Vilties piligrimai: gyvenimo dovana

[2025 m. gegužės 11 d.]

Brangūs broliai ir seserys!

Šią 62-ąją Pasaulinę maldos už pašaukimus dieną džiugiai ir drąsindamas kviečiu jus būti vilties piligrimais ir didžiadvasiškai dovanoti savo gyvenimą.

Pašaukimas yra brangi dovana, kurią Dievas pasėja širdyse, tai kvietimas palikti save ir leistis į meilės ir tarnystės kelionę. Kiekvienas pašaukimas Bažnyčioje – tiek pasauliečių, tiek pašaukimas į įšventintąją tarnystę ar pašvęstąjį gyvenimą – ženklina viltį, kurią Dievas puoselėja pasauliui ir kiekvienam savo vaikui.

Mūsų laikais daugelis jaunuolių, žvelgdami į ateitį, jaučiasi sutrikę. Dažnai jie patiria netikrumą dėl darbo perspektyvų ir, kas dar svarbiau, tapatybės krizę, t. y. prasmės bei vertybių krizę, kurią dėl skaitmeninio pasaulio sumaišties dar sunkiau įveikti. Neteisingumas silpnųjų ir vargšų atžvilgiu, abejinga ir savanaudiška gerovė, karo smurtas – visa tai kelia grėsmę jaunuolių sielose puoselėjamiems visaverčio gyvenimo planams. Tačiau Viešpats, pažįstantis žmogaus širdį, nepalieka jo nesaugume; priešingai, Jis nori sužadinti suvokimą, kad kiekvienas žmogus yra mylimas, pašauktas ir siunčiamas kaip vilties piligrimas.

Todėl mes, suaugusieji Bažnyčios nariai, ypač ganytojai, esame raginami priimti ir lydėti naujųjų kartų pašaukimo kelionę, padėdami savo įžvalga. O jūs, jaunuoliai, esate kviečiami toje kelionėje aktyviai dalyvauti, veikiau, bendradarbiauti su Šventąja Dvasia, kuri žadina jumyse troškimą paversti savo gyvenimą meilės dovana.

Priimti savo pašaukimo kelionę

Brangūs jaunuoliai, „jūsų jaunystė nėra „tarpinis laikas“. Jūs esate Dievo dabar“ (Apaštališkasis paraginimas Christus vivit, 178). Būtina suvokti, kad gyvenimo dovana reikalauja didžiadvasiško atsako ir ištikimybės. Pažvelkime į jaunus šventuosius ir palaimintuosius, kurie džiaugsmingai atsiliepė į Viešpaties kvietimą: šventoji Rožė Limietė, šventasis Dominykas Savio, šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė, šventasis Sopulingosios Dievo Motinos Gabrielius, palaimintieji – netrukus tapsiantys šventaisiais – Karolis Akutis ir Petras Jurgis Frasatis, taip pat daugelis kitų. Kiekvienas iš jų savo pašaukimą išgyveno kaip kelią į laimės pilnatvę, patiriamą per santykį su gyvuoju Jėzumi. Kai klausomės jo žodžio, krūtinėje užsidega širdis (plg. Lk 24, 32), ir pajuntame troškimą pašvęsti savo gyvenimą Dievui! Tada norime suvokti, kokiu būdu, kokia gyvenimo forma galime atsilyginti už meilę, kurią Jis pirmasis mums dovanoja.

Kiekvienas širdies gelmėje suvokiamas pašaukimas brandina atsaką, kuris yra vidinė paskata mylėti ir tarnauti, vilties ir meilės šaltinis, o ne savęs įtvirtinimo siekis. Dieviškajame plane, skirtame kiekvieno vyro ir kiekvienos moters džiaugsmui, pašaukimas susipina su viltimi – visi žmonės yra asmeniškai kviečiami aukoti savo gyvenimą dėl kitų (plg. Apaštališkasis paraginimas Evangelii gaudium, 268). Daugybė jaunų žmonių siekia pažinti kelią, kuriuo Dievas juos kviečia eiti: vieni, dažnai su nuostaba, atpažįsta pašaukimą į kunigystę ar pašvęstąjį gyvenimą; kiti atranda pašaukimo į santuokinį ir šeimyninį gyvenimą grožį, taip pat įsipareigojimą kurti bendrąjį gėrį ir liudyti tikėjimą tarp kolegų bei draugų.

Kiekvieną pašaukimą gaivina viltis, virstanti pasitikėjimu Apvaizda. Krikščioniui viltis yra daugiau nei paprastas žmogiškasis optimizmas: tai veikiau tikrumas, kurio šaknys glūdi tikėjime į Dievą, veikiantį kiekvieno žmogaus gyvenimo istorijoje. Taigi pašaukimas bręsta per kasdienį įsipareigojimą būti ištikimam Evangelijai maldoje, įžvalgoje ir tarnystėje.

Brangūs jaunuoliai, viltis Dievu nenuvilia, nes gyvenimą jam patikinčius žmones Dievas lydi kiekviename žingsnyje. Pasauliui reikia jaunuolių, kurie būtų vilties piligrimai, drąsiai atiduodantys savo gyvenimą Kristui ir kupini džiaugsmo vien dėl to, kad yra jo mokiniai misionieriai.

Atpažinti savo pašaukimo kelią

Savo pašaukimą atrandame per įžvalgos ir atpažinimo kelionę. Šiuo keliu einama ne pavieniui, keliaujama krikščionių bendruomenėje ir kartu su ja.

Brangūs jaunuoliai, pasaulis verčia jus daryti skubotus pasirinkimus, pripildyti savo dienas triukšmo, neleisdamas patirti tylos, atviros Dievui, kuris kalba į širdį. Turėkite drąsos sustoti, įsiklausyti į savo vidų ir paklausti Dievo, kokią svajonę jis puoselėja mūsų atžvilgiu. Maldos tyla yra būtina, kad „išskaitytume“ Dievo kvietimą savo gyvenimo istorijoje ir laisvai bei sąmoningai į jį atsilieptume.

Vidinis susitelkimas – tai galimybė suprasti, kad visi galime būti vilties piligrimai, jei savo gyvenimą paversime dovana, ypač tarnaudami tiems, kurie gyvena materialiniuose ir egzistenciniuose pasaulio paribiuose. Kas įsiklauso į Dievo kvietimą, negali nepaisyti šauksmo, sklindančio iš daugelio brolių ir seserų, kurie jaučiasi atstumti, sužeisti, apleisti. Kiekvienas pašaukimas yra atviras misijai išreikšti Kristaus buvimą ten, kur labiausiai reikia šviesos ir paguodos. Ypač tikintieji pasauliečiai per savo socialinius ir profesinius įsipareigojimus pašaukti būti Dievo karalystės „druska, šviesa ir raugu“.

Lydėti pašaukimo kelionėje

Todėl besidarbuojantieji sielovados ir pašaukimų srityje, ypač dvasiniai palydėtojai, turėtų nebijoti lydėti jaunuolius remdamiesi viltinga ir kantriu pasitikėjimu grindžiama dieviškąja pedagogika. Reikia, kad lydintieji gebėtų išklausyti ir pagarbiai priimti jaunuolius; kad būtų verti pasitikėjimo, išmintingi vedliai, pasirengę padėti jaunuoliams dėmesingi atpažinti Dievo ženklus jų kelyje.

Todėl raginu, kad rūpinimasis krikščioniškuoju pašaukimu būtų skatinamas įvairiose žmogaus gyvenimo bei veiklos srityse, padedant kiekvienam žmogui dvasia atsiverti Dievo balsui. Šiuo tikslu ugdymo ir sielovados procesuose svarbu numatyti tinkamas pašaukimų lydėjimo galimybes. 

Bažnyčiai reikia ganytojų, vienuolių, misionierių, sutuoktinių, gebančių su pasitikėjimu ir viltimi ištarti Viešpačiui „taip“. Pašaukimas niekada nėra širdyje užrakintas lobis, jis auga ir stiprėja bendruomenėje, kuri tiki, myli ir viliasi. O kadangi niekas negali pavieniui atsiliepti į Dievo kvietimą, mums visiems reikia brolių ir seserų maldos ir paramos.

Brangieji, Bažnyčia yra gyva ir vaisinga, kai gimdo naujus pašaukimus. O pasaulis, dažnai nesąmoningai, ieško vilties liudytojų, savo gyvenimu skelbiančių, kad sekimas Kristumi yra džiaugsmo versmė. Todėl nepailskime prašyti Viešpaties naujų darbininkų jo pjūčiai, būdami tikri, kad jis su meile ir toliau juos kviečia. Brangūs jaunuoliai, patikiu jūsų kelionę sekant Viešpačiu Marijos, Bažnyčios ir pašaukimų Motinos, užtarimui. Visada keliaukite Evangelijos keliu kaip vilties piligrimai! Lydžiu jus savo palaiminimu ir prašau melstis už mane.

Roma, „A. Gemelli“ poliklinika, 2025 m. kovo 19 d.

Pranciškus