Įžanga

1. Atėjo laikas užbaigti ilgą ir sudėtingą istoriją, lydinčią su Medžiugorje susijusius dvasinius reiškinius. Šios istorijos eigoje išsakytos skirtingos vyskupų, teologų, komisijų ir analitikų nuomonės.

Šioje Notoje pateiktose išvadose atsižvelgiama į tai, kas nustatyta galiojančiose Normose vykdant įžvalgos procedūrą dėl tariamų antgamtinių reiškinių (Tikėjimo mokymo dikasterija, 2024 m. gegužės 17 d.; toliau sutrumpintai vadinama Normomis). Dėl to analizės perspektyva gerokai skiriasi nuo ankstesniuose tyrimuose taikyto požiūrio.

Iš pat pradžių svarbu paaiškinti, kad šioje Notoje pateikiamos išvados nereiškia, kad yra vertinamas tariamų regėtojų moralinis gyvenimas. Kita vertus, dera prisiminti, jog Dievo tautos labui atpažįstant Dvasios veikimą dvasinės patirties „terpėje“ nuo jos ištakų iki šių dienų, su ta patirtimi galimai sietinų charizminių dovanų (gratiae gratis datae) veiksmingumas nebūtinai reikalauja tame dalyvaujančių asmenų moralinio tobulumo.

2. Nors visuose su šia dvasine patirtimi susijusiuose pranešimuose randame daug teigiamų elementų, padedančių suvokti Evangelijos kvietimą, kai kuriuose iš jų, kaip teigia kiti, esama prieštaravimų arba galimų sąsajų su tariamų regėtojų ar kitų žmonių troškimais arba interesais. Negalima atmesti, jog taip galėjo nutikti keleto pranešimų atveju, ir šis faktas mums primena tai, kas sakoma šios dikasterijos paskelbtose Normose: kad tokie reiškiniai „kartais atrodo susiję su painiais žmogiškaisiais išgyvenimais, teologiškai netiksliomis ištaromis ar ne visai teisėtais interesais“ (Normos, 14). Tai neatmeta galimybės įtraukti „kokią nors natūralaus pobūdžio klaidą ne dėl blogos intencijos, bet dėl subjektyvaus reiškinio suvokimo“ (Normos, str. 15.2). Kaip tokios netikslios ir galiausiai teologiškai neteisingos mistinės kalbėsenos pavyzdį galima pateikti pavienę ištarą: „Mano Sūnus, vienas ir trivienis, jus myli“ (2017 m. lapkričio 2 d.), paimtą iš su Medžiugorje susijusių pranešimų rinkinio (plg. Raccolta completa dei messaggi della Regina della Pace. „Vi supplico: convertitevi!“. Camerata Picena, Italija, 2024); beje, kai kuriais atvejais vertimas buvo patobulintas lyginant jį su originalo tekstu. Neretai mistiniuose tekstuose, kuriais siekiama išreikšti visos Trejybės buvimą įsikūnijusio Žodžio slėpinyje, vartojami tokie netinkami žodžiai kaip šiuo atveju. Čia reikėtų suprasti, jog žmogumi tapusiame Sūnuje pasireiškia vieno ir triasmenio Dievo meilė (plg. Tikėjimo mokslo dikasterija, „Trejybė – Gailestingumas“ Laiškas Komo vyskupui dėl dvasinės patirties, susijusios su Maccio [Villa Guardia] šventove, 2024 m. liepos 15 d.). Be to, skaitytojas turėtų nepamiršti, kad kai šioje Notoje kalbama apie Dievo Motinos „pranešimus“, visada omenyje turimi „tariami pranešimai“.

Siekdami įžvalgos dėl įvykių, susijusių su Medžiugorje, iš esmės atsižvelgiame į aiškiai patvirtintų vaisių buvimą ir tariamų Marijos pranešimų analizę.

Vaisiai

3. Tiesioginis poveikis, lydintis su Medžiugorje susijusius reiškinius, yra didelis ir vis augantis maldininkų skaičius visame pasaulyje, taip pat daugybė žmonių, kurie iš pačių įvairiausių kraštų vyksta ten kaip piligrimai.

Teigiami vaisiai atsiskleidžia tuo, kad skatinama sveika tikėjimo išgyvenimo praktika, atitinkanti Bažnyčios tradiciją. Medžiugorjės kontekste tai taikytina ir tiems, kurie anksčiau buvo nutolę nuo tikėjimo, ir tiems, kurie tikėjimą praktikavo tik paviršutiniškai. Šios vietos ypatumą lemia tokių vaisių gausa: daugybė atsivertimų, dažnas grįžimas prie sakramentų praktikos (ypač Eucharistijos ir Susitaikinimo), daug pašaukimų į kunigystę, vienuolinį ir santuokinį gyvenimą, tikėjimo gyvenimo pagilinimas, intensyvesnis maldos praktikavimas, nemažai sutuoktinių susitaikymo, santuokos ir šeimos gyvenimo atnaujinimo atvejų. Reikia pabrėžti, kad šios patirtys dažniausiai išgyvenamos per piligrimines keliones į pirminių įvykių vietas, o ne per susitikimus su „regėtojais“, kurių metu siekiama dalyvauti tariamuose apsireiškimuose.

4. Dėl „Medžiugorjės fenomeno“ padaugėjo intensyvaus kasdienio pastoracinio darbo Medžiugorjės parapijoje. Čia galime matyti, kaip kasdien kalbamos įvairios Rožinio dalys, aukojamos šventosios Mišios (jų daugybė švenčiama ir šiokiadieniais), adoruojamas Švenčiausiasis Sakramentas ir klausomasi išpažinčių. Be parapijos bažnyčios, dar yra du Kryžiaus kelio maršrutai, didelė salė katechezei ir nedidelė koplytėlė adoracijai. Medžiugorjėje greta nuolatinio sakramentinio ir dvasinio gyvenimo taip pat gausu nuolatinių renginių, pavyzdžiui, įvairių kasmetinių seminarų, organizuojamas jaunimo festivalis, dvasinės rekolekcijos kunigams, sutuoktinių poroms, piligriminių kelionių organizatoriams, taikos centrų ir maldos grupių vadovams.

Jau kelis dešimtmečius Medžiugorjės parapija išlieka reikšmingas piligriminių kelionių tikslas. Skirtingai nuo kitų su apsireiškimais susijusių maldos vietų, atrodo, kad žmonės Medžiugorjėje lankosi daugiausia norėdami atnaujinti savo tikėjimą, o ne dėl konkrečių prašymų. Atvyksta net ortodoksų ir musulmonų grupės.

5. Daugelis tikinčiųjų savo pašaukimą į kunigystę ar pašvęstąjį gyvenimą atrado „Medžiugorjės fenomeno“ aplinkoje. Šių žmonių istorijos gana skirtingos, tačiau jas vienija ta pati dvasinė patirtis, kai jie pajuto pašaukimą sekti Jėzumi tokiu būdu. Vieni žmonės keliavo į Medžiugorję norėdami suvokti Dievo valią savo gyvenime, kiti – tiesiog iš smalsumo arba visai netikėdami. Nemažai jų pasakojo gavę pašaukimo malonę ir stiprų troškimą visiškai atsiduoti Dievui būdami ant kalno, kur tariamai vyko apsireiškimai; kai kurie šį pašaukimą patyrė adoracijos priešais Švenčiausiąjį Sakramentą metu. 

Daugeliui gyvenimas pasikeitė po to, kuomet jie į savo kasdienybę priėmė Medžiugorjės dvasingumą (pranešimus, maldą, pasninką, adoraciją, šventąsias Mišias, išpažintį ir t. t.) ir dėl to apsisprendė atsiliepti į pašaukimą rinkdamiesi kunigystę ar vienuolinį gyvenimą. Kai kurie jaučiasi Medžiugorjėje gavę lemiamą jau seniai brendusio pašaukimo patvirtinimą. Taip pat yra daug atvejų, kai konkretus pašaukimas suvoktas ne pačioje Medžiugorjėje, bet grupėse, įkvėptose Medžiugorjės dvasingumo, arba skaitant su šia patirtimi susijusias knygas.

Netrūksta tikrų atsivertimų, kai nuo Dievo ir Bažnyčios nutolusieji iš nuodėmės paženklinto gyvenimo pereina prie radikalių egzistencinių pokyčių, orientuotų į Evangeliją. Pranešama ir apie daugybę išgydymų, susijusių su Medžiugorje.

Nemažai žmonių atrado buvimo krikščionimi grožį. Daugeliui Medžiugorjė tapo Dievo parinkta vieta atnaujinti savo tikėjimą: yra tokių, kurie šią vietą laiko nauju dvasinės kelionės atspirties tašku. Kai kuriais atvejais daugeliui Medžiugorjės patirtis padėjo įveikti dvasines krizes. Nemažai yra pasakojimų apie Medžiugorjėje sužadintą troškimą labiau atsiduoti Dievo tarnystei laikantis klusnumo Bažnyčiai arba aktyviau įsitraukti į savo parapijos tikėjimo gyvenimą. Per tą laiką daugelyje pasaulio šalių pagausėjo maldos ir marijinio pamaldumo grupių, įkvėptų Medžiugorjės dvasinės patirties. Taip pat atsirado karitatyvinių organizacijų, susijusių su įvairiomis bendruomenėmis ir draugijomis, ypač tomis, kurios rūpinasi našlaičiais, narkomanais, alkoholikais, įvairių problemų turinčiais jaunuoliais ir neįgaliaisiais.

Ypač daug jaunuolių, jaunų porų ir suaugusiųjų Medžiugorjėje per Dievo Motiną iš naujo atranda krikščioniškąjį tikėjimą: ši patirtis nukreipia juos į Kristų Bažnyčioje. Kasmetiniai jaunimo festivaliai liudija, kad Medžiugorjėje yra daug jaunimo. 

Be šių konkrečių vaisių, ši vieta suvokiama kaip didelės ramybės, susikaupimo ir užkrečiančio nuoširdaus bei gilaus pamaldumo erdvė. 

Taigi galime pateikti apibendrinantį vaizdą, kuriame su šia dvasine patirtimi susiję teigiami vaisiai, laikui bėgant, atsiskyrė nuo tariamų regėtojų, ir šie nebėra laikomi pagrindiniais tarpininkais „Medžiugorjės fenomene“, kurio terpėje Šventoji Dvasia daro tiek daug gražių ir teigiamų dalykų.

Pagrindiniai pranešimų aspektai

Taikos Karalienė

6. Nors Gospa [t. y. Ponia] dažniausiai save apibūdina Motinos vardu, taikomu junginiuose su įvairiais žodžiais (Bažnyčios, Dievo, teisiųjų, šventųjų ir kt.), pirminis ją įvardijantis titulas yra Taikos Karalienė (plg. 1983 06 16 žinią). Šis titulas pateikia teocentrišką ir daugiaprasmę viziją, nusakančią taiką, kuri reiškia ne tik karo nebuvimą, bet turi ir dvasinę, šeimyninę bei socialinę prasmę. Čia minima taika pasiekiama pirmiausia per maldą, tačiau ji skleidžiama ir per misionierišką įsipareigojimą. Vienas iš pranešimuose išryškėjančių vyraujančių dvasingumo bruožų yra patikėti save Dievui per visišką pasitikėjimą Marija siekiant būti taikos įrankiais pasaulyje. Su šia tema susijusių pranešimų yra gana daug. Štai keletas iš jų:

„Brangūs vaikai, aš atėjau pas jus ir prisistačiau kaip Taikos Karalienė, nes mane siuntė mano Sūnus. Trokštu, brangūs vaikai, jums padėti: padėti jums, kad ateitų taika“ (2012 08 10).

„Taika. Taika. Vien taika! Susitaikykite! Susitaikykite su Dievu ir tarpusavyje“ (1981 06 26).

„Brangūs vaikai, be maldos nėra taikos. Todėl raginu jus, brangūs vaikai, melstis už taiką priešais Kryžių“ (1984 09 06).

„Kviečiu jus visus atsakingai melstis už taiką. Melskitės, brangūs vaikai, kad pasaulyje viešpatautų taika, kad taika viešpatautų žmonių širdyse, mano vaikų širdyse. Tad būkite mano taikos nešėjai šiame neramiame pasaulyje, būkite mano gyvasis ženklas, taikos ženklas“ (2013 08 05).

„Brangūs vaikai, visus jus, išgirdusius mano taikos žinią, kviečiu ją rimtai ir su meile įkūnyti savo gyvenime. Daugelis žmonių mano, kad daug daro kalbėdami apie žinią, bet patys ja negyvena. Brangūs vaikai, kviečiu jus į gyvenimą, kad visa, kas jumyse neigiama, būtų perkeista į tai, kas pozityvu, kad tai taptų gyvenimu“ (1991 05 25).

„Klystate, kai žvelgdami į ateitį galvojate tik apie karus, bausmes, blogį. Jei visada galvojate apie blogį, jau esate pakeliui į susitikimą su juo. Krikščioniui priimtinas tik vienas požiūris į ateitį: išganymo viltis. Jūsų užduotis – priimti dieviškąją taiką, ja gyventi ir ją skleisti“ (1982 06 10).

„Šiandienos pasaulis gyvena didelės įtampos sąlygomis ir stovi ant katastrofos slenksčio. Jis gali išsigelbėti tik tuomet, jei atras taiką. O taiką jis pasieks tik tada, jei sugrįš pas Dievą“ (1983 02 15).

„Atėjau čia kaip Taikos Karalienė, kad visiems pasakyčiau, jog pasaulio išgelbėjimui būtina taika. Tik Dieve randamas tikrasis džiaugsmas, iš kurio kyla tikroji taika. Štai kodėl prašau atsivertimo“ (1983 06 16).

„Nešiokite taiką savo širdyse. Rūpinkitės ja kaip gėle, kuriai reikia vandens, švelnumo ir šviesos“ (2003 02 25).

Taika, kylanti iš meilės

7. Ši taika nėra nei tikslas savaime, nei aukščiausios krikščioniškosios vertybės išraiška. Ji vaisius, kylantis iš gyvenimu paliudytos meilės, kuri yra didžiausia ir gražiausia dorybė. Tai meilė, atsiduodanti Dievo meilei ir besireiškianti broliška meile, kuri vengia ginčų, nesmerkia ir atleidžia: 

„Mylėkite vieni kitus. Būkite vieni kitiems broliai ir venkite bet kokių ginčų“ (25.12.1981). „Brangūs vaikai, šiandien vėl noriu jus paraginti atleisti. Atleiskite, mano vaikai! Atleiskite kitiems, atleiskite sau“ (2010 03 13). „Brangūs vaikai, dabar yra padėkos metas. Šiandien iš jūsų prašau meilės, neieškokite kituose klaidų ir klystkelių, nesmerkite jų“ (2020 05 04).

Ši meilė leidžia mums nešti pasauliui taiką, ji taip pat reiškia meilę tiems, kurie nėra katalikai. Tiesa, tai nereiškia, kad reikia siūlyti sinkretizmą ar sakyti, jog „visos religijos yra lygios prieš Dievą“. Vis dėlto visi žmonės yra mylimi. Tai geriausiai suprantama ekumeniniame bei tarpreliginiame Bosnijos ir Hercegovinos kontekste, paženklintame baisaus karo, kuris turi ryškių religinių aspektų:

„Žemėje esate susiskaldę, bet visi esate mano vaikai. Musulmonai, ortodoksai, katalikai, visi esate lygūs mano Sūnaus ir mano akivaizdoje. Jūs visi esate mano vaikai. Tai nereiškia, kad visos religijos lygios prieš Dievą, bet žmonės yra lygūs. Tačiau norint būti išgelbėtam nepakanka priklausyti Katalikų Bažnyčiai: reikia gerbti Dievo valią [...]. Kam mažai duota, iš to mažai bus pareikalauta“ (1982 05 20). „Jūs nesate tikri krikščionys, jei negerbiate savo brolių, priklausančių kitoms religijoms“ (1983 02 21). Tačiau taip pat primenama būtinybė „bet kokia kaina išsaugoti katalikų tikėjimą sau ir savo vaikams“ (1984 02 19).

Taikos Karalius

8. Taikos Karalienės titulą atitinka Jėzui priskiriamas Taikos Karaliaus titulas:

„Kviečiu jus, brangūs vaikai, kad savo gyvenimu vienytumėtės su Juo. Jėzus yra Taikos Karalius ir tik jis gali suteikti jums taiką, kurios siekiate. Aš esu su jumis ir pavedu jus Jėzui“ (1995 12 25). „Savo glėbyje turiu mažąjį Jėzų, Taikos Karalių“ (2002 12 25). „Su dideliu džiaugsmu atnešu jums Taikos Karalių, kad Jis palaimintų jus savo palaiminimu“ (2007 12 25).

Tik Dievas

9. Pranešimuose pateikiama ryškiai teocentriška dvasinio gyvenimo vizija, dažnai kartojamas kvietimas su pasitikėjimu atsiduoti Dievui, kuris yra meilė:

„Brangūs vaikai, šiandien kviečiu jus visiškai atsiduoti Dievui. Viską, ką darote ir ką turite, atiduokite Dievui, kad jis viešpatautų jūsų gyvenime kaip visa ko Karalius. Nebijokite“ (1988 07 25).

„Brangūs vaikai, šiandien kviečiu jus šią savaitę gyventi šiais žodžiais: Aš myliu Dievą! Brangūs vaikai, su meile pasieksite viską, net tai, kas jums atrodo neįmanoma“ (1985 02 28).

„Brangūs vaikai, kviečiu jus visiškai atsiduoti Dievui. Tegul viskas, ką turite, būna Dievo rankose. Tik taip jūsų širdyse bus džiaugsmas. Džiaukitės viskuo, ką turite. Dėkokite Dievui, nes viskas yra jo dovana jums. Taip gyvenime galėsite už viską dėkoti ir atrasti Dievą visame kame, net mažiausioje gėlytėje“ (1989 04 25).

10. Atsižvelgdami į visa tai, galime atpažinti bendrą pranešimų šerdį, atskleidžiančią, kad Dievo Motina nestato savęs į centrą, bet pasirodo visiškai susitelkusi ir besirūpinanti dėl mūsų vienybės su Dievu:

„Štai kodėl aš esu su jumis: kad mokyčiau jus ir priartinčiau prie Dievo meilės“ (1999 05 25).

„Pirmiausia kviečiu jus mylėti Dievą, savo gyvenimo Kūrėją; tada jūs atpažinsite ir mylėsite Dievą kiekviename žmoguje“ (1992 11 25).

„Esu su jumis ir užtariu kiekvieną iš jūsų prieš Dievą, kad jūsų širdys atsivertų Dievui ir Dievo meilei“ (2000 03 25).

„Kviečiu jus visus augti Dievo meilėje, kaip auga gėlė, pajutusi šiltus pavasario spindulius“ (2008 04 25).

„Nesvyruokite savo tikėjime ir neklauskite savęs „kodėl“, manydami esą vieniši ir apleisti, bet atverkite savo širdis, melskitės ir tvirtai tikėkite, ir tada jūsų širdis pajus Dievo artumą – kad Dievas niekada jūsų nepalieka ir visada yra šalia“ (2019.12.25).

11. Todėl Marija kviečia mus susitikti su Dievu, kuris visada dalyvauja mūsų kasdienybėje:

„Jūs ieškote ženklų ir pranešimų, o nematote, kad Dievas per kiekvieną saulėtekį kviečia jus atsiversti ir grįžti į tiesos ir išganymo kelią“ (25.09.1998). „Tegul kviečių laukai byloja jums apie Dievo gailestingumą kiekvienam kūriniui“ (1999 08 25). „Dievas nori jus išgelbėti ir siunčia žinią per žmones, per gamtą ir per daugelį kitų dalykų, kurie gali padėti jums suprasti, kad turite pakeisti savo gyvenimo kryptį“ (1990 03 25).

Kristocentriškumas

12. Parodoma, kad Marijos užtarimas ir veikla aiškiai priklauso nuo Jėzaus Kristaus, iš kurio kyla kiekvienam žmogui skirta malonė ir išgelbėjimas:

„Vaikeliai, ypač trokštu suartinti jus su Jėzaus Širdimi. Todėl, mieli vaikai, šiandien kviečiu jus į maldą mano brangiajam Sūnui Jėzui, kad visų jūsų širdys priklausytų jam“ (1988 10 25). „Nesileiskite suviliojami pasaulio šviesos. Atsiverkite Dieviškosios Meilės šviesai, mano Sūnaus Meilei. Apsispręskite rinktis jį: Jis yra Meilė, jis yra Tiesa“ (2016 05 02). „Brangūs vaikai, šiandien raginu jus todėl, kad nusigręžėte nuo Jėzaus, kad nustūmėte Jėzų į antrą planą ir nepaisėte jo. Todėl kviečiu jus apsispręsti rinktis Jėzų ir savo gyvenime jį iškelti į pirmą vietą“ (2017 04 24). „Trokštu jus atnaujinti ir savo Širdimi vesti prie Jėzaus Širdies, kuri ir šiandien kenčia dėl jūsų ir kviečia jus atsiversti“ (1996 10 25). „Tik prisiartinę prie Jėzaus suprasite, kokia neišmatuojama jo meilė kiekvienam iš jūsų“ (1998 02 25). „Kviečiu, kad jūsų širdys vis karščiau degtų meile Nukryžiuotajam – nepamirškite, iš meilės jums Jis atidavė savo gyvybę, kad būtumėte išgelbėti“ (2007 09 25).

13. Marija mus užtaria, bet jėgų mums suteikia Kristus. Todėl jos motiniško darbo esmė yra motyvuoti mus eiti pas Kristų:

„Jis suteiks jums jėgų ir džiaugsmo šiuo metu. Per savo užtarimą esu arti jūsų“ (1993 11 25). „Mano rankos dovanoja jums mano Sūnų, kuris yra tyro vandens Versmė. Jis atgaivins jūsų tikėjimą ir apvalys jūsų širdis“ (2014 10 02). „Atverkite savo širdis ir atiduokite savo gyvenimą Jėzui, kad Jis veiktų per jūsų širdis ir stiprintų jus tikėjime“ (1985 05 23).

Marija nuolankiai kalba apie savo žodžius, lygindama juos su Amžinojo Žodžio tariamais, mus veiksmingai perkeičiančiais gyvenimo žodžiais: „Brangūs vaikai, kalbu jums kaip Motina paprastais žodžiais [...]. O mano Sūnus iš amžinosios dabarties kalba jums gyvenimo žodžiais ir sėja meilę atvirose širdyse“ (2017 10 02).

Šventosios Dvasios veikimas

14. Daugelyje pranešimų raginama suvokti, kaip svarbu prašyti Šventosios Dvasios pagalbos:

„Žmonės klysta, kai ko nors prašydami kreipiasi tik į šventuosius. Svarbu melsti Šventąją Dvasią, kad nužengtų ant jūsų. Kas ją turi, turi viską“ (1983 10 21).

„Pradėkite kasdien šauktis Šventosios Dvasios. Svarbiausia yra melstis Šventajai Dvasiai. Kai Šventoji Dvasia nužengia ant jūsų, viskas pasikeičia ir tampa aišku“ (1983 11 25).

„Prieš Mišias reikia melstis Šventajai Dvasiai. Maldos Šventajai Dvasiai visada turi lydėti Mišias“ (1983 11 26).

„Žmonės meldžiasi netinkamai. Jie eina į bažnyčias ir šventoves prašyti kokių nors materialinių malonių. Tačiau tik nedaugelis prašo Šventosios Dvasios dovanos. Jums svarbiausia prašyti būtent Šventosios Dvasios nužengimo, nes jei turite Šventosios Dvasios dovaną, turite viską“ (1983 12 29).

Kvietimas atsiversti

15. Pranešimuose nuolat kviečiama atsisakyti pasaulietiško gyvenimo būdo ir pernelyg didelio prisirišimo prie žemiškų gėrybių, taip pat dažnai raginama atsiversti, nes tai leidžia pasiekti tikrąją taiką pasaulyje. Atrodo, kad atsivertimas yra Gospos žinios šerdis: „Brangūs vaikai! Šiandien kviečiu jus atsiversti. Tai svarbiausia žinia, kurią jums čia perdaviau“ (1996 02 25).

„Mano Širdis dega meile jums. Vienintelis žodis, kurį noriu pasakyti pasauliui, yra šis: atsivertimas, atsivertimas. Tegul tai žino visi mano vaikai. Aš prašau tik atsivertimo“ (1983 04 25).

„Brangūs vaikai, šiandien trokštu apgaubti jus savo apsiaustu ir visus vesti atsivertimo keliu. Brangūs vaikai, prašau jūsų, atiduokite Viešpačiui visą savo praeitį, visą susikaupusį jūsų širdyse blogį“ (1987 02 25).

„Negalite sakyti, kad esate atsivertę, – jūsų gyvenimas turi tapti kasdieniu atsivertimu“ (1993 02 25).

„Pabuskite iš varginančio savo sielos miego ir iš visų jėgų sakykite Dievui „Taip“. Apsispręskite atsiversti ir siekti šventumo“ (2001 03 25).

„Vaikeliai, atsiverskite ir suklupkite savo širdies tyloje. Tegu Dievas būna jūsų būties centre“ (2001 05 25).

„Brangūs vaikai, ir šiandien su dideliu džiaugsmu širdyje kviečiu jus atsiversti [...]. Dievas trokšta atversti visą pasaulį ir kviečia jį į išganymą, kviečia keliauti pas Tą, kuris yra kiekvienos būties pradžia ir pabaiga“ (2007 06 25).

Sunki blogio ir nuodėmės našta

16. Kartu primygtinai raginama nenuvertinti blogio bei nuodėmės reikšmės ir labai rimtai priimti Dievo kvietimą kovoti su blogiu ir šėtono įtaka. Kitas dažnas raginimas – nebijoti susidūrus su išbandymais. Tam tikrais atvejais skelbiama, kad dabartis yra malonės laikas ir išbandymų metas. Pastarasis elementas kartais išreiškiamas labai aštriu tonu: visur tvyro neviltis, viskas griūva ir pan. – šie dalykai pirmiausia susiję su tuo, jog daugeliui žmonių trūksta tikėjimo ir jie nutolę nuo Dievo. Iš to kyla raginimas aukoti Dievui visas kančias bei sunkumus, kad jie duotų malonės ir vidinės paguodos vaisių:

„Aš verkiu ne tik dėl to, kad Jėzus mirė. Verkiu, nes Jėzus mirė iki paskutinio lašo atiduodamas savo kraują už visus žmones, tačiau daugelis mano vaikų visiškai nenori to priimti savo labui“ (1983 04 01).

„Apsižvalgykite aplinkui, brangūs vaikai, ir pamatysite, kokia didžiulė nuodėmė viešpatauja šioje žemėje. Todėl melskitės, kad Jėzus nugalėtų“ (1984 09 13).

„Brangūs vaikai, jūs žinote, kad pažadėjau jums ramybės oazę, tačiau žinokite – šalia oazės yra dykuma, kurioje šėtonas tyko ir siekia gundyti kiekvieną iš jūsų. Brangūs vaikai, tik malda galite įveikti bet kokią šėtono įtaką savo gyvenamoje vietoje. Aš esu su jumis, bet negaliu atimti iš jūsų laisvės“ (1986 08 07).

„Kur tik aš einu, o su manimi yra ir mano Sūnus, ten pasiekia ir šėtonas. Jūs, patys to nesuvokdami, leidote jam įsigalėti jumyse, užvaldyti jus [...]. Nepasiduokite, mano vaikai! Nušluostykite nuo mano veido ašaras, kurias išliejau stebėdama, ką darote. Apsidairykite aplinkui! Raskite laiko suartėti su Dievu Bažnyčioje. Ateikite į savo Tėvo namus. Raskite laiko susirinkti kaip šeima ir maldauti Dievo malonės. [...] Nežiūrėkite su panieka į vargšą, kuris prašo duonos plutos. Neatstumkite jo nuo savo gausaus stalo. Padėkite jam! Dievas padės ir jums [...]. Jūs, mano vaikai, visa tai pamiršote. Prie to prisidėjo ir šėtonas. Nepasiduokite! [...] Nenoriu daugiau jums priekaištauti, bet dar kartą kviečiu jus į maldą, pasninką ir atgailą“ (1987 01 28).

„Brangūs vaikai, ypač kviečiu jus visus melstis ir praktikuoti atsižadėjimą, nes dabar, kaip niekada anksčiau, šėtonas trokšta suvilioti kuo daugiau žmonių pasukti mirties ir nuodėmės keliu. Todėl, brangūs vaikai, padėkite mano Nekaltajai Širdžiai karaliauti nuodėmės pasaulyje“ (1991 09 25).

„Neleiskite, kad šėtonas jus tampytų ir darytų su jumis, ką nori. Raginu, kad taptumėte atsakingi ir ryžtingi ir kiekvieną dieną pašvęstumėte Dievui“ (1998 01 25).

„Dabar, kaip niekada anksčiau, šėtonas trokšta užspranginti žmogų ir jo sielą savo užkrečiančiu neapykantos bei nerimo vėjo gūsiu. Daugelio širdyse nėra džiaugsmo, nes nėra Dievo ir maldos. Neapykanta ir karas plinta diena iš dienos. Kviečiu jus, mano vaikai, entuziastingai grįžti į šventumo ir meilės kelią, nes dėl to atėjau pas jus. Būkime drauge mylėdami ir atleisdami visiems, kurie pažįsta vien žmogišką meilę ir nori mylėti tik ja, o ne ta neaprėpiama Dievo meile“ (2015 01 25).

17. Mergelė Marija nurodo galimybę pabaigti karą, tačiau tam reikia krikščionių bendradarbiavimo dovanojant savo gyvybę. Tai reiškia stiprų raginimą prisiimti atsakomybę. „Jūs kalbate, bet negyvenate tuo: štai kodėl, mano vaikai, šis karas taip ilgai tęsiasi. Kviečiu jus atsiverti Dievui ir gyventi su Dievu savo širdyse [...]. Brangūs vaikai, negaliu jums padėti, jei negyvenate pagal Dievo įsakymus, jei negyvenate Mišiomis, jei neatmetate nuodėmės“ (1993 10 25). Tačiau po keturių mėnesių ji išreiškia dėkingumą, dar kartą pabrėždama tikinčiųjų bendradarbiavimo vertę: „Jūs visi man padėjote, kad šis karas kuo greičiau baigtųsi“ (1994 02 25). Tikinčiųjų bendradarbiavimo svarba išryškėja ir kituose kontekstuose: „Jūs turite bendradarbiauti savo gyvenimu ir savo pavyzdžiu plėtodami išganymo darbą“ (1996 05 25).

Malda

18. Šioje kelionėje malda yra esminis dalykas. Pranešimuose nuolat ir atkakliai raginama melstis:

„Dar kartą raginu jus pasiryžti melstis, nes maldoje galėsite patirti atsivertimą. Kiekvienas iš jūsų paprastumu tapsite panašus į vaiką, atvirą Tėvo meilei“ (1996 07 25).

„Kviečiu jus užpildyti savo dieną trumpomis, karštomis maldomis. Kai meldžiatės, jūsų širdis būna atvira, ir Dievas jus myli ypatinga meile bei suteikia ypatingų malonių. Todėl išnaudokite šį malonės laiką ir skirkite jį Dievui labiau nei bet kada anksčiau“ (2005 07 25).

19. Kartu su malda dažnai pasirodo kvietimas pasninkauti, tačiau jis aiškinamas kaip laisva valia daroma auka greta fizinio pobūdžio atsižadėjimų: „Jei esate nelaimėje ar varge, ateikite pas mane. Jei neturite jėgų pasninkauti duona ir vandeniu, galite atsisakyti kitų dalykų. Be maisto, būtų gerai atsisakyti televizijos, nes žiūrėdami televizijos laidas išsiblaškote ir negalite melstis. Taip pat galite atsisakyti alkoholio, cigarečių ir kitų malonumų. Jūs patys žinote, ką turėtumėte daryti“ (1981 12 08).

Kertinė Mišių svarba

20. Tikinčiųjų maldos kulminacija yra Eucharistijos šventimas:

„Mišios yra aukščiausia maldos forma. Jūs niekada neįstengsite suvokti Mišių didybės“ (1984 01 13). „Brangūs vaikai, šiandien vėl ypač noriu jus kviesti į Eucharistiją. Tegul Mišios būna jūsų gyvenimo centras! Brangūs vaikai, visų pirma tegul Eucharistija būna jūsų šeimose: šeima turi eiti į Mišias ir švęsti Jėzų. Jis turi būti jūsų gyvenimo centras!“ (2018 06 15). „Tegul Šventosios Mišios jums būna ne įprotis, bet gyvenimas; kasdien išgyvendami Šventąsias Mišias pajusite šventumo poreikį“ (1998 01 25). „Nepamirškite, kad Eucharistijoje, kuri yra tikėjimo širdis, mano Sūnus visada yra su jumis. Jis ateina pas jus ir su jumis laužo duoną, nes, mano vaikai, dėl jūsų Jis mirė, prisikėlė ir vėl ateina“ (2016 05 02).

21. Čia pateikiamame pranešime aiškiai nurodoma, kad apsireiškimai yra menkesnės vertės, palyginti su Eucharistija, kuri yra didžiulis dvasinis lobis:

„Per Mišias esu arčiau jūsų nei per apsireiškimą. Daugelis piligrimų norėtų būti apsireiškimo kambaryje, todėl jie spaudžiasi prie klebonijos. Kai grūsis priešais tabernakulį, kaip dabar grūdasi prie klebonijos, jie viską supras, supras Jėzaus buvimą, nes priimti Komuniją yra daugiau nei būti regėtoju“ (1986 11 12).

Broliška bendrystė 

22. Medžiugorjės dvasingumas nėra individualistinis. Viena vertus, jis pirmiausia išgyvenamas bendruomeniniuose renginiuose, pavyzdžiui, piligriminėse kelionėse ir maldos susitikimuose; kita vertus, pranešimuose kartu su kvietimu melstis nuolat skamba raginimas reikšti konkrečią brolišką meilę, kuri lydi, dovanoja, tarnauja, atleidžia ir yra artima vargšams:

„Tai vienintelė tiesa, kurią jums paliko mano Sūnus. Jums nereikia jos labai tyrinėti: jūsų prašoma mylėti ir duoti“ (2015 01 02).

„Raginu jus, vaikeliai, pažvelgti, kam reikia jūsų dvasinės ar materialinės pagalbos. Vaikeliai, savo pavyzdžiu jūs būsite ištiestos Dievo rankos, kurių ieško žmonija“ (1997 02 25).

„Pasirinkite vieną savaitės dieną ir skirkite ją vargšams bei ligoniams: nepamirškite jų“ (1984 01 23).

„Brangūs vaikai, raginu jus mylėti savo artimą ir ypač mylėti tuos, kurie jums daro bloga. Taip su meile galėsite įvertinti širdies sumanymus. Melskitės ir mylėkite, brangūs vaikai: su meile galite padaryti net tai, kas jums atrodė neįmanoma“ (1985 11 07).

„Brangūs vaikai, šiandien kviečiu jus į meilę, kuri yra maloni ir brangi Dievui. Mano vaikai, meilė priima viską, viską, kas kieta ir kartu, dėl Jėzaus, kuris yra meilė. Todėl, brangūs vaikai, melskite Dievą, kad jis ateitų jums į pagalbą [...]. Tada Dievas galės formuoti jūsų gyvenimą ir jūs augsite meile. Mano vaikai, šlovinkite Dievą Himnu meilei (1 Kor 13), kad Dievo meilė augtų jumyse diena iš dienos iki pilnatvės“ (1988 06 25).

„Jūs prašote mano Sūnaus, kad jis būtų jums gailestingas, o aš kviečiu jus būti gailestingus. Jūs prašote, kad Jis būtų jums geras ir atleistų, o kaip ilgai, mano vaikai, prašau jūsų visiems atleisti ir mylėti visus sutiktus žmones!“ (2019 03 02).

Bendruomeniškumo aspektas Medžiugorjėje išryškėja ir nuolat pabrėžiant esminę šeimos svarbą krikščioniškame gyvenime: „Brangūs vaikai, pradėkite keisti savo gyvenimą šeimoje. Tegul šeima būna derminga gėlė, kurią trokštu dovanoti Jėzui. Brangūs vaikai, tegul kiekviena šeima įsitraukia į maldą; trokštu, kad vieną dieną šeimoje matytųsi vaisiai. Tik tada galėsiu juos kaip žiedlapius atiduoti Jėzui, kad būtų įvykdytas Dievo planas“ (1986 05 01).

23. Šis dvasingumas neabejotinai apima bažnytinį matmenį, t. y. bendrystę su visa Bažnyčia, ganytojais ir ypač su Šventuoju Tėvu:

„Gerai atlikite savo pareigas ir darykite tai, ko jūsų prašo Bažnyčia“ (1983 02 02). „Meldžiu savo Sūnų, kad iš meilės suteiktų jums bendrystę per Jį, vienybę tarp jūsų bei vienybę tarp jūsų ir jūsų ganytojų. Per juos mano Sūnus visada iš naujo jums dovanoja save ir atnaujina jūsų sielas. Nepamirškite to“ (2014 08 02). „Kaip savo vaikų prašau jūsų: daug melskitės už Bažnyčią ir jos tarnautojus, savo ganytojus, kad Bažnyčia būtų tokia, kokios nori mano Sūnus: tyra kaip šaltinio vanduo ir kupina meilės“ (2018 03 02). „Melskitės už mano mylimą Šventąjį Tėvą, melskitės už jo misiją“ (2014 08 17).

Džiaugsmas ir dėkingumas

24. Medžiugorjės dvasingumas yra džiaugsmingas, šventiškas ir kviečia mus gyventi sekimo Kristumi džiaugsmu, dėkojant net už mažus gražius gyvenimo dalykus:

„Brangūs vaikai, kviečiu jus atsiverti Dievui. Vaikeliai, žvelkite, kaip gamta atsiveria ir dovanoja gyvybę bei vaisius, taip ir aš jus kviečiu gyventi su Dievu ir visiškai jam atsiduoti. Mano vaikai, aš esu su jumis ir trokštu nuolat rodyti gyvenimo džiaugsmą. Trokštu, kad kiekvienas iš jūsų atrastų džiaugsmą ir meilę, kuriuos galima rasti tik Dieve ir kuriuos tik Dievas gali duoti“ (1989 05 25).

„Brangūs vaikai, kviečiu jus dėkoti Dievui už visas dovanas, kurias atradote per savo gyvenimą, net už mažiausią dovaną, kurią pastebėjote. Dėkoju kartu su jumis ir trokštu, kad visi pajustumėte dovanų džiaugsmą ir kad Dievas būtų viskas kiekvienam iš jūsų“ (1989 09 25).

„Melskitės, vaikeliai, kad malda jums taptų gyvenimu. Taip savo gyvenime atrasite ramybę ir džiaugsmą: juos Dievas dovanoja tiems, kurių širdys atviros Jo meilei“ (2007 08 25).

„Kas meldžiasi, vaikeliai, tas jaučia Dievo vaikų laisvę ir džiaugsminga širdimi tarnauja kito žmogaus, savo brolio labui. Dievas yra meilė ir laisvė. Todėl, vaikeliai, kai kas nors nori jus supančioti ir išnaudoti, tai nėra iš Dievo, nes Dievas yra meilė ir kiekvienam kūriniui dovanoja savo ramybę“ (2021 10 25).

„Raskite ramybę gamtoje ir atrasite Dievą Kūrėją, kuriam galite dėkoti už visus kūrinius“ (2001 07 25).

„Noriu, kad kiekvienas iš jūsų būtų laimingas čia, žemėje“ (1987 05 25).

„Brangūs vaikai! Melskitės ir atnaujinkite savo širdis, kad pasėtas gėris duotų džiaugsmo vaisių“ (2024 02 25).

„Man reikia jūsų vienybės su mano Sūnumi, nes trokštu, kad būtumėte laimingi“ (2015 05 02).

Tikinčiųjų liudijimas

25. Pranešimuose yra primygtinių raginimų liudyti asmeniškai. Paprastai raginama liudyti tikėjimą ir meilę savo gyvenimu – taip galima apibendrinti Medžiugorjės misionieriškąją žinią. Šiuo atžvilgiu kas mėnesį parapijai skirtuose pranešimuose Gospa dažnai kreipiasi į tikinčiuosius kreipiniu „mano meilės apaštalai“:

„Brangūs vaikai, kaip Motina prašau jus ištvermingai būti mano apaštalais [...]. Meldžiu, kad mano Sūnaus pavyzdžiu liudytumėte dangiškojo Tėvo meilę. Mano vaikai, jums suteikta didžiulė malonė būti Dievo meilės liudytojais. Nepriimkite jums duotos atsakomybės lengvabūdiškai. Neliūdinkite mano motiniškos Širdies. Kaip Motina trokštu pasitikėti savo vaikais, savo apaštalais“ (2012 11 02).

„Mano meilės apaštalai, mano vaikai, būkite tarsi saulės spinduliai, kurie mano Sūnaus meilės šiluma sušildo visus aplinkinius. Mano vaikai, pasauliui reikia meilės apaštalų“ (2018 10 02).

Ypač graži pranešimo žinia, kuria raginama mažiau reikšmės teikti įspūdingiems ženklams ir  savo gyvenimu rodyti tai, kuo tikima: „Jūs prašote manęs ženklo, kad būtų tikima mano buvimu. Ženklas ateis. Bet jums jo nereikia: jūs patys turite būti ženklas kitiems“ (1982 02 08).

Amžinasis gyvenimas

26. Daugelyje pranešimų pabrėžtinai raginama naujai sužadinti dangaus troškimą ir amžinajame gyvenime ieškoti galutinės egzistencijos prasmės:

„Brangūs vaikai, šiandien noriu jus visus pakviesti, kad kiekvienas iš jūsų apsispręstų dėl rojaus“ (1987 10 25). „Dievas siunčia mane, kad padėčiau jums ir vesčiau jus į rojų, kuris yra jūsų tikslas“ (1994 09 25). „Trokštu padaryti iš jūsų labai gražią puokštę, paruoštą amžinybei“ (1995 07 25). „Be Jo nėra nei ateities, nei džiaugsmo, o svarbiausia – nėra amžinojo išganymo“ (1997 04 25). „Apsispręskite dėl šventumo, vaikeliai, ir galvokite apie rojų“ (2006 05 25). „Jūsų širdyse gims dangaus troškimas. Džiaugsmas ims viešpatauti jūsų širdyse“ (2006 08 25). „Jūs esate tokie akli, prisirišę prie žemiškų dalykų ir galvojate apie žemišką gyvenimą. Dievas atsiuntė mane, kad nuvesčiau jus į amžinąjį gyvenimą“ (2006 10 25). „Nepamirškite, kad esate piligrimai kelyje į amžinybę“ (2006 11 25). „Nepamirškite, jog esate praeinantys kaip lauko gėlė“ (2007 01 25). „Nepamirškite, kad esate piligrimai šioje žemėje“ (2007 12 25). „Viskas praeina, vaikeliai, tik Dievas yra nepraeinantis“ (2008 03 25). „Vaikeliai, trokštu, kad kiekvienas iš jūsų įsimylėtų amžinąjį gyvenimą, kuris yra jūsų ateitis“ (2009 01 25).

Reikalingi paaiškinimai

27. Pranešimų visuma yra labai vertinga ir įvairiais žodžiais išreiškia nuolatinį Evangelijos mokymą. Keletas pranešimų nukrypsta nuo šio labai pozityvaus ir ugdančio turinio ir net atrodo, kad jam prieštarauja. Dera būti atidiems, kad šie keli sumaištį keliantys elementai neužgožtų visumos grožio.

Kad šis Medžiugorjės lobis nebūtų diskredituotas, būtina paaiškinti kai kuriuos galimai klaidinančius dalykus, dėl kurių nedidelės žmonių grupės gali iškraipyti šios dvasinės patirties siūlomą vertę, ypač jei pranešimai skaitomi tik iš dalies.

Tai mums primena vieną svarbų principą: kai dvasinėje patirtyje atpažįstame Šventosios Dvasios veikimą, tai nereiškia, kad viskas, kas priklauso tai patirčiai, yra apsaugota nuo bet kokio netikslumo, netobulumo ar galimos painiavos. Reikėtų dar kartą priminti, kad šie reiškiniai „kartais atrodo susiję su painiais žmogiškaisiais išgyvenimais, teologiškai netiksliomis ištaromis ar ne visai teisėtais interesais“ (Normos, 14). Tai neatmeta galimybės įtraukti „kokią nors natūralaus pobūdžio klaidą ne dėl blogos intencijos, bet dėl subjektyvaus reiškinio suvokimo“ (Normos, 15.2).

Tikintieji turi būti atsargūs bei apdairūs aiškindami ir skleisdami tariamus pranešimus. Norėdami šiuo atžvilgiu pateikti gaires, atkreipiame dėmesį į keletą pranešimų, kuriuos dera ypač atidžiai apsvarstyti, nors daugelį jų galima tinkamai suprasti atsižvelgiant į bendrą pranešimų visumą.

Priekaištai ir grasinimai

28. Kai kuriais atvejais Dievo Motina, regis, rodo tam tikrą susierzinimą dėl to, kad nesilaikoma kai kurių jos nurodymų; ji įspėja apie grėsmingus ženklus ir pareiškia galimai daugiau nebepasirodysianti, nors ir vėliau pranešimai tęsiami:

„Aš atėjau paskutinį kartą kviesti pasaulį atsiversti. Po to daugiau nebepasirodysiu žemėje. Tai paskutiniai mano pasirodymai“ (1982 05 02).

„Paskubėkite atsiversti. Kai ant kalno pasirodys žadėtasis ženklas, bus per vėlu“ (1982 09 02).

„Šiandien raginu jus paskutinį kartą. Dabar yra Gavėnia, ir jūs, kaip parapija, dabar iš meilės galite laikytis mano raginimo. Jei to nepadarysite, daugiau nenoriu jums perduoti jokių pranešimų“ (1985 02 21).

Šiuos pranešimus reikia priimti tik kaip raginimą neatidėlioti ir nepavėlinti atsivertimo, turint omenyje tai, ką sako šventasis Paulius: „Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena“ (2 Kor 6, 2).

Vienas iš pranešimų tinkamai nušviečia ir padeda interpretuoti čia minėtus pranešimus:

„Tie, kurie pranašauja katastrofas, yra netikri pranašai. Jie sako: „Tokiais ir tokiais metais, tokią ir tokią dieną įvyks katastrofa.“ Visada sakiau, kad bausmė ateis, jei pasaulis neatsivers. Todėl kviečiu visus atsiversti. Viskas priklauso nuo jūsų atsivertimo“ (1983 12 15).

Žinia parapijai

29. Yra ir kitų teiginių, kurie gali būti neteisingai interpretuojami: tai pasakytina apie parapijai skirtus pranešimus. Juose Dievo Motina, regis, nori kontroliuoti dvasinės ir pastoracinės kelionės detales – per prašymus nustatyti pasninko dienas ar nurodymus dėl konkrečių įsipareigojimų skirtingais liturginiais laikotarpiais; – taip sudaromas įspūdis, kad ji nori užimti įprastinių bendros atsakomybės struktūrų vietą. Kartais, kaip matome iš tolesnių pranešimų, „ypatingas rūpinimasis“, kurį Dievo Motina nori taikyti parapijai, reiškiasi net skundais, kad jos pastoraciniams nurodymams nepaklūstama:

„Brangūs vaikai, šią parapiją pasirinkau ypatingu būdu ir noriu jai vadovauti. Su meile ją saugau ir trokštu, jog visi būtų mano. Dėkoju, kad šį vakarą atėjote čia. Trokštu, kad vis daugiau jūsų būtų su manimi ir mano Sūnumi. Kiekvieną ketvirtadienį jums perduosiu ypatingą žinią“ (1984 03 01).

„Brangūs vaikai, rytoj vakare (per Sekminių šventę) melskite Tiesos Dvasios. Ypač jums, parapijiečiai, reikia Tiesos Dvasios, kad perduotumėte pranešimus tokius, kokie jie yra, nieko nepridėdami ir neatimdami: tokius, kokius aš perdaviau“ (1984 06 09).

„Brangūs vaikai, šiomis (Advento) dienomis kviečiu jus melstis šeimoje. Keletą kartų Dievo vardu esu jums perdavusi pranešimus, bet jūs manęs neklausėte. Būsimos Kalėdos jums bus nepamirštamos, jei tik priimsite mano perduodamus pranešimus“ (1984 12 06).

„Brangūs vaikai, noriu ir toliau perduoti jums savo pranešimus, todėl šiandien kviečiu jus gyventi pagal mano pranešimus ir priimti juos. Brangūs vaikai, aš jus myliu ir pasirinkau šią ypač mano mylimą parapiją, kurioje noriai pasilikau, kai Aukščiausiasis mane į ją pasiuntė. Todėl kviečiu jus: priimkite mane, brangūs vaikai, kad ir jūs būtumėte laimingi. Klausykitės mano pranešimų! Klausykite manęs!“ (1985 03 21)

„Šiandien yra ta diena, kai norėjau nustoti jums perdavinėti pranešimus, nes kai kurie žmonės manęs nepriėmė. Tačiau parapija padarė pažangą, ir aš noriu jums perduoti pranešimus, kokių niekur kitur istorijoje nuo pasaulio pradžios nebuvo“ (1985 04 04).

Tokie pakartotiniai parapijiečiams skirti raginimai yra suprantama tariamų regėtojų stiprios meilės savo parapijos bendruomenei išraiška. Tačiau Dievo Motinos pranešimai paprastai negali pakeisti parapijos klebono, pastoracinės tarybos ir bendruomenės sinodinio darbo, kai taikant bendruomeninę įžvalgą priimami sprendimai, per kuriuos parapija bręsta apdairumu, brolišku įsiklausymu, pagarba kitiems ir dialogu.

Nepaliaujamas primygtinis raginimas įsiklausyti į pranešimus

30. Be dažnų parapijos tikintiesiems skirtų paraginimų, apskritai atrodo, kad Dievo Motina taip primygtinai skatina klausytis jos pranešimų, jog kartais šis raginimas išryškėja labiau nei pačių pranešimų turinys: „Brangūs vaikai, jūs nesuvokiate, kokius pranešimus Dievas jums siunčia per mane. Jis suteikia jums malonių, bet jūs nesuprantate“ (1984 11 08). „Jūs nesuvokiate visų pranešimų, kuriuos jums siunčiu“ (1984 11 15). Tai kelia pavojų išugdyti tikinčiųjų priklausomybę ir sužadinti pernelyg didelius lūkesčius, kurie ilgainiui užgožtų pagrindinę apreikštojo Žodžio svarbą.

Šis atkaklus reikalavimas pasirodo nuolat. Pavyzdžiui: „Gyvenkite mano pranešimais“ (2010 06 18). „Skleiskite mano pranešimus“ (2010 06 25). „Gyvenkite pranešimais, kuriuos jums duodu, kad galėčiau duoti jums naujų pranešimų“ (2011 05 27). „Sekite mano pranešimus [...] atnaujinkite mano pranešimus“ (2011 06 17). „Priimkite mano pranešimus ir gyvenkite mano pranešimais“ (2011 06 24).

Kai kuriuose pranešimuose, kaip antai toliau pateiktame, šis atkaklus reikalavimas tampa primygtinis: „Brangūs vaikai, ir šiandien Motina džiaugsmingai kviečia jus: būkite mano pasiuntiniai, mano pranešimų nešėjai šiame nuvargusiame pasaulyje. Gyvenkite mano pranešimais, atsakingai priimkite mano pranešimus. Brangūs vaikai, melskitės su manimi už mano planus, kuriuos trokštu įgyvendinti“ (2011 12 30).

Tikriausiai šis dažnai kartojamas raginimas kyla iš tariamų regėtojų meilės ir didžiadvasiško užsidegimo: turėdami gerą valią, jie baiminosi, kad Motinos raginimai atsiversti ir siekti taikos nebūtų ignoruojami. Šis primygtinis reikalavimas tampa dar problemiškesnis, kai pranešimuose kalbama apie prašymus, kurių antgamtinė kilmė menkai tikėtina, pavyzdžiui, kai Dievo Motina duoda nurodymus dėl datų, vietų, praktinių dalykų ir priima sprendimus dėl įprastinių reikalų. Nors Medžiugorijoje tokio pobūdžio pranešimų pasitaiko nedažnai, randame keletą ir tokių, kuriuos galima paaiškinti tik asmeniniais tariamų regėtojų norais. Toliau pateikiamas aiškus tokių klaidinančių pranešimų pavyzdys:

„Kitų metų rugpjūčio 5 d. sukaks antrasis tūkstantmetis nuo mano gimimo [...]. Prašau jūsų tris dienas intensyviai ruoštis [...]. Tomis dienomis nedirbkite“ (1984 08 01).

Būtų tinkama, kad tikintieji, vadovaudamiesi apdairumu ir sveiku protu, į šias detales nekreiptų dėmesio ir jų nesureikšmintų. Visada reikia atsiminti, jog šioje patirtyje, kaip ir kitose dvasinėse patirtyse bei tariamuose antgamtiniuose reiškiniuose, pozityvūs ir ugdantys elementai yra sumišę su kitais elementais, kurių derėtų nepaisyti, bet dėl kurių nereikėtų paniekinti Medžiugorjės siūlomos visumos turtingumo bei gėrio.

Dievo Motina pateikia teisingą savo pranešimų vertinimą

31. Tiesą sakant, pati Gospa kviečia mus suvokti jos pranešimų sąlygiškumą. Ji aiškiai nurodo, ko turime klausytis – Evangelijos. Dievo Motina dažnai prašo klausytis jos pranešimų, tačiau kartu [vertingumo požiūriu] ji juos subordinuoja neprilygstamos Šventajame Rašte apreikšto Žodžio vertės atžvilgiu. Toliau pateikiami pamokymai šiuo požiūriu yra labai svarūs, jie tampa pagrindiniu kriterijumi apsisprendžiant dėl nuostatos pranešimų atžvilgiu:

„Nesiimkite ieškoti nepaprastų dalykų, bet imkite Evangeliją, skaitykite ją, ir viskas jums bus aišku“ (1982 11 12).

„Kodėl jūs užduodate tiek daug klausimų? Visi atsakymai yra Evangelijoje“ (1981 09 19).

„Netikėkite melagingais balsais, kurie jums kalba apie netikrus dalykus, apie netikrą šviesą. O jūs, mano vaikai, grįžkite prie Šventojo Rašto!“ (2018 02 02).

32. Dievo Motinos kvietimas skaityti Šventąjį Raštą yra vienas dažniausiai pasikartojančių prašymų:
„Brangūs vaikai, šiandien kviečiu jus kasdien skaityti Bibliją namie: padėkite ją gerai matomoje vietoje, kad tai visada skatintų jus skaityti ir melstis“ (1984 10 18). „Padėkite Šventąjį Raštą savo šeimose gerai matomoje vietoje, skaitykite jį ir juo gyvenkite“ (1996 08 25). „Padėkite Šventąjį Raštą matomoje vietoje savo šeimose, skaitykite jį, apmąstykite ir mokykitės, kaip Dievas myli savo tautą“ (1999 01 25). „Kviečiu jus atnaujinti maldą savo šeimose skaitant Šventąjį Raštą“ (1999 09 25). „Vaikeliai, nepamirškite skaityti Šventąjį Raštą. Padėkite jį matomoje vietoje ir savo gyvenimu liudykite, kad tikite Dievo žodžiu ir juo gyvenate“ (2006 01 25). „Skaitykite, apmąstykite Šventąjį Raštą, ir tegul jame užrašyti žodžiai tampa jums gyvenimu“ (2012 02 25). „Padėkite Šventąjį Raštą matomoje vietoje savo šeimose ir skaitykite jį“ (2014 01 25). „Mano vaikai, skaitykite Evangelijų knygą: joje visada yra kažkas naujo, ji jus sieja su mano Sūnumi, kuris gimė tam, kad atneštų gyvenimo žodžius visiems mano vaikams“ (2019 11 02).

33. Kita vertus, pati Gospa sako, kad būtent krikščionių liudijimas, labiau nei pranešimai, yra tikroji šviesa pasauliui:

„Trokštu, kad jūs stengtumėtės gyventi pagal pranešimus ir juos perduotumėte. Brangūs vaikai, ypač, trokštu, kad jūs visi būtumėte Jėzaus atspindys, kuris apšviestų šį netikintį pasaulį, klaidžiojantį tamsoje. Trokštu, kad jūs visi būtumėte šviesa visiems ir liudytumėte šviesoje“ (1986 06 05).

34. Taigi dera pripažinti, kad pranešimai, kurių Dievo Motina ne kartą prašo mūsų klausytis, galiausiai reiškia jos primygtinį raginimą atsiversti, grįžti pas Kristų, apmąstyti Jo žodį, melstis, siekti taikos. Nė vienas iš tų dalykų neatitolina ir neatitraukia mūsų nuo Evangelijos. Todėl tikrajai Medžiugorjės dvasiai nėra ištikimi tie žmonės, kurie pernelyg domisi nepaprastais įvykiais ir tariamais Gospos pranešimais, o neskiria laiko ir energijos maldai su Dievo žodžiu, Kristaus garbinimui, tarnavimui savo broliams bei seserims ir taikos kūrimui visur.

Dievo Motinos „savęs išaukštinimas“

35. Taip pat problemiški yra tie pranešimai, kuriuose Dievo Motinai priskiriami posakiai „mano planas“, „mano projektas“: „Kiekvienas iš jūsų yra svarbus mano išganymo plane“ (1993 05 25). „Vaikeliai, nepamirškite, kad esate svarbūs manajame žmonijos išganymo plane“ (2022 06 25). „Kviečiu jus melstis [...] už mano planus“ (2004 10 01). „Ir šį vakarą kviečiu jus melstis [...] už mano planus [...] mano projektus“ (2005 09 02).

Šios ištaros gali būti klaidinančios. Iš tikrųjų viskas, ką Marija daro, visada tarnauja Viešpaties sumanymui ir jo dieviškajam išganymo planui. Marija neturi saviško plano pasauliui ir Bažnyčiai. Vadinasi, šiuos pranešimus galima aiškinti tik šia prasme: Dievo Motina taip persiima Dievo planais, kad juos išreiškia kaip savuosius.

36. Taip pat ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į galimą neteisingą žodžio „tarpininkė“ vartojimą Marijos atžvilgiu. Nors tiesa, kad, imant pranešimų visumą, galima matyti, jog viskas priskiriama Jėzui Kristui, o Marija bendradarbiauja savo motinišku užtarimu, atsiranda tam tikrų ištarų, kurios neatrodo suderinamos su šia visuma: „Aš esu tarpininkė tarp jūsų ir Dievo“ (1986 07 17). „Aš noriu būti jungtis tarp jūsų ir dangiškojo Tėvo, jūsų tarpininkė“ (2012 03 18).

Šitaip pavartota ištara „tarpininkė“ klaidingai paskatintų priskirti Marijai padėtį, kuri yra unikali ir priklauso išimtinai žmogumi tapusiam Dievo Sūnui; iš tikrųjų tai prieštarautų Šventojo Rašto teiginiui, kad yra „vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus, kuris atidavė save kaip išpirką už visus“ (1 Tim 2, 5–6). Kita vertus, šiuose tariamuose pranešimuose tinkamai neišreiškiama tai, ką aiškino šventasis Jonas Paulius II, kad Marijos bendradarbiavimas yra „pavaldus“ Kristaus tarpininkavimui (plg. Redemptoris Mater, 39) tokiu būdu, kuris „niekuo nei mažina, nei papildo vienintelio Tarpininko Kristaus vertę ir veiksmingumą“ (Lumen gentium, 62).

Vis dėlto tame pačiame 2012 m. kovo 18 d. pranešime aiškiai sakoma, kad šis tarpininkavimas neužgožia vienintelio Kristaus tarpininkavimo: tai tik „motiniškas užtarimas“ už mus: „Brangūs vaikai! Aš ateinu pas jus, nes noriu būti jūsų motina, jūsų užtarėja.“

Su mumis pas Kristų

37. Reikia turėti omenyje, kad pranešimų visumai būdingas ryškus teocentrinis ir kristologinis akcentavimas. Kai kurie pranešimai padeda tai suvokti, nes juose pabrėžiama, kad Marijos motiniškas užtarimas yra raktas į jos ypatingą ir visada pavaldžią funkciją. Tai ypač aišku pranešimuose, kuriuose Marija pabrėžia, kad ji negali ir nenori savimi pakeisti Jėzaus Kristaus:

„Aš tiesiogiai nedisponuoju dieviškosiomis malonėmis, bet gaunu iš Dievo viską, ko savo malda prašau“ (1982 08 31).

„Melskitės ir per maldą susitikite su mano Sūnumi, kad Jis suteiktų jums jėgų, kad Jis suteiktų jums malonių“ (2017 06 23).

„Apsispręskite dėl Jėzaus, apsispręskite ir eikite kartu su Juo į ateitį [...]. Noriu jus visus vesti pas savo Sūnų [...]. Apsispręskite dėl Jo, iškelkite Jį į pirmą vietą savo gyvenime“ (2012 06 22).

„Jus, gyvenančius mano pranešimais, trokštu vesti pas savo Sūnų. Per visus tuos metus, kai esu su jumis, mano pirštas nukreiptas į mano Sūnų, į Jėzų, nes trokštu jus visus nuvesti pas Jį“ (2012 12 28).

Šiame pranešime apibendrinama, kaip per Medžiugorjės patirtį perteikiama Evangelija:

„Trokštu jus vis labiau priartinti prie Jėzaus ir jo sužeistos Širdies, kad pajėgtumėte suprasti, kokia neišmatuojama meilė, dėl kurios Jis atidavė save už kiekvieną iš jūsų. Todėl, brangūs vaikai, melskitės, kad iš jūsų širdžių trykštų meilės versmė kiekvienam žmogui, taip pat tiems, kurie jūsų nekenčia ir jus niekina; taip su Jėzaus meile galėsite įveikti visas negandas šiame vargingame pasaulyje, kuriame nėra vilties nepažįstantiems Jėzaus“ (1991 11 25).

Todėl svarbiausia būti atidiems tam, ką Medžiugorjės įvykių visuma mums primena apie Evangelijos mokymą, sutelkiant žvilgsnį ne į detales, bet į didžiuosius raginimus, pasirodančius Gospos pranešimuose. Jų šviesoje kai kuriuos mažiau svarbius ar neaiškius tekstus reikėtų skaityti apdairiai.

Išvados

38. Dvasinio įvykio atžvilgiu paskelbiamas Nihil obstat reiškia, kad tikintiesiems „leidžiama protingai jam pritarti“ (Normos, 22 str. § 1; plg. Benediktas XVI, Verbum Domini, 14). Nors tai nereiškia atitinkamo reiškinio antgamtinio pobūdžio deklaravimo (plg. Normos, 22 str., § 2), taip pat primenant, jog tikintieji neprivalo juo tikėti, Nihil obstat nurodo, kad per šį dvasinį pasiūlymą tikintieji gali gauti teigiamą postūmį savo krikščioniškajam gyvenimui, taip pat [reiškinio atžvilgiu] yra leidžiamas viešas kultas. Toks sprendimas įmanomas atsižvelgiant į sąlygą, kad dvasinės patirties terpėje patvirtinta daug teigiamų vaisių, o Dievo tautoje neišplito neigiami ir pavojingi padariniai.

Gausiai ir plačiai paplitusių, gražių bei pozityvių teigiamų vaisių įvertinimas nereiškia, kad tariami antgamtiniai įvykiai skelbiami autentiškais, o tik nurodo, jog šio Medžiugorjės dvasinio reiškinio „terpėje“ Šventoji Dvasia vaisingai veikia tikinčiųjų labui. Todėl kviečiama pripažinti šio dvasinio pasiūlymo pastoracinį vertingumą ir jame dalyvauti (plg. Normos, 17).

Be to, teigiamas daugumos Medžiugorjės pranešimų vertinimas, atsižvelgiant į jų ugdomąjį pobūdį, nereiškia, kad tuo deklaruojama jų tiesioginė antgamtinė kilmė. Vadinasi, kai kalbama apie Dievo Motinos „pranešimus“, visada reikia turėti omenyje „tariamus pranešimus“.

39. Šioje Notoje surinkti elementai leidžia pripažinti, kad įvykdytos sąlygos, būtinos Nihil obstat konstatavimui. Mostaro-Duvno vyskupas paskelbs atitinkamą dekretą. Specialiai Medžiugorjės parapijai paskirtas apaštališkasis vizitatorius, toliau vykdydamas jam patikėtas funkcijas, turės patikrinti, kad kiekviename leidinyje, kuriame skelbiami pranešimų rinkiniai, ši Nota būtų įtraukta kaip įžanga. Vizitatorius, pats taikydamas įžvalgą, tirs galimus būsimus pranešimus – arba ankstesnius dar neskelbtus pranešimus – ir turės duoti leidimą dėl jų galimo paskelbimo, atsižvelgdamas į pirmiau pateiktus paaiškinimus. Panašiai jis savo nuožiūra imsis reikalingų priemonių ir vadovaus pastoracinės įžvalgos procesui dėl galimai iškilsiančių naujų situacijų, informuodamas [Tikėjimo mokymo] dikasteriją.

40. Nors gali būti įvairių nuomonių dėl tam tikrų faktų ar šios dvasinės patirties aspektų autentiškumo, patirties reiškimosi vietų bažnytinė valdžia kviečiama „vertinti dvasinio pasiūlymo pastoracinę naudą ir skatinti jo sklaidą“ (Normos, 17). Kiekvienas diecezinis vyskupas, apdairiai įvertinęs jo teritorijoje vykstančius reiškinius, turi nepažeidžiamą teisę jų atžvilgiu priimti sprendimus (plg. Normos, 7 str. § 3). Nors teigiami šio dvasinio reiškinio vaisiai plačiai paplitę visame pasaulyje, tai nepaneigia, kad gali būti grupių ar asmenų, kurie, netinkamai naudodamiesi šiuo dvasiniu reiškiniu, elgiasi klaidingai. Savo vyskupijose dieceziniai vyskupai gali laisvai naudotis galia priimti apgalvotus sprendimus, kurie, jų manymu, reikalingi Dievo tautos gerovei. 

41. Bet kuriuo atveju vykstantiems į Medžiugorję žmonėms dera tvirtai diegti nuostatą, kad piligriminių kelionių tikslas – ne susitikti su tariamais regėtojais, bet patirti susitikimą su Marija, Taikos Karaliene, – kad tikintieji, ištikimai sekdami jos meile savo Sūnui, susitiktų su Kristumi ir jo klausytųsi apmąstydami Žodį, dalyvaudami Eucharistijoje ir Eucharistijos adoracijoje – panašiai kaip ir daugybėje šventovių visame pasaulyje, kur Mergelė Marija gerbiama pačiais įvairiausiais titulais.

42. Pabaigoje dar perskaitykime vieną pranešimą, kuriame apibendrinama vertingoji kristocentrinė Medžiugorjės pasiūlymo prasmė ir atskleidžiama autentiška jo dvasia:

„Brangūs vaikai, mano žodžiai paprasti [...]. Kviečiu jus pas savo Sūnų. Tik Jis gali neviltį ir kančią paversti taika ir ramybe. Tik Jis gali suteikti viltį giliausiame sielvarte. Mano Sūnus yra pasaulio gyvybė. Kuo geriau Jį pažinsite, kuo labiau su Juo suartėsite, tuo labiau Jį mylėsite, nes mano Sūnus yra Meilė. Meilė viską perkeičia, ji išgražina net tai, kas be meilės jums atrodo nereikšminga“ (2018 09 02).

Taikos Karaliene, melski, kad tie žmonės, kurie laisvai priima Medžiugorjės dvasinį pasiūlymą, gyventų vis labiau susivieniję su Jėzumi Kristumi ir rastų jame tikrąją širdies ramybę.

Tau patikime ir šį mūsų pasaulį, apimtą „dalimis vykstančio trečiojo pasaulinio karo“. Taikos Karaliene, išgirsk maldavimą, kylantį iš vaikų, jaunuolių, vargšų ir visų geros valios moterų bei vyrų širdžių.

„Ačiū Tau, mūsų Motina! Žvelgiame į Tave, kuri esi be nuodėmės, idant ir toliau tikėtume ir viltumės, kad meilė nugalės neapykantą, tiesa nugalės melą, atleidimas nugalės nuoskaudas, taika nugalės karą. Tebūnie taip!" (Pranciškus. Malda Nekaltai Pradėtajai Mergelei Marijai, 2022 m. gruodžio 8 d.).

Popiežius Pranciškus 2024 m. rugpjūčio 28 d. audiencijoje, suteiktoje čia pasirašiusiam Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektui ir jos Doktrinos skyriaus sekretoriui, patvirtino šią Notą ir nurodė ją paskelbti.

Duota Romoje, Tikėjimo doktrinos dikasterijoje, 2024 m. rugsėjo 19 d.

Kardinolas Víctor Manuel Card. Fernández 
Prefektas

Mons. Armando Matteo
Doktrinos skyriaus sekretorius

Ex Audientia Die 2024 08 28

Franciscus