LIETUVOS VYSKUPŲ KONFERENCIJA
Nr. 1-449/2000
2000 09 19
Informacija spaudai
2000 metų rugsėjo 16 dieną, apsikeitus ratifikavimo raštais, įsigaliojo
sutartys tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos Vilniuje
gegužės 5 dieną. Šios sutartys reguliuoja Valstybės ir Katalikų Bažnyčios
bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje, Lietuvos Respublikos kariuomenėje
tarnaujančių katalikų sielovadą ir teisinius Katalikų Bažnyčios ir Valstybės
santykių aspektus.
Šios sutartys yra sudarytos, siekiant jau egzistuojantiems santykiams
tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės suteikti didesnes juridines garantijas.
Tai susitarimai tarp dviejų tarptautinės teisės subjektų. Šventasis Sostas
šiose sutartyse remiasi II Vatikano Susirinkimo dokumentais ir Kanonų teisės
normomis, o Lietuvos Respublika – Konstitucijos nuostatomis. Šis principas
išreikštas ir Sutarties dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės
teisinių aspektų pirmajame straipsnyje, kur tvirtinama, kad “tiek Katalikų
Bažnyčia, tiek Valstybė yra nepriklausomos bei autonomiškos kiekviena savo
srityje”.
Pabrėžtina, kad šiomis Sutartimis siekiama ne kokių nors privilegijų
Katalikų Bažnyčiai, bet, pripažįstant, kad Lietuvos Respublikos piliečių
dauguma išpažįsta katalikų religiją ir remiantis tarptautinėje plotmėje
pripažįstamu ir dokumentais įtvirtintu religijos laisvės principu, tiek
Bažnyčia, tiek Valstybė deklaruoja norą abiem Šalims prieinamais būdais
glaudžiai bendradarbiauti, siekiant kiekvieno žmogaus ir visuomenės dvasinės
bei materialinės gerovės. Ypač pabrėžiamas Bažnyčios ir Valstybės institucijų
bendradarbiavimas švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, o ypač dorovės
bei žmogaus orumo apsaugos klausimais. Tai sritys, kuriose labiausiai jaučiama
Bažnyčios įtaka.
Sutartyse aiškiai nusakomas abiejų susitariančių Šalių nusiteikimas
gerbti viena kitos įstatymus. Pavyzdžiui, aptariant katalikų tikybos dėstymo
galimybę, Sutartyse aiškiai nurodoma, kad bet koks mokinio ar jo tėvų pasirinkimas
negali būti pagrindu diskriminacijai tiek iš Bažnyčios, tiek iš valstybinių
institucijų pusės. Drauge Valstybė įsipareigoja remti katalikiškų organizacijų
veiklą taip kaip ir visų kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą. Ši parama
suvokiama ne kaip parama, teikiama religinei organizacijai, bet kaip parama
veiklai, kuria siekiama visų piliečių gerovės. Toks požiūris įpareigoja
taip pat ir bažnytines organizacijas plačiau suvokti savo vaidmenį šiuolaikinėje
visuomenėje.
Nemaža dalykų, aptartų sutartyse, dar turės būti sukonkretinti, parengiant
detalius nuostatus, kuriais vadovaujantis, bus vykdomos minėtos Sutartys.
Šventasis Sostas, nežiūrint sudėtingų prieškario santykių bei sovietinės
okupacijos metų, niekuomet nepripažino Lietuvos okupacijos. Visąlaik prie
Šventojo Sosto veikė Lietuvos diplomatinė atstovybė, Šventasis Sostas visuomet
vienareikšmiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybę. Tad ir šios trys sutartys
yra natūrali bendradarbiavimo tąsa.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas
