Garbiajam Broliui
Kardinolui Audriui Juozui Bačkiui
Vilniaus Arkivyskupui Metropolitui
1. Labai vertinu Jūsų bendrystės ženklą – tai, kad Jūs leidžiate man
dalyvauti džiugioje Jūsų Bažnyčios šventėje. Ji su giliu tikėjimu išgyvena
dešimtąsias metines nuo mano apaštališkosios kelionės į Lietuvą, kur Apvaizdos
man buvo leista lankytis 1993 metų rugsėjo 4–8 dieną.
Lietuvos krikščionių bendruomenei, vadovaujamai savo Ganytojų, nuoširdžiai
dėkoju už jausmus, įkvėpusius šio įvykio prisiminimą. Noriu Jus patikinti,
kad noriai savo dvasia vienijuosi su visų, dalyvaujančių šioje šventėje,
džiaugsmu.
Širdingai sveikindamas Jus, noriu perteikti savo nuoširdžias mintis
vyskupams ir kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, taip pat visiems tikintiesiems,
kurie rengiasi maldingai dalyvauti šiame bažnytiniame įvykyje.
Man labai malonu prisiminti matytas vietoves ir sutiktus žmones, ypač
Vilniuje, apsilankius Aušros vartų šventovėje ir Antakalnio kapinėse, taip
pat Kaune. Iš naujo išgyvenu netoli Šiaulių, Meškuičiuose, taip pat jūsų
tautos Marijos šventovėje Šiluvoje patirtus jausmus.
Įvairiais savo vizito momentais regėjau tikėjimu degančią bendruomenę,
trokštančią priklausyti Kristui, besidžiaugiančią popiežiaus apsilankymu
po daugelio ateistinio režimo metais patirtų kančių.
Su giliausiu malonumu atsimenu šiltus tikinčiųjų jausmus, širdingus
pokalbius su tikinčiaisiais ir pasitikėjimo maldą, kuria drauge kreipėmės
į Išganytojo Motiną.
2. Ar galėčiau nesijaudinti prisimindamas Kryžių kalną? Ši įtaigi vieta
Lietuvos krikščionims primena visos tautos ugningą tikėjimo liudijimą,
tautos, besiremiančios pagrindiniu Dievo meilės žmonijai simboliu – meile,
iki galo apreikšta Jėzaus Kristaus kančia, mirtimi ir prisikėlimu. Tie
kryžiai primena mums siaubingus išbandymus, kuriuos teko patirti lietuviams
sunkiausiais istorijos laikotarpiais. Būtent tuomet prie Šiaulių stovintys
kryžiai tapdavo neišsenkančiu vidinės galios šaltiniu, leidusiu toliau
priešintis viliantis geresnės ateities.
Reikšminga yra ir tai, kad Kryžių kalnas yra netoli nuo vietos, kur
Šiluvoje ant akmens pasirodė Marija, nurodydama tikintiesiems gyvenimo
kelią. Švenčiausioji Mergelė, nukryžiuoto ir prisikėlusio Jėzaus Motina,
per amžius stiprindavo savo vaikų tikėjimą, sutvirtindama tikėjimo tikrumą
ir palaikydama ryžtą ginti tautinę tapatybę. Išties Lietuvos tikintieji
gali įžvelgti, kad ji yra „nepaprastai iškili, visiškai ypatinga Bažnyčios
narė, <…> tikėjimo ir artimo meilės provaizdis ir gražiausias pavyzdys,
kurį Katalikų Bažnyčia, Šventosios Dvasios mokoma, gerbia sūnišku prisirišimu
kaip mieliausią motiną“ (Lumen Gentium, 53).
3. Daugybės iššūkių, kuriuos tikintiesiems iškelia moderni visuomenė,
akivaizdoje Kristaus mokiniai pasaulyje turi būti šviečianti šviesa ir
pasūdanti druska. Tad šiandien krikščionys privalo drąsiai prisiimti įsipareigojimą
naujajai evangelizacijai, praradusiems pirminę priklausymo Kristui prasmę
grąžinti suvokimą, kad jie yra gyvi Naujosios Sandoros tautos nariai. Jūsų
tautos minimas vizito dešimtmetis gali būti suvokiamas kaip krikščioniškos
tautos kelio į šventumą vienas iš etapų. Tai „metas iš naujo ryžtingai
pasiūlyti visiems šį aukštą įprastinio krikščioniškojo gyvenimo standartą:
šia linkme turėtų vesti visas bažnytinės bendruomenės bei krikščioniškųjų
šeimų gyvenimas“ (Novo millennio ineunte, 31).
Apaštališkojo vizito atminimas visiems Lietuvos tikintiesiems tebūna
kvietimas pajausti Dievo gailestingumo artumą ir prašyti atleidimo už savo
klaidas. Visuose liturginiuose minėjimuose tekyla maldos už save ir pasaulį,
ypač už stokojančius ir praradusius viltį.
4. Garbusis Broli, Lietuva žengia keliu, grąžinančiu ją į didelę Europos
šalių šeimą, kuriai ji visuomet priklausė. Neseniai minėjote karaliaus
Mindaugo karūnavimo 750-ąsias metines. Būtent jis suvienijo jūsų šalį su
Kristaus kryžiumi ir troško, kad valstybė, gyvendama pagal krikščioniškus
principus, dar glaudžiau įsilietų į Europos žemyną. Tai reikalauja, kad
ir šiandien Lietuva nepamirštų savo krikščioniškosios tapatybės ir savo
turtingų tradicijų ir gebėtų jomis prisidėti prie bendro žemyno paveldo.
Tokios atsakomybės imtis ypač pašaukta katalikų bendruomenė, turinti spindėti
ištikimybe Evangelijos mokymui ir degti uolia meile, vienijančia ją su
Bažnyčia.
Širdingai linkiu, kad šių įvykių, liudijančių glaudų lietuvių tautos
tikėjimo ryšį su Petro Įpėdiniu, prisiminimas tikinčiųjų bendruomenei taptų
malonės ir meilės dovana. Tesidžiaugia Marijos širdis šventumo siekiais
ir meilės iniciatyvomis, kuriuos Lietuvos tikintieji vykdys, matydami savo
Motinos, Ligonių Sveikatos, švelnumą.
Su šiais jausmais, patikėdamas šią mylimą tautą galingajam Švenčiausiosios
Mergelės užtarimui, siunčiu Jums, Garbusis Broli, Jūsų vyskupams, kunigams
ir tikintiesiems ypatingą apaštališkąjį palaiminimą, kupiną nesibaigiančių
dangaus malonių.
Vatikanas, 2003 m. rugpjūčio 28 diena
Jonas Paulius II
