2005 m. kovo 16 d.
Brangūs tikintieji,
vienas dažniausių prašymų, su kuriuo kreipiatės į vyskupus, tai prašymas paskirti kunigą. Parapijos ir mokyklos, maldos grupės ir katalikiškos draugijos, šeimų būreliai ir piligrimų organizacijos nori turėti savo kleboną, savo kapelioną, savo dvasios tėvą. Tai gražus ir gerai suprantamas noras, nes bendruomenei palaikyti ir kurti, tikintiesiems dvasiškai augti neužtenka pripuolamos dvasininko pagalbos. Nors ir skaudama širdimi, ne visuomet galime šiuos jūsų prašymus patenkinti – kunigų stygius jaučiamas visose vyskupijose, visose Bažnyčios veikimo srityse.
Apgailestaudami dėl kunigų stokos minime istorines aplinkybes ir neigiamą šiandienės visuomenės poveikį. Tačiau paklauskime savęs, ar dažnai ir nuoširdžiai prašome, kad Dievas gausintų bei stiprintų dvasininkų būrį. Net pačiais sunkiausiais laikais, nepaisydami akivaizdžių pavojų, jaunuoliai rinkosi kunigo kelią, ištikimai tarnavo Dievui ir žmonėms. Šis pasirinkimas yra Viešpaties rankose – kai Kristus pašaukia, Jo visuotinės meilės kvietimui neįmanoma atsispirti. Todėl melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį (Mt 9, 38).
Savaitę prieš Gerojo Ganytojo sekmadienį (balandžio 11–17 d.) skelbiame Maldos už pašaukimus savaite. Raginame tikinčiuosius asmeniškai ir bendruomenėse melstis, kad jaunuoliai apsispręstų visa pametę sekti Kristų. Kviečiame prašyti, kad Viešpats sustiprintų tuos, kurie stokoja ryžto ir yra blaškomi šio pasaulio pagundų. Didžiai prasminga pašaukimų intencija kalbėti rožinį, suklupti visai bendruomenei, kuri yra įvairių Viešpaties sužadintų pašaukimų reiškimosi vieta. Dera dėkoti Dievui už kunigus ir besirengiančius kunigystei. Labai reikalinga jūsų malda už šeimas ir parapijas, kurios palydi savo vaikus į seminarijas ir prie altoriaus.
Jaunuoliai save patiki Kristui, pasirenka kunigo tarnystę atsiliepdami į Viešpaties kvietimą. Tačiau jie auga, ieško savojo kelio tarp jūsų, šeimose ir bendruomenėse. Šventos santuokinės meilės ir harmoningo gyvenimo, tikėjimo dvasios, atvirumo kitiems žmonėms, ypač silpniausiems, aplinka labai padeda bręstančiai kartai išgirsti Aukščiausiojo balsą. Rūpestis pašaukimais yra mūsų visų rūpestis. Ne tik parama kunigų seminarijoms, bet ir kiekvienas doro gyvenimo, atsidavimo Dievo malonei pavyzdys prisideda prie jaunuolių apsisprendimo ir nuoseklaus rengimosi kunigystei.
Daugelyje sričių pasauliečiai gali padėti dvasininkams, todėl nuolat jus raginame palengvinti kunigų naštą. Tačiau sakramentinės malonės katalikams prieinamos tik per įšventintus asmenis. Tikėjimo gyvenime visų svarbiausia – „Mišių aukos šventimas, vienintelis tikras Viešpaties Velykų sudabartinimas, vienintelis tobulas eucharistinis susirinkimas, kuriam, laužant Žodžio ir Eucharistijos duoną, in persona Christi vadovauja kunigas“ (Dies Domini, 53). Minėdami Eucharistijos metus turime progą ypač gerai suvokti, kad apie didįjį Tikėjimo slėpinį bendruomenė telkiasi vedama įšventinto kunigo.
Todėl drauge su Šventuoju Tėvu Jonu Paulium II-uoju maldaukime Aukščiausiojo:
Pasauliui reikia drąsių Evangelijos šauklių,
dosnių žmonių, tarnaujančių kenčiančiai žmonijai.
Meldžiame Tave, atsiųsk savo Bažnyčiai
šventų kunigų, kurie šventintų Tavo tautą
Tavo malonės įrankiais.
Lietuvos vyskupai
