Dėkoju už šį Jūsų malonų apsilankymą. Atvykote iš taikių Baltijos kraštų ad limina Apostolorum vizitui, patvirtinti jūsų vienybę su Petro Įpėdiniu ir perduoti nuoširdų, jūsų ganytojiškam rūpesčiui patikėtų žmonių, sveikinimą. Kiekvienam jūsų esu dėkingas, ypač Rygos Arkivyskupui, Kardinolui Jānis Pujats bei Kauno Arkivyskupui Metropolitui, Ekscelencijai Sigitui Tamkevičiui. Jie, jūsų ir jūsų atstovaujamų Vyskupijų Bendruomenių vardu, kurias prisimenu savo maldoje, išreiškė neišardomos vienybės su Romos Vyskupu jausmus. Per praėjusias dienas įdėmiai išklausiau, kuo kiekvienas iš jūsų asmeniškai norėjote pasidalinti su manimi apie jūsų Vyskupijų realijas, apie dosnų kunigų įsipareigojimą, apie pasauliečių lūkesčius ir apie pasaulietinių visuomenių pakraipas. Dėkodamas už betarpišką pasitikėjimą, kolegialios atsakomybės už Dievo Tautą dvasioje, kviečiu atpažinti Dievo pasėtus ir jau kylančius jūsų Bendruomenėse gerumo daigus, kurie pasitarnaus vis tikresnei, drąsesnei ir nenuilstamai apaštalinei veiklai.
Iš daugelio temų, kurias norėčiau šiandien aptarti su jumis, apsistosiu ties viena, itin reikšminga ir jūsų Šalyse, tai yra šeimos tema. Kaip žinoma, šalia pavyzdingų šeimos židinių, deja dažnai pastebimos ir tos šeimos, kurias ženklina silpni santuokiniai ryšiai, aborto žaizdos, demografinė krizė, nesugebėjimas savo vaikams perduoti autentiškas vertybes, darbo stoka, socialinių pasikeitimų iššauktas kartų susipriešinimas bei vis stiprėjantis jaunimo vidinis pasimetimas. Moderniškumas, nepagrįstas autentiškomis žmogiškomis vertybėmis yra pasmerktas nestabilumo ir pasimetimo tironijai. Todėl kiekviena bažnytinė bendruomenė apdovanota tikėjimo dovana ir palaikoma Dievo malonės yra kviečiama tapti atskaitos tašku ir užmegzti dialogą su savo visuomene. Bažnyčia, gyvenimo mokytoja, prigimtiniame įstatyme ir Dievo Žodyje randa tuos principus, kurie nurodo tikrą pagrindą, ant kurio, pagal Kūrėjo planą, turi būti kuriama šeima. Brangūs ir mylimi Broliai, niekada nenuilskite būti drąsiais gyvybės ir šeimos gynėjais; tęskite jau pradėtas pastangas, žmogiškų ir religinių vertybių pagrindu, ugdyti sužadėtinius ir jaunas šeimas. Ši veikla turi ypatingą vertę ir tikiuosi, kad susilaukia ir iš pasaulietinės visuomenės institucijų tinkamo dėmesio ir paramos.
Jums Ganytojai, patikėta užduotis vesti Dievo Tautą, ją globoti, apginti ir mokyti tiesoje ir meilėje. Kristus, Aukščiausiasis Kunigas, yra tikroji Bažnyčios Galva ir kaip moko Vatikano II Susirinkimas, yra su savo tikinčiaisiais Vyskupų asmenyje, kuriems padeda kunigai (cfr. Lumen gentium, 21). “Kaip Viešpaties paliepimu šventasis Petras ir kiti Apaštalai sudaro vieną apaštalų kolegiją – primena Susirinkimas – taip tarpusavyje sujungti ir Petro įpėdinis Romos popiežius bei apaštalų įpėdiniai Vyskupai“ (ibid., 22). Vietinėms Bažnyčioms paskirtų Vyskupų “pastoracinė valdžia aprėpia vien jam pavestą Dievo Tautos dalį, bet ne kitas Bažnyčias ir ne visuotinę Bažnyčią“ (ibid. , 23). Svarbu, kad pilnai gerbiant kiekvieno tarnystę, stiprėtų nuoširdus ir veiklus kolegiškumas su Petro Įpėdiniu ir su visais Ganytojais. Vientisas Bažnyčios Kūnas, suvienytas ir harmoningas, kiekvieno nario įnašo dėka, gali augti šventume ir apaštalavimo gyvybingume Dievo Tautos labui. Mylimi Broliai, įvertindami kiekvieno įnašą, nenuilstamai rūpinkitės jūsų tarpusavio ir jūsų Vyskupijų vienybe. Mylėkite savo kunigus, jūsų pirmuosius bendradarbius ir bendrai atsakingus už sielovadą, palaikykite dvasiškai ir jei būtina, paremkite materialiai. Kuo labiau jie jausis užtikrinti būtinomis oraus gyvenimo garantijomis, tuo labiau galės atsiduoti, jiems patikėtai, sielovadinei tarnystei. Pasinaudodami atsinaujinimo kursais, rūpinkitės nuolatinių ugdymu, kuris jiems padės pagilinti Vatikano II Ekumeninio Susirinkimo mokymus ir leis įvertinti, jūsų kalbomis išverstuose liturginiuose tekstuose bei Bažnyčios dokumentuose, sukauptą turtą. Skatinkite juose apaštalinį užsidegimą, kad džiaugsmingai ir entuziastingai skelbtų ir liudytų Gerąją Naujieną. Kiekvienas kunigas tebūna Vyskupui kaip “akies lėlytė“, visada lydimas su tėvišku nuoširdumu ir pagarba. Jei kunigai jaus jūsų pasitikėjimą ir autentišką Evangelijos dvasią, sugebės tinkamai vesti į daug žadantį pasauliečių atsinaujinimą, kuris jau gyvas jūsų bažnytinėse bendruomenėse.
Mylimi Broliai, žinau, kad kartu rūpindamiesi savo kunigais, tiesiogiai siejate ir kitą svarbią užduotį, tai yra, naujų pašaukimų skatinimą, seminaristų ugdymą bei pasirinkusiųjų vienuolinį gyvenimą formavimą. Deja, ir Jūsų bendruomenių neaplenkia nepažeidęs sekuliarizuotas mąstymas, vis labiau atbaidantis jaunimą nuo teigiamo atsakymo į Kristaus kvietimą, sekti Jį iš arčiau, todėl reikalinga dėmesinga jaunimo ir pašaukimų sielovada. Nebijokite atvirai pateikti jaunimui Evangelijos idealą, bekompromisį sequela Cristi sine glossa grožį. Tiems kurie artinasi prie kunigiško ir vienuolinio gyvenimo kelio padėkite dosniai atsiliepti į Viešpaties Jėzaus kvietimą, kuris nepaliauja žvelgia su meile į savo Bažnyčią ir žmoniją. Seminaristams užtikrinkite ugdytojų globą, kurie patys gerai pasirengę, žmogiškai tvirti, giliai tikintys, atviri dialogui ir bendradarbiavimui, bei tų dėstytojų pagalbą, kurie ištikimi Bažnyčios mokymui ir patikimi Evangelijos liudytojai.
Mylimi Broliai, Viešpats jus pasirinko dirbti Jo vynuogyne, toje visuomenėje, kuri neseniai išsilaisvino iš kaustančios persekiojimo žiemos. Tuo pačiu metu, kai jūsų žmonėse dar pilnai neužgijo komunizmo atvertos žaizdos, nesulaikomai plečiasi sekuliarizacija, aukštindama vartotojiškumo miražus ir stengiasi sulyginti pagal save patį žmogų. Nors visa tai apsunkina jūsų sielovadinę veiklą, nepraraskite pasitikėjimo ir nenuilstamai tęskite Kristaus Evangelijos skelbimą, išgelbėjimo žodį, visų laikų ir kultūrų žmonėms. Evangelijos tiesos nesuvaržo žmogaus laisvės ir autentiško visuomenės vystymosi; priešingai padeda išsaugoti žmogiškumą, leidžia pilnai realizuotis ir atnaujinti visuomenę pagal švelnų bei reiklų meilės įstatymą. Tepalaiko jūsų tarnystėje mūsų dangiškosios Motinos Marijos galingas užtarimas ir tedrąsina praeities sunkiuose išbandymuose likusių ištikimais Kristui, kankinių pavyzdys. Užtikrinu savo brolišką ir maldingą artumą ir iš širdies laiminu jus, jūsų kunigus, vienuolius, vienuoles ir visus, jūsų sielovadinei tarnystei patikėtus pasauliečius tikinčiuosius.
