Iškilmingose padėkos šv. Mišiose už garbingąjį Mykolą Giedraitį, kurios vyks birželio 22 dieną Videniškiuose, Molėtų rajone, laukiama maldininkų ne tik iš Lietuvos, Lenkijos, bet ir iš kitų šalių.

Mūsų tautietį Dievo tarną Mykolą Giedraitį popiežius Pranciškus palaimintuoju paskelbė 2018 metų lapkričio 8-ąją. Tai džiugi žinia Lietuvai ir Lenkijai, kur ilsisi žemiškieji palaimintojo palaikai.

Lietuvos vyskupams nutarus, Lietuvoje iškilmingos padėkos šv. Mišios už garbingojo M. Giedraičio paskelbimą palaimintuoju bus aukojamos birželio 22 dieną, šeštadienį, 12 val. Videniškių Šv. Lauryno parapijos bažnyčioje (Molėtų r.), Kaišiadorių vyskupijoje. Maldininkai kviečiami turėti sulankstomąsias kėdes ir lietpalčius, po pamaldų šventoriuje vyks agapė.

Šalia Videniškių bažnyčios išlikęs Šv. Augustino regulos vienuolyno pastatas, kurį 1617 metais fundavo vaivada Martynas Marcelijus Giedraitis. Kartu su broliu vyskupu Merkeliu Giedraičiu jis Videniškiuose pastatė parapinę bažnyčią. Vėliau dešinėje jos pusėje buvo įrengta Dievo tarno Mykolo koplyčia su altoriumi ir paveikslu, ji išliko iki šių dienų. Po koplyčia esančiame rūsyje laidojami Giedraičių giminės atstovai.

Manoma, kad Mykolas Giedraitis gimė apie 1420–1425 metus, nuo gimimo buvo neįgalus, vaikščiodamas rėmėsi ramentu. Literatūroje minima, jog jis buvo vienturtis Jurgio ir Marijonos Giedraičių sūnus, palaimintojo gimtinė – Giedraičiai, tačiau neatmetama galimybė, kad galėjęs gimti ir Videniškiuose, senelio dvare.

Šaltinių stoka neleidžia atsakyti į klausimą, kas paskatino Mykolą atsisakyti kilmės privilegijų ir stoti į atgailos kanauninkų vienuolyną Bistryčioje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje). Tačiau žinoma, kad išvykdamas į Krokuvoje vyksiančią generalinę kapitulą vienuolyno vyresnysis kartu pasiėmė ir novicijų Mykolą. Čia jis ir užbaigė noviciatą, Krokuvoje davė vienuoliškus įžadus ir, apsistojęs prie Šv. Morkaus bažnyčios, gyveno ten iki mirties.

Palaimintasis baigė filosofijos mokslus Krokuvos universitete. Gyveno kukliai ir pamaldžiai, ne ordino bendruomenės namuose, bet vienas, atskirai, mažame kambarėlyje šalia įėjimo į bažnyčią. Prižiūrėjo bažnyčią, rūpinosi švara, puošė altorių – atlikdavo tai, kas įprasta zakristijono tarnystei. Mėgo vienatvę, mažai kur išeidavo.

Dėl neįgalumo jam nebuvo lengva prisitaikyti prie vienuoliams įprasto bendruomeninio gyvenimo, tačiau tai netrukdė siekti krikščioniško tobulumo. Asmeninė malda, atgaila ir meilė liturgijai buvo pagrindinės palaimintojo M. Giedraičio dvasinio tobulėjimo priemonės.

Mykolo mirties data – 1485 metų gegužės 4-oji (keturiolika mėnesių po šv. Kazimiero mirties). Jis palaidotas Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje. Videniškiuose kiekvieno mėnesio 4 dieną meldžiamasi pal. Mykolo Giedraičio litanija, vidurdienį Bažnyčioje aukojamos šv. Mišios.

Mykolą Giedraitį palaimintuoju pradėta laikyti dar XVI šimtmetyje (minimi 1544 metai). Krokuvos vyskupija tuo laikotarpiu ėmėsi kai kurių veiksmų, būdingų skelbimui palaimintuoju: Mykolo palaikai iš palaidojimo vietos Šv. Morkaus bažnyčioje buvo perkelti į sarkofagą altoriuje viešai gerbti. Paveiksluose jis pradėtas vaizduoti su aureole. Viename paveiksle Šv. Morkaus bažnyčios koplyčioje pal. Mykolas ir šv. Kazimieras vaizduojami besimeldžiantys kartu, suklupę prie Marijos paveikslo. Toje pačioje koplyčioje saugomas paveikslas, prie kurio melsdavęsis pats palaimintasis. Šis paveikslas vadinamas „Giedraičio Madona“.

M. Giedraičio beatifikacijos byla buvo pradėta 1634 metais, tačiau tik 2018-ųjų lapkričio 8 dieną Apaštalų Sostas paskelbė dekretą, pripažindamas Dievo tarno Mykolo Giedraičio herojiškas dorybes ir patvirtindamas jo kultą nuo neatmenamų laikų. Nuo šios dienos Mykolas Giedraitis – palaimintasis.

Pagal Kaišiadorių vyskupijos informaciją parengė LVK