„Besiruošiant artėjančiam susitikimui Romoje, Šventasis Tėvas paprašė mūsų susitikti su išnaudojimo aukomis. Tai leido man suvokti, kokia didelė ilgalaikė žala buvo padaryta asmenų, nekaltų asmenų gyvenimams, ir kaip svarbu jiems, nukentėjusiems, turėti su kuo pasikalbėti. Pavieniais atvejais prakalbinti ir padėti gijimo procese išnaudojimo aukoms pavyko jų žmonoms. Kitiems tai buvo jų psichoterapeutai“, - sakė arkivyskupas.
Pasak LVK pirmininko, dalijimasis su patikimu žmogumi yra labai svarbi gijimo dalis.
„Taip pat supratau, kaip svarbu, kad Bažnyčios tarnautojai būtų atviri bendravimui. Ypatingai vykstant tyrimui, padedant aukoms išlaikyti tikėjimą, jog procesas dar nebaigtas ir laukia tolesni veiksmai. Net jei biurokratija ilgai užtrunka, atvira komunikacija padeda nukentėjusiems jausti, kad progresas vyksta ir jų problema nėra užmirštas reikalas. Manau, labai svarbu paskatinti žmones priimti pagalbą, kurios reikia ilgai nešiotoms vidinėms žaizdoms išgyti. Jiems tai nėra lengva, todėl Bažnyčia turi būti pasiruošusi išklausyti ir padėti kuo tik gali“, - sakė Lietuvos Vyskupų Konferencijai vadovaujantis Vilniaus arkivyskupas metropolitas G. Grušas.
Popiežius Pranciškus pakvietė tikinčiuosius melstis už ketvirtadienį prasidedantį renginį, skirtą nepilnamečių apsaugai bažnyčioje, kad jis sustiprintų sielovadinę atsakomybę šio didžiojo mūsų laikų iššūkio akivaizdoje.
Į pasaulinį susitikimą Romoje, kuris prasidėjo vasario 21 dieną, pakviesti vyskupų konferencijų pirmininkai, vienuolijų ir Romos Kurijos vyresnieji.
Jame dalyvauja 114 vyskupų konferencijų pirmininkų iš visų kontinentų (36 iš Afrikos, 24 iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, 18 iš Azijos, 32 iš Europos, 4 iš Okeanijos). Į susitikimą taip pat atvyko 14 katalikiškųjų Rytų Bažnyčių vadovų, 15 vyskupų ordinarų nepriklausančių vyskupų konferencijoms, 12 vyrų vienuolijų vadovų, 3 moterų vienuolijų vadovės, 10 Šventojo Sosto dikasterijų prefektų, 4 kitų Romos kurijos institucijų vadovai, 5 Kardinolų patarėjų tarybos nariai, 5 kiti asmenys (moderatorius ir susitikimo organizatoriai). Bendras dalyvių skaičius – 190. Visuose susitikimuose dalyvauja ir popiežius Pranciškus.
Iki vasario 24 dienos truksiantis pasaulinis susitikimas vadinamas išskirtiniu, bet ir tęsia procesą, kurį pavienės vyskupų konferencijos ir Šventasis Sostas pradėjo prieš trisdešimt metų. Juo siekiama ne vien veiksmingų juridinių protokolų diegimo, bet ir bažnytinėje aplinkoje, o taip pat plačiojoje visuomenėje diegti nulinės tolerancijos seksualiniam nepilnamečių išnaudojimui nuostatą, kurią akcentuoja Bažnyčia.
Šventasis Sostas primena, kad Kanados vyskupų konferencija buvo viena pirmųjų, 1987 metais paskelbusių direktyvas, skirtas užkirsti kelią seksualiniam vaikų išnaudojimui. Po poros metų buvo įkurtas specialus komitetas, 1992 metais paskelbęs dokumentą „Nuo kančios iki vilties“ su penkiasdešimčia rekomendacijų vyskupams, pasauliečiams ir atsakingiems už kunigų formaciją.
1992 metais ir Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų vyskupų konferencija paskelbė principus, kurių reikia laikytis pasiekus žiniai apie galimą seksualinį vaiko išnaudojimą: nušalinti įtariamą kunigą nuo pareigų, atlikti medicininę ekspertizę. 2002 metų balandžio mėnesį įvyko popiežiaus Jono Pauliaus II ir JAV kardinolų susitikimas Romoje, skirtas seksualinio išnaudojimo Bažnyčioje problemai.
1994 metais Airijoje sukurtas specialus bažnytinis komitetas, nagrinėjantis dvasininkų ir vienuolių piktnaudžiavimą, nuo 1995 metų skelbia kasmetines viešas ataskaitas.
1996–1997 metais Australijos katalikų Bažnyčia parengė gaires ir procedūras, kuriomis vadovaujamasi kiekvienoje vyskupijoje.
Po 2000 metų pradėta viso Kanonų teisės kodekso peržiūra. 2001 metais paskelbtame Jono Pauliaus II dokumente (motu proprio) Sacramentorum sanctitatis tutela, nepilnamečių išnaudojimas ir dvasininkų piktnaudžiavimas įrašytas tarp sunkiausių kanoninių nusikaltimų, kurie turi būti nagrinėjami Romoje. Prie to nemažai prisidėjo kardinolas Josephas Ratzingeris, kurį išrinkus popiežiumi 2010 metais buvo patvirtintos naujos „normos apie sunkiausius nusikaltimus“. Jose nusikaltimo senaties terminas padidintas nuo dešimties iki dvidešimties metų ir tai yra gerokai daugiau, nei paprastai numato pasaulietinė teisė. Taip pat įrašytas vaikų pornografijos nusikaltimas, skiriant dideles bausmes.
2002 metais normas apie nepilnamečių išnaudojimą paskelbė ir Vokietijos episkopatas.
2009 metais Airijoje paskelbta Ryano ataskaita apie vaikų išnaudojimą mokyklų sistemoje ir Murphy ataskaita apie išnaudojimo atvejus Dublino arkivyskupijoje. 2010 metais paskelbtame Benedikto XVI laiške airiams katalikams dar kartą akcentuojamas išnaudojimų blogis ir išdavystė, į kurią reikia atsakyti „iš tiesų evangeliškai“: skaidriai, teisingai, veiksmingai.
2008 metais Benediktas XVI pradėjo rengti reguliarius susitikimus su seksualinių išnaudojimų aukomis. Šią tradiciją tęsia popiežius Pranciškus, kuris nuolatos susitinka su patyrusiais seksualinį išnaudojimą. Susitikimai dažniausiai vyksta šv. Mortos namuose, kuriuose popiežius gyvena.
2011 metais visų pasaulio vyskupų konferencijų paprašyta parengti gaires, kuriose aiškiai būtų numatyta, ką daryti įtariamo ar patvirtinto seksualinio išnaudojimo atveju, kaip padėti aukai, apibrėžta vyskupo atsakomybė.
Kad seksualinio išnaudojimo problema būtų geriau suvokta psichologiškai, teisiškai, morališkai ir sielovadiškai, 2012 metais Popiežiškasis Grigaliaus universitetas surengė tarptautinę konferenciją, Grigaliaus universitete įsteigtas specializuotas Nepilnamečių apsaugos centras, kurio užduotis informuoti ir formuoti asmenis seksualinio išnaudojimo bažnytinėje aplinkoje klausimais.
2013 metais, popiežiaus Pranciškaus pontifikato pradžioje, įkurta Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija suvienodino prevencijos ir reagavimo gaires, įsteigė nuolatinius kursus vyskupams, kuriuose kalba ir išnaudojimo aukos, pasiūlė Pasaulinę maldos už išnaudojimo aukas dieną.
Kaip ir anksčiau, konkrečius galimo smurto prieš nepilnamečius atvejus tiria Tikėjimo mokymo kongregacija. 2014 metais prie jos įsteigta Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija, siekianti užtikrinti greitesnį bylų ištyrimą ir sprendimų priėmimą. Ją sudaro šešiolika asmenų – aštuonios moterys ir aštuoni vyrai iš skirtingų žemynų ir turintys skirtingas profesines kompetencijas. Sprendimai priimami atsižvelgiant į realias bendruomenių galimybes, vietinį kontekstą, kultūrą bei valstybių teisinę bazę.
Popiežiškoji nepilnamečių apsaugos komisija atlieka patariamąją funkciją. Ji pirmiausia pataria pačiam popiežiui, ką reikėtų daryti, kad Bažnyčioje nepilnamečiai jaustųsi saugūs, o patyrusieji prievartą sulauktų pagalbos ir patirtų teisingumą. Komisijos interneto puslapyje www.protectionofminors.va galima rasti ne tik informacijos apie šios komisijos sudėtį, jos funkcijas, tikslus, bet taip pat ir vertingos praktinės medžiagos, skirtos vyskupijoms, parapijoms ar vietinėms bendruomenėms, kaip reaguoti į nusikaltimus, padėti prievartos aukoms bei jų artimiesiems.
2016 metų popiežiaus Pranciškaus dokumentu motu proprio atnaujintos kanoninės normos patikslino vyskupų atsakomybę už blogą išnaudojimo bylų tvarkymą ir numatė jų atstatydinimą.
2017 metais Popiežiškasis Grigaliaus universitetas surengė tarptautinę konferenciją „Vaiko orumas skaitmeniniame pasaulyje“. Tai dar vienas svarbus rūpesčio nepilnamečių apsauga aspektas.
2018 metais paviešinus išnaudojimų Čilėje atvejus, popiežius Pranciškus pripažino padarytas klaidas. Laiške „Kelyje esančiai Dievo tautai Čilėje“ popiežius padėkojo išnaudojimo aukoms už tai, kad netylėjo ir pabrėžė visų atsakomybę.
Rugpjūtį Šventasis Tėvas paskelbė laišką, adresuotą visiems pasaulio katalikams, Dievo tautai pasaulyje, kuriame įvardijo ryšį tarp seksualinių piktnaudžiavimų ir piktnaudžiavimų valdžia bei sąžine. Norint išrauti piktnaudžiavimų blogį, reikia rauti klerikalizmą. Tai rugpjūčio mėnesį popiežius akcentavo ir Pasauliniame šeimų susitikime Airijoje.
Naujausias Pranciškaus sielovadinis dokumentas išnaudojimų ir nepilnamečių apsaugos klausimu yra 2019 sausio mėnesio laiškas JAV vyskupams, kuriame dar kartą pabrėžiama, jog tikras problemos sprendimas ir pasitikėjimo atstatymas reikalauja ne vien naujų procedūrų, bet ir vidinio atsivertimo, kitokio būdo melstis, elgtis su pinigais ir galia, naudoti autoritetą.
Nepaisant progreso atskiruose kraštuose, teisingumo atkūrimas ir atgaila, aukų gydymas ir sutaikymas, prevencijos pažanga skirtinguose žemynuose nėra tokie greiti, kaip norėtųsi, nepaisant didelio progreso atskiruose kraštuose. Vasario 21-ąją prasidėjęs susitikimas skirtas žengti dar vieną žingsnį pirmyn pasauliniu lygiu.
Šventojo Sosto spaudos tarnybos ir LVK informacija
