Iškilmingose padėkos šv. Mišiose už Garbingojo Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju, birželio 8 dieną Krokuvoje (Lenkija) meldėsi ir Lietuvos vyskupai. Tiesiogiai šv. Mišias transliavo Marijos radijas ir LRT.

Mūsų šalyje už M. Giedraičio beatifikaciją bus dėkojama birželio 22-ąją, Videniškių Šv. Lauryno parapijos bažnyčioje, Molėtų rajone, Kaišiadorių vyskupijoje. Iškilmėse laukiama maldininkų  ne tik iš Lietuvos, Lenkijos, bet ir iš kitų šalių.

Po šv. Mišių, kuriuos prasidės 12 val., Videniškių bažnyčios šventoriuje vyks agapė.

Lietuvos vyskupų konferencija primena, kad Dievo tarną Mykolą Giedraitį popiežius Pranciškus palaimintuoju paskelbė 2018 metų lapkričio 8-ąją. Tai džiugi žinia Lietuvai ir Lenkijai, kur ilsisi žemiškieji palaimintojo palaikai.

Manoma, kad Mykolas Giedraitis gimė apie 1420–1425 metus, nuo gimimo buvo neįgalus, vaikščiodamas rėmėsi ramentu. Literatūroje minima, jog jis buvo vienturtis Jurgio ir Marijonos Giedraičių sūnus, palaimintojo gimtinė – Giedraičiai, tačiau neatmetama galimybė, kad galėjęs gimti ir Videniškiuose, senelio dvare.

Šaltinių stoka neleidžia atsakyti į klausimą, kas paskatino Mykolą atsisakyti kilmės privilegijų ir stoti į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje). Tačiau žinoma, kad išvykdamas į Krokuvoje vyksiančią generalinę kapitulą vienuolyno vyresnysis kartu pasiėmė ir novicijų Mykolą. Čia jis ir užbaigė noviciatą, Krokuvoje davė vienuoliškus įžadus ir, apsistojęs prie Šv. Morkaus bažnyčios, gyveno ten iki mirties.

Palaimintasis baigė filosofijos mokslus Krokuvos universitete. Gyveno kukliai ir pamaldžiai, ne ordino bendruomenės namuose, bet vienas, atskirai, mažame kambarėlyje šalia įėjimo į bažnyčią. Prižiūrėjo bažnyčią, rūpinosi švara, puošė altorių – atlikdavo tai, kas įprasta zakristijono tarnystei. Mėgo vienatvę, mažai kur išeidavo.

Dėl neįgalumo jam nebuvo lengva prisitaikyti prie vienuoliams įprasto bendruomeninio gyvenimo, tačiau tai netrukdė siekti krikščioniško tobulumo. Asmeninė malda, atgaila ir meilė liturgijai buvo pagrindinės palaimintojo M. Giedraičio dvasinio tobulėjimo priemonės.

Mykolo mirties data – 1485 metų gegužės 4-oji (keturiolika mėnesių po šv. Kazimiero mirties). Jis palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Videniškiuose kiekvieno mėnesio 4 dieną meldžiamasi pal. Mykolo Giedraičio litanija, vidurdienį Bažnyčioje aukojamos šv. Mišios.

Mykolą Giedraitį palaimintuoju pradėta laikyti dar XVI šimtmetyje (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu ėmėsi kai kurių veiksmų, būdingų skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje viešai gerbti. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, suklupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“.

M. Giedraičio beatifikacijos byla buvo pradėta 1634 metais, tačiau tik 2018-ųjų lapkričio 8 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno Mykolo Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą nuo neatmenamų laikų. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis.