lošimų įstatymo redakcijosMes, Lietuvos Vyskupai, kreipiamės į Jus dėl LR Seime svarstomos naujos Azartinių lošimų įstatymo redakcijos. Didelį nerimą kelia daugelis siūlomų nuostatų, nes jų įgyvendinimo pasekmės prasilenktų su rūpesčiu dėl moralės ir vertybių.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2013 m. gruodžio 12 d. plenarinį posėdįPlenarinį posėdį įžanginiu žodžiu pradėjo Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivysk. Luigi Bonazzi, kuris pasveikino susirinkusiuosius ir pasidalijo savo mintimis apie Popiežiaus Pranciškaus interviu, paskelbtą katalikų žurnale La Civiltà Cattolica bei apie Vatikano radijo pokalbį su šio interviu autoriumi t. A. Spadaro SJ.
Solidarizuojamės su Ukrainos žmonėmisLietuvos vyskupai išreiškia savo solidarumą su Ukrainos piliečiais, trokštančiais gyventi laisvoje, nepriklausomoje ir demokratiškoje Ukrainos valstybėje bei kviečia visus Lietuvos tikinčiuosius jungtis į maldą.
Lietuvos vyskupų laiškas, skirtas prasidedantiems Šeimos metamsMes, Lietuvos vyskupai, norėdami stiprinti šeimos bei gyvybės kultūrą Lietuvoje, paskelbėme šiuos naujus liturginius metus Šeimos metais. Esame drauge su popiežiumi įsitikinę, kad „šeima yra tikėjimo vartai“ - natūrali ir tuo pat metu ypatinga aplinka, kurioje žmogui dovanojamas tikėjimas ir kurioje jis bręsta.
Informacinis pranešimas apie naujojo Panevėžio vyskupo paskyrimąŠiandien, birželio 6 d., Šventasis Tėvas Pranciškus priėmė Panevėžio Vyskupo Jono Kaunecko atsistatydinimą iš minėtos vyskupijos Ordinaro pareigų ir naujuoju Panevėžio Vyskupu Ordinaru paskyrė Tėvą Lionginą Virbalą SJ....
LVK žinia spaudai (2013-04-05)Šiandien Popiežius Pranciškus priėmė kardinolo A. J. Bačkio atsistatydinimą, kuris buvo įteiktas pagal kanonų teisės nuostatus, jam sulaukus 75 metų amžiaus, ir nauju Vilniaus Arkivyskupu Metropolitu paskyrė vyskupą Gintarą Grušą...
Informacinis pranešimas apie LVK 2012 m. spalio 3–4 d. plenarinį posėdį2012 m. spalio 3–4 d. Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta SJ, G. Grušas, J. Ivanauskas, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, L. Vodopjanovas OFM, J. Žemaitis, vyskupas nominatas K. Kėvalas...
Informacinis pranešimas apie LVK 2012 m. gegužės 22–24 d. plenarinį posėdįVilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, G. Grušas, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, J. Ivanauskas, J. Žemaitis, L. Vodopjanovas OFM.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimąsis dėl maldos už šeimą mėnesio paskelbimo (2012 04 27)Atsiliepdami į Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos bei Lietuvos šeimos centro kreipimąsi ir išreikštą susirūpinimą esamu visuomenės susipriešinimu dėl santuokos ir šeimos sampratos bei esant prieštaringiems aiškinimams ir politiniams sprendimams Lietuvoje, norėdami sustiprinti santuoką ir iš jos išplaukiančius gėrius bei šeimos vertybes, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Nuolatinės tarybos bendru nutarimu SKELBIAME mėnesį tarp Lietuvoje minimos Motinos dienos ir Tėvo dienos (2012 05 06 – 2012 06 03) MALDOS UŽ ŠEIMĄ MĖNESIU...
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2012 m. vasario 14 d. plenarinį posėdį2012 m. vasario 14 d. Kaune vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, G. Grušas, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, J. Ivanauskas, vyskupas nominatas G. Vodopjanovas OFM.
Informacinis pranešimas apie naujojo Kaišiadorių Vyskupo ir Telšių Vyskupo Augziliaro paskyrimusŠiandien, vasario 11 d., įvyko šie pasikeitimai Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchijoje: 1) Šventasis Tėvas Benediktas XVI-asis priėmė Kaišiadorių Vyskupo Juozo Matulaičio atsistatydinimo iš pastoracinio vadovo pareigų prašymą ir naujuoju Kaišiadorių Vyskupu paskyrė ligšiolinį Kauno arkivyskupijos Augziliarą Vyskupą Joną Ivanauską. 2) Šventasis Tėvas Benediktas XVI-asis Telšių Vyskupu Agziliaru paskyrė Tėvą Genadijų Liną Vodopjanovą OFM, suteikdamas jam Quizos Vyskupo titulą.
Lietuvos vyskupų pareiškimas 2011.10.25Šiandien sukanka 19 metų, kai 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tenka tik apgailestauti, kad pamatinis šeimos ir santuokos ryšys, nekėlęs dvejonių Konstitucijos teksto kūrėjams ir ją anuomet įtvirtinusiems šalies žmonėms, šiandien tapo ginčų ir įrodinėjimų dalyku.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2011 m. birželio 9 d. plenarinį posėdį2011 m. birželio 9 d. Telšiuose vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, G. Grušas, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, J. Ivanauskas. Posėdyje dalyvavo ir sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2011 m. balandžio 14 d. plenarinį posėdį2011 m. balandžio 14 d. Birštone vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, G. Grušas, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, J. Ivanauskas, J. Žemaitis. Drauge posėdžiavo Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi...
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko pranešimas spaudai dėl tikybos pamokų privalomo dėstymo mokyklose (2011 03 17)Lietuvos Respublikos Seime svarstant naujos redakcijos Švietimo įstatymo projektą pasigirdo balsų ir raginimų į šį įstatymą įrašyti tikybos pamokų dėstymo privalomumą valstybinėse mokymo įstaigose. Tai sukėlė nemažą nuostabą ir visiškai nereikalingą pasipiktinimo bangą visuomenėje, neva Bažnyčia vėl kažko tikisi ar siekia. Reiškiame neigiamą nuomonę ir nepritariame tokiems siūlomiems įstatymo papildymams...
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko kreipimasis dėl visuotinio gyventojų surašymo LietuvojeŠiomis dienomis Lietuvoje prasidėjo visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Tai labai svarbus įvykis visai mūsų šaliai, pasikartojantis tik kas dešimt metų. Surašymo tikslas – surinkti kiek galima tikslesnius duomenis apie gyventojus: jų skaičių, demografines, etnokultūrines charakteristikas, socialinę sudėtį, gyvenimo sąlygas...
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2011 m. vasario 23 d. plenarinį posėdį2011 m. vasario 23 d. Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, G. Grušas, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, J. Ivanauskas, J. Tunaitis. Posėdyje taip pat dalyvavo Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi...
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2010 m. gruodžio 16 d. plenarinį posėdį2010 m. gruodžio 16 d. Kaune vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, G. Grušas, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, J. Ivanauskas, A. Poniškaitis. Posėdyje taip pat dalyvavo Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi.
Lietuvos vyskupų laiškas šeimoms (2010 m. lapkričio 16 d.)Kartu su Šventąja Šeima laukdami Kūdikėlio Jėzaus atėjimo į žmonių pasaulį, norime ramybės palinkėjimu kreiptis į Lietuvos šeimas, kurių tvirtumas ir tikėjimas nuostabiai pratęsia Viešpaties darbus šioje žemėje...
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2010 m. spalio 26–28 d. plenarinį posėdį2010 m. spalio 26–28 dienomis Liškiavoje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, G. Grušas, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, J. Ivanauskas, J. Tunaitis, J. Žemaitis. Posėdyje taip pat dalyvavo Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi...
LVK Pirmininko pranešimas spaudai dėl Europos Parlamentinės asamblėjos priimto sprendimo (2010 10 13)2010 m. spalio 7 d. Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja priėmė rezoliuciją “Dėl sąžinės išlygos teikiant teisėtą medicininę pagalbą”, kurioje išsakyta tvirta pozicija, kad “joks asmuo, ligoninė ar institucija neturi būti verčiama, laikoma atsakinga ar diskriminuojama dėl to, kad atsisakė atlikti, suteikti patalpas, padėti ar nukreipti abortui, persileidimo sukėlimui, eutanazijai ar bet kokiam veiksmui, kuris gali sukelti vaisiaus ar embriono žūtį, nesvarbu dėl kokių priežasčių”.
LVK pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kreipimasis dėl naminės degtinės legalizavimo įstatymo (2010 09 21)Raginame visus, kuriems pavesta rengti ir skelbti įstatymus bei globoti ir saugoti kiekvieną valstybės pilietį, gerai įvertinti visus alkoholio vartojimo padarinius, turėti drąsos atsispirti pagundai naminės degtinės legalizavimą pateisinti „kultūringu“ ir „saikingu“ alkoholio vartojimu – taip apgaudinėjami valstybės piliečiai, ir nepriimti naminės degtinės legalizavimo įstatymo.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2010 m. birželio 28 d. plenarinį posėdį2010 m. birželio 28 d. Panevėžyje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, J. Ivanauskas, A. Poniškaitis. Posėdyje taip pat dalyvavo Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi. Lietuvos ganytojai posėdį pradėjo malda už a. a. Lietuvos Respublikos Prezidentą A.M. Brazauską...
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2010 m. gegužės 4 - 6 d. plenarinį posėdį2010 m. gegužės 4–6 d. Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, J. Ivanauskas, J. Tunaitis. Posėdyje taip pat dalyvavo Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi.
LVK Sekretoriato pranešimas spaudai dėl „Respublikos“ publikacijos „Respublikos“ dienraštyje 2010 04 12 buvo publikuotas Aidos Valinskienės straipsnis „Medikai abortų galės nebedaryti“, kuriame kai kurie teiginiai klaidina visuomenę. Taip pat minėtame straipsnyje cituojami sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės teiginiai kelia abejonių, ar Sveikatos apsaugos ministerija ketina gerbti pamatines žmogaus teises.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2010 m. vasario 4 d. plenarinį posėdį2010 m. vasario 4 d., Kaune vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, J. Ivanauskas, J. Tunaitis, J. Preikšas, J. Žemaitis. Posėdyje taip pat dalyvavo Apaštališkasis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi.
Pranešimas spaudai: Mons. Arūnas Poniškaitis nominuotas vyskupuŠiandien, vasario 5 d., Šventasis Tėvas Benediktas XVI Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir tituliniu Sinos (Sinna) vyskupu paskyrė Vilkaviškio vyskupo generalvikarą monsinjorą Arūną Poniškaitį.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2009 m. gruodžio 3 d. plenarinį posėdį2009 m. gruodžio 3 d. Marijampolėje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, J. Ivanauskas, J. Tunaitis, J. Žemaitis. Savo mintimis apie Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje dalijosi Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi. Lietuvos ganytojai ateinančius metus skelbia Padėkos už laisvę metais, kurių tema „Esate pašaukti laisvei“.
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2009 m. gegužės 26–28 d. plenarinį posėdį2009 m. gegužės 26–28 dienomis Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo naujasis Apaštalinis Nuncijus Lietuvai arkivyskupas Luigi Bonazzi, kardinolas A. J. Bačkis, arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Kauneckas, J. Matulaitis, R. Norvila, J. Ivanauskas, J. Tunaitis, J. Preikšas, J. Žemaitis.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos viešas laiškas Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui PirmininkuiLietuvos Vyskupų Konferencija nori išreikšti paramą ir pritarimą šeimoms ir šeimų organizacijoms, kurios viešai iškėlė ikimokyklinio ugdymo įstaigose imtų diegti programų pagal kelių ES šalių propaguojamą “Gender Loops” projektą problemą. Sunerimti ir nusistebėti verčia patiems mažiausiems visuomenės nariams skiepijamas lytinių orientacijų lygybės principas, kuris iš tiesų slepia pavojingą ugdymo tendenciją, nukreiptą prieš pagrindinę visuomenės ląstelę – šeimos instituciją...
Informacinis pranešimas apie Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2009 m. sausio 23 d. plenarinį posėdį2009 m. sausio 23 d. Kaune vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupai E. Bartulis, J. Boruta, J. Kauneckas, R. Norvila, J. Matulaitis, J. Ivanauskas, J. Tunaitis, J. Preikšas ir užbaigiantis savo diplomatinę misiją Apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas.
Lietuvos vyskupų adventinis laiškas (2008)„Evangelijos skleidėjas vyskupas Brunonas, leidęsis į kelionę pas Gerosios Naujienos dar nepažinusius mūsų protėvius, pratęsė šv. Pauliaus misiją. Siekdami įprasminti Lietuvos vardo sukaktį, ateinančius metus skelbiame Jubiliejiniais Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai metais.“
Lietuvos vyskupų laiškas Seimo rinkimams artėjant„Tik Viešpats gali padėti mums įveikti savo žmogiškąjį silpnumą, suteikti išminties ir įžvalgumo, idant tinkamai apsispręstume ir paklotume gerus pamatus artimiausių metų šalies gerovei. Todėl spalio 5–12 d. skelbiame maldos ir susikaupimo aštuondienį...“
Negalime likti abejingiArkivyskupo Sigito Tamkevičiaus ir kardinolo Audrio Juozo Bačkio kvietimas melstis už Gruziją
Lietuvos vyskupų laiškas Gyvybės dienos progaLietuvos Vyskupai paskelbė laišką Gyvybės dienai ragindami tikinčiuosius vertinti Dievo duotą gyvenimo dovaną ir „būti dosniems“ sprendžiant kiek turėti vaikų.
Laiškas Maldų už pašaukimus dienos progaVyskupai parengė laišką, raginantį tikinčiuosius jausti atsakomybę už dvasinius pašaukimus ir melstis, kad Viešpats siųstų naujų darbininkių į savo pjūtį.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko kreipimasis dėl prekybos įmonių darbo Velykų sekmadienįLietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus kreipimasis į prekybos centrų ir parduotuvių savininkus, vadovus, administratorius ir visus Lietuvos žmones, kuriame išreiškiamas rūpestis dėl tūkstančių prekybos įmonių darbuotojų, kurie negalės su šeimomis švęsti Kristaus Prisikėlimo ir dėl žlungančio visuomenės pasitikėjimo stambiųjų verslininkų atsakingumu bei gera valia.
Kad iš tiesų taptume čempionaisArkivyskupo S. Tamkevičiaus ir kardinolo A. J. Bačkio pasisakymas dėl nesąžiningos kompanijos prieš alkoholio reklamos ribojimą.
Informacinis pranešimas apie 3-iąją Europos ekumeninę asamblėją2007 m. rugsėjo 4–9 dienomis Sibiu mieste (Rumunija) vyko 3-ioji Europos ekumeninė asamblėja, kurią organizavo Europos Bažnyčių konferencija (KEK) ir Europos Vyskupų Konferencijų taryba (CCEE).
Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų priėmimoVyskupai išreiškia pritarimą ir dėkingumą Seimo nariams, inicijavusiems bei palaikiusiems Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, ir Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, kuris išgirdęs savo sąžinės balsą bei visuomenės nuomonę pasirašė šį didelės svarbos dokumentą.
Lietuvos vyskupų laiškas šeimoms Gyvybės dienos progaLietuvos Vyskupai paskelbė laišką Gyvybės dienai pabrėždami šeimos svarbą visuomenei ir džiaugsmingo šeimos gyvneimo galimybę. Visi šeimos gyvenimo sunkumai gali būti nugalėti, kai yra tikra meilė ir noras bei sugebėjimas ieškoti sprendimų.
Sveikinimas popiežiui Benediktui XVILietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininkas arkivysk. Sigitas Tamkevičus visų Lietuvos tikinčiųjų vardu pasveikino Šventąjį Tėvą Benediktą XVI su 80-uoju gimtadieniu ir 2-osiomis išrinkimo popiežiumi metinėmis.
Lietuvos vyskupų laiškas artėjant savivaldybių rinkimamsVyskupai kreipiasi į Lietuvos žmones skatindami juos dalyvauti savivaldybių rinkimuose ir pateikia kriterijus, kuriais vadovaudamiesi galėtų geriausiai apsispręsti už ką balsuoti.
Pranešimas spaudai apie kreipimąsi į LR Seimo Žmogaus teisių komitetą dėl televizijos laidos „Jeigu“Lietuvos Vyskupų Konferencija kreipėsi į LR Seimo Žmogaus teisių komitetą prašydama išsiaiškinti, ar per LNK kanalą rodyta televizijos laida „Jeigu“, kurios tema: „Moteris kunigė – būti ar nebūti“, nedezinformavo Lietuvos gyventojų dėl diskriminaciją draudžiančių įstatymų taikymo apimties ir neskatino netolerancijos bei nepakantumo religinių įsitikinimų pagrindu.
Kardinolo Audrio Juozo BAČKIO Laiškas šeimomsArtėjant pasaulio šeimų susitikimui su Šventuoju Tėvu 2006 m. vasarą Valencijoje, kardinolas Juozas Audrys Bačkis Laiške šeimoms apmąsto svarbiausią šio susitikimo temą – tikėjimo perdavimą šeimoje.
Krikšto liudijimo formaKrikšto liudijimo, pagal kurį nustatomas laisvas stovis ankstesnės bažnytinės santuokos, šventimų ar vienuolinių įžadų atžvilgiu, forma.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2006 m. sausio 16 d. plenarinis posėdis2006 m. sausio 16 d. Vilniuje vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis. Posėdyje dalyvavo visi Lietuvos vyskupai ordinarai ir augziliarai, išskyrus Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką. Kartu su Lietuvos vyskupais posėdžiavo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas.
LVK pranešimas dėl ataskaitų už gautą paramą teikimoInformuojama, kad Katalikų Bažnyčiai priklausančios bendruomenės, bendrijos ir centrai privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę ataskaitą apie iš pasaulietinių juridinių asmenų gautą paramą bei šios gautos paramos panaudojimą, tačiau neteikia tokios ataskaitos už anonimiškai gautą paramą bei tarpusavio pagalbą (finansavimą).
Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2005 m. lapkričio 24 d. nutarimas dėl apskaitos tvarkosLietuvos Vyskupų Konferencija 2005 m. lapkričio 24 d. priėmė nutarimą dėl Katalikų Bažnyčios juridinių asmenų apskaitos tvarkos. Ši tvarka parengta vadovaujantis Kanonų teisės nuostatomis atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje taikomas buhalterinės apskaitos taisykles ir praktikas. Ji yra skirta vyskupų įsteigtiems Katalikų Bažnyčios viešiesiems juridiniams asmenims ir įsigalios nuo 2006 m. sausio 1 d.
Lietuvos vyskupų kreipimasis dėl pagalbos potvynio JAV aukoms (2005 09 06)Gamtos nelaimių akivaizdoje visuomet susimąstome, koks silpnas yra žmogus, kokia svarbi jam Dievo pagalba ir broliška meilė. Nuoširdžiai užjausdami Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojus dėl didžiulių netekčių Naujajame Orleane, kviečiame Lietuvos katalikus ...
Lietuvos vyskupų laiškas apie okultizmo plitimąLietuvoje netyla kalbos apie pranašautojus ir aiškiaregius. Gausėja būrimo salonų, parapsichologų kabinetų, šamanų kursų ir televizijos laidų, kurios propaguoja pačias įvairiausias okultines praktikas. Tikėjimai gamtoje ir nematomame pasaulyje tariamai glūdinčių galių įvaldymu populiarėja, nors jie akivaizdžiai ardo asmens ir bendruomenės vertybinius pagrindus, trukdo kliautis žmogiška patirtimi bei sveiku protu. Vadinamojo New Age (Naujojo Amžiaus) ezoteriniai kultai, gydymai, su „dvasiniais mokslais“ susieti kovos menų pratimai, likimą bei „vidinę energiją“ „reguliuojančios“ priemonės yra iš esmės nesuderinamos su katalikišku tikėjimu, tačiau jos plinta ir įgyja vis aukštesnį visuomeninį statusą.
Lietuvos Vyskupų laiškas Gyvybės dienaiLietuvos Vyskupai paskelbė laišką Gyvybės dienai ragindami tikinčiuosius puoselėti autentišką žmogiškumą, mokytis nugyventi gyvenimą su Dievu ir dėl Dievo, pasitikti negalią, ligą ir kančią su tikru ramumu ir atsidavimu Aukščiausiojo malonei
LIETUVOS VYSKUPŲ LAIŠKAS 2005 m. balandžio 3 d.Iš Apaštalų Sosto mus visus pasiekė sukrečianti žinia – Šventasis Tėvas Jonas Paulius II iškeliavo susitikti su Dievu. Milijonai pasaulio katalikų buvo su Popiežiumi maldos vienybėje paskutines Jo žemiškojo gyvenimo valandas ir dabar graudulio kupina širdimi apgaili šią netektį pavesdami Ganytojo sielą ir gedulo rimtyje skendinčią tikinčiųjų bendruomenę Gailestingajam Viešpačiui. Tai didžiulė netektis Bažnyčiai ir asmeniškai kiekvienam jos nariui, tačiau žmogiško liūdesio akivaizdoje neturime apleisti savo krikščioniškojo tikėjimo centro – Velykų slėpinio, Kristaus Prisikėlimo mums suteiktos vilties. Mes karščiausiai tikime, kad Šventojo Tėvo siela jau džiūgauja Dievo artumoje, kad Jono Pauliaus II užtarimu sulauksime Viešpaties atlaidumo ir begalinių malonių.
LVK informacinis pranešimasŠią naktį iš Apaštalų Sosto mus pasiekė didžiai liūdna žinia apie Jo Šventenybės Popiežiaus Jono Pauliaus II mirtį...
LVK plenarinis posėdis 2004 10 19-202004 m. spalio 19-20 d. Vilniuje, Trinapolio Rekolekcijų Namuose, vyko Lietuvos Vyskupų Konferencijos plenarinis posėdis
Lietuvos vyskupų laiškas gyvybės dienos progaŠiemet sukanka 10 metų, kai Lietuvoje švenčiama Pasaulinė gyvybės diena. Pirmą kartą ji paminėta 1994 m., o nuo 1998 m. švenčiama kasmet paskutinį balandžio sekmadienį. Gyvybės dienos tikslas - priminti kekvienam žmogui gyvybės prasmę ir vertę.
2003 12 11. Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimasisLietuvos vyskupai kreipiasi į Lietuvos žmones, išreikšdami susirūpinimą dėl auginamos piliečių tarpusavio įtampos esant politinei valstybės vadovo krizei. Vyskupai ragina nepasiduoti nuolatinei demagogijai, neatsakingai svaidomiems pažadams, o ypač – pykčiui.
2003 12 05. Dėl Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektoGruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui. Kai kuriais dabartiniame projekte padarytais pakeitimais atsiliepta į problemiškus aspektus, kuriuos akcentavo Lietuvos Vyskupų Konferencija ir krikščioniškos visuomeninės organizacijos. Tačiau jame išliko opios moralinės, etinės ir teisinės nuostatos, kurios kelią didelį rūpestį.
2003 10 21. LVKS informacija. Išleista kompaktinė plokštelė “Jonas Paulius II kalba Lietuvai” Spalio 21 dieną Vilniuje žurnalistams pristatyta kompaktinė plokštelė - knyga "Jonas Paulius II kalba Lietuvai". Kompaktinę plokštelę bus galima įsigyti knygynuose, ji bus platinama per parapijas, naudojama tikybos pamokose. Jei prireiks - yra numatyta išleisti ir papildomą kompaktinės plokštelės tiražą.