Vilnius, 2008 12 05

Jo Eminencijai
Vilniaus ir Lietuvos Metropolitui
CHRIZOSTOMUI

Jūsų Eminencija,

Visus mus šiandien nuliūdino skaudi ir netikėta žinia apie šviesios atminties Maskvos ir visos Rusijos Patriarcho Aleksijaus II mirtį.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir visų tikinčiųjų vardu išreiškiu gilią užuojautą Jums, Švenčiausiajam Rusijos Bažnyčios Sinodui ir visai Lietuvos bei Rusijos Stačiatikių Bažnyčios Bendruomenei.

Šiomis dienomis visi kartu esame broliškoje vienybės maldoje už Velionį ir dėkojame Dievui už Jo pasiaukojančią tarnystę Maskvos ir Rusijos patriarchate.

Šią rimties ir budėjimo maldoje valandą prisimename džiugų Garbingojo Patriarcho vizitą Lietuvoje, kuris įvyko 1997 m. liepos 25 - 27 d. kuomet Jis dalyvavo renginiuose, skirtuose Vilniaus ortodoksų Šventosios Dvasios vienuolyno 400-osioms metinėms bei trijų Lietuvos stačiatikių šventųjų žūties 650-osioms metinėms paminėti skirtuose renginiuose ir Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Šventovėje susitiko su tuometiniu Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininku, Vilniaus arkivyskupu metropolitu Audriu Juozu Bačkiu. Bendros maldos su stačiatikių ir katalikų tikinčiaisiais metu Šventenybė Patriarchas išreiškė savo džiaugsmą ir dalinosi viltimi: „Ypač džiugina, kad Lietuvos stačiatikių kaimenė, tradiciškai pavaldi Maskvos patriarchatui, jūsų šalyje yra mylima ir gerbiama, palaiko gerus santykius su valstybine valdžia ir su kitomis religinėmis bendrijomis, o ypač su Romos Katalikų Bažnyčia. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuva viena iš pirmųjų mūsų regiono šalių stojo į teisingos paramos tradicinėms religinėms bendruomenėms kelią. Tai šalyje sukūrė taikų religinį klimatą, kuriam būdingas daugelio tikinčiųjų bendradarbiavimas.“[…] „Šis pasaulis“ įtemptai ieško išeities iš dvasinio akligatvio, iš kurio neišves nei pinigai, nei ginklai, nei valdžia, nei vartotojiškumo kultas, nei naujų priešų paieškos. Bažnyčia moko, kad šio pasaulio žaizdų išgydymo būdas žinomas. „Išminties šaltinis – Dievo žodis aukštybėse, ir jos keliai – amžini paliepimai“, – skaitome senoje ir visad jaunoje Biblijoje. Kristus, kaip sakė šventasis Augustinas, nužengė į žemę, kad pakeltų žmones virš žemės. Viešpats yra pamatas mūsų vilties, mūsų tikėjimo tiesos ir meilės pergalė, kurią mes pasieksime, net jei iki tol reikės patirti laikiną blogio triumfą. Tad melskimės ir dirbkime vardan to, ir Dievo pagalba mūsų neapleis.“

Tegul Kristus, savo mirtimi ir prisikėlimu nuskaidrinęs visų mūsų gyvenimus ir dovanojęs amžinojo Gyvenimo Viltį leidžia Garbingajam Patriarchui visuomet regėti Amžinojo Tėvo Veidą Prisikėlusiojo Velykų Avinėlio vestuvių pokylyje.

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius
Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas