Minint Liublino unijos 450-ąsias metines birželio 30 dieną, sekmadienį, drauge su Liublino arkivyskupu metropolitu Stanisław Budzik šv. Mišias už Lietuvą ir Lenkiją aukojo Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Liublino unijos 450-osioms metinėms skirtose padėkos šv. Mišiose šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Evangelisto katedroje melstasi ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalbomis.
„Rugsėjį lankydamasis Lietuvoje, popiežius Pranciškus kvietė mus ieškoti savo šaknų, iš jų semiantis stiprybės, prisiminti mūsų tikėjimo liudytojus ir sekti jais. Minėdami Liublino unijos jubiliejų, atsiliepkime į šį Šventojo Tėvo raginimą ne tik kiekvienas asmeniškai kaip katalikas, bet ir kaip katalikiškos tautos, kad visa visuomenė įsitrauktų į bendros gerovės kūrimą ir tikrą krikščionišką bendrystę. Remdamiesi bendra mūsų istorija ir tikėjimu, kuris padėjo atsilaikyti dešimtmečius diegto ateizmo akivaizdoje, su misionierišku uolumu skelbkime krikščioniškų vertybių svarbą savo visuomenėms ir visai Europos Sąjungai“, – sakė arkivyskupas G. Grušas.
Po padėkos šv. Mišių iškilmių dalyviai padėjo gėlių prie monumento Liublino unijai Lietuvių skvere, vyks parlamentų pirmininkų debatai. Šeštadienį prasidėjusias iškilmes sekmadienio vakarą vainikavo šventinis koncertas.
Kaip LVK primininkui G. Grušui adresuotame laiške pabrėžė Lenkijos Seimo maršalka Marek Kuchciński, Liublino unija buvo reikšminga Lietuvai ir Lenkijai bei jų bendrai istorijai, nes reiškė naujos, pagal anuometinius standartus, modernios valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – egzistavimo pradžią.
Po padėkos šv. Mišių už M. Giedraičio pripažinimą palaimintuoju, kurios birželio 22 dieną vyko Videniškiuose (Molėtų r.), Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis juokavo, kad prieš 450 metų į Liubliną Lietuvos atstovai vyko vežimu, o dabar – lėktuvu. Pasak V. Pranckiečio, šeštadienį Lietuvos Seimo delegacija - tokio pat dydžio, kaip prieš 450 metų - vyks į Liubliną švęsti unijos jubiliejaus.
1569 m. Liubline sudaryta sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) su Lenkijos Karalyste susijungė į bendrą valstybę, nuo 1582 m. vadintą Abiejų Tautų Respublika. Lenkijos ir Lietuvos atstovų derybos dėl unijos prasidėjo 1563–1564 m. Seime Varšuvoje. 1569 m. liepos 1 d. Lenkijos ir Lietuvos seimai sudarė analogiško turinio raštus, skelbiančius abiejų valstybių sąjungą, paskui abiejų valstybių atstovai prisiekė karaliui. Tų pačių metų liepos 4-ąją tuos raštus patvirtino Žygimantas Augustas. Jie skelbė, kad Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sudaro vieną Respubliką su vienu valdovu, vienu įstatymų leidžiamuoju organu (Seimu) Varšuvoje ir bendra užsienio politika. Jungtinės valstybės valdovas tituluojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, renkamas Lenkijoje bendro Lenkijos bei Lietuvos bajorų Seimo ir vainikuojamas Krokuvoje.
Lietuvos vyskupų konferencijos informacija