Sinodo kelionėje, kurią inicijavau 2021 m. spalį, įvairiais momentais įsiklausėme į tai, ką Šventoji Dvasia šiuo metu sako Bažnyčioms.
Vyskupų sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos Baigiamajame dokumente surinkti vaisiai iš kelionės, kurioje Dievo tauta klausėsi ir ganytojai siekė įžvalgos. Visa Bažnyčia, priimdama Šventosios Dvasios nušvietimą, buvo pakviesta reflektuoti savo patirtį ir nustatyti žengtinus žingsnius, kad išgyventų bendrystę, įgyvendintų dalyvavimą ir skatintų Jėzaus Kristaus jai patikėtą misiją. Vietinėse Bažnyčiose prasidėjusi sinodinė kelionė vėliau perėjo nacionalinį ir žemyninį etapus ir atvedė į Vyskupų sinodo asamblėjos šventimą per dvi sesijas: 2023 m. ir 2024 m. spalį. Dabar kelionė tęsiasi vietinėse Bažnyčiose ir jų grupėse, pasitelkiant Baigiamojo dokumento įdirbį; dėl visų šio dokumento dalių asamblėja balsavo ir visas jas patvirtino spalio 26 d. Aš taip pat jį aprobavau ir pasirašydamas nurodžiau paskelbti, prisijungdamas prie kreipimosi „mes“, kuriuo asamblėja Baigiamuoju dokumentu kreipiasi į šventąją tikinčiųjų Dievo tautą.
Pripažindamas nueitos sinodinės kelionės vertę, dabar perduodu visai Bažnyčiai Baigiamajame dokumente pateiktus nurodymus: tai per tuos metus, per klausymąsi bei įžvalgą subrendę ir grąžinami vaisiai, jie yra autoritetingas Bažnyčios gyvenimo bei misijos orientyras.
Baigiamasis dokumentas yra Petro Įpėdinio įprastinio Magisteriumo dalis (plg. Episcopalis Communio 18 § 1; KBK 892), todėl prašau jį kaip tokį priimti. Jis yra autentiško Romos vyskupo mokymo įgyvendinimo forma, turinti kai kurių naujų bruožų, tačiau iš tikrųjų atitinka tai, ką patikslinau 2015 m. spalio 17 d., kai pareiškiau, kad sinodiškumas yra tinkamas interpretacinis pagrindas hierarchinei tarnybai suprasti.
Spalio 26 d. tvirtindamas Baigiamąjį dokumentą pasakiau, kad jis „nėra griežtai normatyvinis“ ir kad „jį taikant reikės įvairių tarpininkavimo formų“. Tai nereiškia, jog jis neįpareigoja Bažnyčių jau dabar priimti sprendimus, atitinkančius tai, kas jame nurodyta. Vietinės Bažnyčios ir Bažnyčių grupės, atsižvelgdamos į skirtingus savo gyvavimo kontekstus, dabar raginamos įgyvendinti Dokumente esančias autoritetingas nuorodas per teisės aktuose ir pačiame Dokumente numatytus įžvalgos ir sprendimų priėmimo procesus. Taip pat pridūriau, kad „reikia laiko priimti sprendimus, kurie apimtų visą Bažnyčią“: tai ypač pasakytina apie temas, patikėtas dešimčiai studijų grupių, kurių, atsižvelgiant į būtinus priimti sprendimus, gali būti ir daugiau. XVI eilinės Vyskupų sinodo generalinės asamblėjos pabaiga neužbaigia sinodinio proceso.
Čia su įsitikinimu remiuosi tuo, ką nurodžiau pasibaigus struktūruotai sinodinei kelionei, atvedusiai prie Amoris laetitia paskelbimo (2016 m. kovo 19 d.): „Ne visos dogminės, moralinės ar pastoracinės diskusijos turi baigtis Magisteriumo įsikišimu. Tiesa, Bažnyčioje būtini vieningas mokymas ir vieninga praktika, tačiau tai nekliudo egzistuoti įvairiems kai kurių mokymo aspektų ir kai kurių iš jo išplaukiančių pasekmių aiškinimo būdams. Taip bus tol, kol Dvasia ves mus į tiesos pilnatvę (plg. Jn 16, 13), t. y. kol ligi galo įvesdins į Kristaus slėpinį ir įgalins visa matyti jo žvilgsniu. Be to, kiekvienoje šalyje ar kiekviename regione galima ieškoti labiau įkultūrintų sprendimų, paisančių vietinių tradicijų bei iššūkių“ (AL, 3).
Baigiamajame dokumente pateikiama nuorodų, kurias, žvelgiant į jo pagrindines gaires, jau dabar galima įgyvendinti vietinėse Bažnyčiose ir Bažnyčių grupėse, atsižvelgiant į skirtingus kontekstus, į tai, kas jau padaryta ir ką dar reikia padaryti, kad būtų galima vis geriau perimti ir plėtoti misionieriškai sinodinei Bažnyčiai būdingą stilių.
Daugeliu atvejų reikia veiksmingai įgyvendinti tai, kas jau numatyta galiojančiose tiek Lotynų, tiek Rytų Bažnyčių teisės normose. Kitais atvejais bus galima veikti pasitelkus sinodinę įžvalgą ir atsižvelgus į Baigiamajame dokumente nurodytas galimybes ir kūrybiškai inicijuoti naujas tarnystės bei misionieriškos veiklos formas, eksperimentuojant ir numatant tų patirčių vertinimą. Kiekvienas vyskupas Ad limina vizito ataskaitoje turės informuoti, kokie sprendimai jam patikėtoje vietinėje Bažnyčioje buvo priimti atsižvelgiant į tai, kas nurodyta Baigiamajame dokumente, su kokiais sunkumais buvo susidurta ir kokie buvo pasiekti rezultatai.
Užduotis lydėti sinodinės kelionės „įgyvendinimo etapą“, remiantis Baigiamajame dokumente pateiktomis gairėmis, patikėta Sinodo generaliniam sekretoriatui kartu su Romos kurijos dikasterijomis (plg. EC, 19–21).
Katalikų Bažnyčios sinodinei kelionei, kurią taip pat įkvepia troškimas tęsti ją visiškos ir regimos krikščionių vienybės link, „reikia, kad bendrus žodžius lydėtų darbai“ (Baigiamasis sveikinimas XVI eilinei Vyskupų sinodo generalinei asamblėjai, 2024 m. spalio 26 d.). Tegul Šventoji Dvasia, Prisikėlusiojo dovana, palaiko ir veda visą Bažnyčią šioje kelionėje. Tegul Dvasia, kuri yra harmonija, ir toliau atjaunina Bažnyčią Evangelijos galia, atnaujina ją ir veda į tobulą vienybę su savo Sužadėtiniu (plg. LG, 4). Juk Dvasia ir Sužadėtinė sako Viešpačiui Jėzui: „Ateik“ (plg. Apr 22, 17).
2024 m. lapkričio 24 d.
Kristaus, Visatos Valdovo iškilmė
Pranciškus
