Šventosios Šeimos sekmadienis, 2024 m. gruodžio 29 d.

Brangūs broliai iš seserys,

Didi malonė aplankė mus – sulaukėme Jubiliejinių metų! Šv. Kalėdų išvakarėse popiežius Pranciškus atvėrė Šventąsias duris Šv. Petro bazilikoje Vatikane ir pakvietė piligrimus iš viso pasaulio naudotis Jubiliejaus metų malonėmis: atnaujinti tikėjimą, praktikuoti artimo meilę, sužadinti viltį, leistis į piligrimystę ir praturtinti save bei mirusius artimuosius atlaidų dovana.

Labai prasminga, kad pasaulio vyskupijose Jubiliejaus metai pradedami švęsti būtent Šventosios Šeimos sekmadienį. Taip Bažnyčia atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat Evangelijos skelbimo pradžios šeima yra privilegijuota krikščioniškojo tikėjimo perdavimo vieta, dažnai vadinama mažąja Bažnyčia. Atraskime kasdienę maldą bei sekmadienio Eucharistijos šventimą, skirkime laiko vienas kitam, nes tai stiprina ryšius šeimoje.

Švenčiame mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, tamsumoje gyvenančią žmoniją išvedusio į išgelbėjimo šviesą, Gimimo jubiliejų. Viešpats parodė, jog sunkiausiose situacijose „pro tamsą įžvelgiama šviesa: suvokiama, kaip evangelizaciją palaiko iš Kristaus kryžiaus ir prisikėlimo kylanti galia. Tai skatina ugdyti su viltimi glaudžiai susijusią dorybę – kantrybę. Pasaulyje, kuriame skubėjimas tapo nuolatiniu reiškiniu, esame įpratę norėti visko ir tuoj pat. Jau nebeturime laiko susitikimams, dažnai net šeimose darosi sunku pabūti drauge ir ramiai pasikalbėti. Skubėjimas išstūmė kantrybę ir padarė didelę žalą žmonėms“ [1].

Jubiliejinių metų logotipe pavaizduotos žmonių figūros, kurių pirmoji tvirtai laikosi kryžiaus. Tai ne tik tikėjimo, bet ir vilties, kuri niekada neapgauna, ženklas [2]. Kryžius nėra statiškas, bet dinamiškas: jis linksta žmonijos link, tarsi norėdamas ją pasitikti ir pasiūlyti savo tikrumą būtyje bei saugumą viltyje.

Jubiliejaus metais popiežius kviečia leistis į piligrimystę. Turima omenyje ne tik piligrimystė į Romą ar į Lietuvoje jubiliejinėmis paskelbtas bažnyčias. Esame kviečiami išžengti iš savo uždarumo. Be abejo, atsisakyti savo uždarų mąstymo ir veikimo schemų yra gerokai sunkiau nei fiziškai kur nors nukeliauti, bet Jubiliejaus metu esame kviečiami išgyventi keitimosi, širdies atsivertimo patirtį. Keliaukime pas ligonius, vienišuosius, pabėgėlius, kaimynus ar visuomenės paribyje esančius žmones. Dovanokime jiems savo dėmesį ir atneškime vilties žinią, kad jie nėra atskirti nuo Dievo meilės!

Šiandieninis pasaulis susiduria su nežinia dėl rytojaus, nenuspėjamumu, baime ir nusivylimu. Popiežius kviečia mus tapti Vilties piligrimais. Jubiliejaus metai tebus „paženklinti neblėstančios, Dieve glūdinčios vilties. Tegul jie padeda mums iš naujo atrasti būtiną pasitikėjimą tiek Bažnyčia, tiek visuomene, tiek tarpasmeniniais, tiek tarptautiniais santykiais, tiek puoselėjant kiekvieno žmogaus orumą ir pagarbą kūrinijai. Tegul mūsų tikėjimo liudijimas būna pasaulyje tikros vilties raugas, skelbiantis naują dangų ir naują žemę (plg. 2 Pt 3, 13), kur galėsime gyventi teisingai, tautų santarvėje laukdami Viešpaties pažado išsipildymo“ [3].

Jubiliejinių metų šventimas teskatina visuomenės solidarumą, broliškos bendrystės darbus, socialinio teisingumo puoselėjimą bei kitus vilties ženklus, kurių pirmasis – taikos įgyvendinimas. Negalime pasiduoti pagundai manyti, jog esame užvaldyti blogio ir smurto, nes pasaulyje atrandame daugybę gėrio apraiškų, kurias būtina pastebėti ir skleisti. Viešpaties dovanotas gyvenimas yra nuostabus, todėl svarbu turėti entuziazmo kupiną gyvenimo viziją, kurioje vietos atranda ne tik žmogiškos silpnybės ar nuopuoliai, bet ir atgaila bei atleidimas.

Jubiliejaus metai – tai malonės metai: jie suteikia galimybę patirti beribį Dievo gailestingumą per Atgailos sakramentą bei laimėti visuotinius atlaidus. Per išpažintį atleidžiamos nuodėmės ir atnaujinamas malonės gyvenimas, o atlaidai – laikinosios bausmės už jau atleistas nuodėmes panaikinimas.

„Kaip žinome iš asmeninės patirties, nuodėmė „palieka žymę“, ji turi pasekmes: ne tik išorines, susijusias su įvykdyto blogio padariniais, bet ir vidines, nes „kiekviena, net ir lengvoji nuodėmė sukelia nesveiką prisirišimą prie kūrinių; jį turi ištaisyti išskaistinimas arba čia žemėje, arba po mirties (skaistykloje).“ [4] Taigi mūsų silpname, blogio paveiktame žmogiškajame būvyje lieka „nuodėmės likučiai“. Jie pašalinami per atlaidus, visada veikiančius per Kristaus malonę: šventasis Paulius VI rašė, kad Kristus yra „mūsų atlaidai“ [5].“ [6]

Jubiliejinių metų centre – Kristaus asmuo, todėl Jubiliejaus siekiamybė – atsiverti gyvam ryšiui su Viešpačiu Jėzumi per asmeninę ir bendruomeninę maldą, Šventojo Rašto skaitymą, Švenčiausiojo Sakramento adoraciją, konkrečius artimo meilės darbus, nes ką padarome vienam iš mažiausiųjų, padarome pačiam Viešpačiui [7].

Brangieji, 
Linkime jums prasmingų, gilių ir vilties kupinų Jubiliejinių metų patirčių, o jūsų žemiškos piligrimystės kelionę tegloboja Šventoji Šeima, kuri kasmet atlikdavo piligriminę kelionę į Jeruzalės šventyklą. Kaip Jėzui reikėjo būti Jo dangiškojo Tėvo reikaluose [8], taip ir mes neišleiskime iš akių „didingo tikslo, į kurį esame pašaukti – Dangaus“ [9]. Amen.

Lietuvos vyskupai

_____________________________________________________

[1] POPIEŽIUS PRANCIŠKUS, Bulė Spes non confundit, 4.
[2] Rom 5, 5.
[3] POPIEŽIUS PRANCIŠKUS, Bulė Spes non confundit, 25.
[4] Katalikų Bažnyčios katekizmas, 1472.
[5] POPIEŽIUS PAULIUS VI, Apaštališkasis laiškas Apostolorum limina (1974 m. gegužės 23 d.), II.
[6] POPIEŽIUS PRANCIŠKUS, Bulė Spes non confundit, 23.
[7] Mt 25, 40.    
[8] Lk 2, 49.
[9] POPIEŽIUS PRANCIŠKUS, Bulė Spes non confundit, 25.