2008-09-22
Brangūs tikintieji,
Dievo dovana gyventi laisvoje demokratinėje Lietuvoje kiekvienam krikščioniui drauge reiškia atsakomybę už šalies ateitį ir pareigą dalyvauti valstybės valdyme. Rinkimų į Seimą išvakarėse norime Jums priminti, kad tai sunkesnė ir svarbesnė pareiga, nei nueiti į balsavimo apylinkę. Nusivylimas, teisėtas pasipiktinimas daugeliu tautos išrinktųjų verčia susivokti – taip atsitinka ir dėl mūsų pačių, rinkėjų, kaltės: abejingumo, gilesnio supratimo bei atsakingumo stokos.
Reikia nuolat, tiek prieš rinkimus, tiek po jų, akylai stebėti politikus, o ypač – partijų nuveiktus darbus. Atskirkime pigų populiarumą, savigyrą ir dangstymąsi televizijų herojais nuo tvirtais moraliniais įsitikinimais grindžiamo valstybės ir bendruomenės stiprinimo. Atskirkime tuščią gąsdinimą sąmokslais ir priešrinkiminį dosnumą nuo pastangų sudaryti visiems geras sąlygas mokytis, sąžiningai užsidirbti ir oriai gyventi saugioje aplinkoje.
Asmeninis atlaidumas nusidėjėliams neturi virsti naiviu užmaršumu, kuriuo piktnaudžiauja praeities dėmių, net vakar dienos melagysčių ir suktybių išsiginantys politikai. Apmaudas dėl patirtų skriaudų neturi virsti aklu kerštavimu valdžiai, juo lengva pasinaudoti blogiems tikslams. Kuo labiau patys paisysime padorumo asmeniniame bei viešajame gyvenime, tuo labiau prisidėsime prie kūrimo tokios šalies, kokią regime ateities svajonėse. Turime pakeisti save pačius, jei norime, kad Seimas iš esmės pasikeistų.
Tik Viešpats gali padėti mums įveikti savo žmogiškąjį silpnumą, suteikti išminties ir įžvalgumo, idant tinkamai apsispręstume ir paklotume gerus pamatus artimiausių metų šalies gerovei. Todėl spalio 5–12 d. skelbiame maldos ir susikaupimo aštuondienį, kurio metu pirmiausia tirkime savo sąžinę. Nuoširdžiai apsvarstykime, ar mūsų politinių sprendimų motyvai pagrįsti tiesa ir teisingumu, solidarumu su silpnaisiais ir atsakomybe už dvasinį tėvų paveldą. Prašykime Šventosios Dvasios apšviesti mus, mūsų vadovus bei visus piliečius ir vesti geriausio pasirinkimo keliu.
1. Tiesus žodis, drąsa atrasti ir įvardyti blogio šaknis visuomenėje vis retesni. Pažvelkime į savo sąžinę – ar mes vienijamės su tais, kurie nedviprasmiškai stoja gėrio pusėn, priešinasi dorovinei sumaiščiai. O gal, priešingai, baidomės aiškių principų ir apsisprendimų, nes jie gali būti „nepatogūs“, kliudyti vienadieniams interesams.
Viešpatie, neleisk, kad iš mūsų širdžių būtų išstumta Dievo tiesa, kad prarastume Tavo duotą vidinį gebėjimą skirti gėrį nuo blogio, dvasinę šviesą nuo pragmatizmo tamsos ir atpažinti už saldžių šypsenų slypinčią piktą valią. – Tave meldžiame, pažadink mus, Viešpatie.
2. Istorinė žeminimų patirtis ir dabartinis „stipriųjų“ kultas nustūmė asmens orumą prie mažareikšmių dalykų. Ar neužsimerkiame prieš panieką ir patyčias savo aplinkoje, ar visuomet ir visur jautriai palaikome žmogiškumą. O gal iškeičiame artimo meilės įstatymą į tolerancijos lozungą ir abejingai taikstomės su prigimtinės tvarkos griovėjais ir abstrakčių lygybių skelbėjais.
Viešpatie, pripildyk mus savo meilės, kad visi Lietuvos žmonės, laikydamiesi Tavo įsakymų, stengtųsi suprasti vieni kitus, padėti vieni kitiems ir puoselėtų kiekvieno, ypač silpnųjų, orumą. – Tave meldžiame, pažadink mus Viešpatie.
3. „Pasaulio karas ir taika prasideda šeimoje“, – sakė pal. Motina Teresė. Kiekvienas prisideda prie šios taikos, kai atsigręžia į artimiausius žmones, kasdieniu meiliu rūpinimusi sutvirtina santuokinius pažadus. Ar nesuklaidina mūsų perspėjimai, esą dėmesys šeimai nuskriaus kitus. Pagalvokime, ar gali doras žmogus kliudyti pastangoms, kad būsimoji vaikų karta augtų mylinčių tėvų globoje.
Viešpatie, atnaujink mūsų šeimose ištikimybę, aukos dvasią, kad visos šeimos gyventų taikoje ir meilėje, suteik gausios palaimos visiems tėvams, kad jie atliktų pareigas pagal Tavo įsakymus ir išauklėtų savo vaikus pagal Tavo, Dieve, norą. – Tave meldžiame, pažadink mus, Viešpatie.
4. Jau net kompiuteris tapo kasdieniu dalyku, tačiau tėvams vis baugiau leisti vaikus į mokyklą, kur neliko darnos ir pagarbos. Pasistenkime suvokti, kas nedrįsta imtis tikros švietimo ir mokslo pertvarkos. Ar palaikome siekius, kad tėvai ir mokytojai sutartinai ugdytų jaunimą, kad šeimoje diegiamos vertybės nebūtų pajuokiamos vadovėliuose ir pamokose.
Viešpatie, įkvėpk ugdytojams kantrybės ir nuoseklumo, stiprink jų autoritetą, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo dvasią, padėk mums visiems siekti darnos tarp žmonių žinojimo ir Tavo begalinės išminties. – Tave meldžiame, pažadink mus, Viešpatie.
5. Medicinos pasiekimai vadinami stebuklais, tačiau gyvybė vis mažiau branginama. Ar atremiame egoizmą ir tvirtai apsisprendžiame už gyvybę. Ar suvokiame, kad klastingos priklausomybės pagraužia pražydusius gyvenimus, kad alkoholis yra daugelio bėdų – skurdo, smurto, palaidumo – tikroji priežastis. O gal tik šaipomės iš pastangų atitolinti jaunimą nuo svaiginimosi pagundų.
Viešpatie, neleisk niekam pamiršti, kad Tu vienas esi gyvybės davėjas, apsaugok mūsų tautą nuo vergavimo svaigalams ir palaidumui, suteik stiprybės kiekvienam, pasiryžusiam grumtis su priklausomybių demonais. – Tave meldžiame, pažadink mus, Viešpatie.
6. Daugelis mūsų kaimynų patiria materialinį stygių, kur kas dažniau stokoja vidinės energijos, pasitikėjimo savimi, jėgų keisti profesiją ir gyvenimo būdą. Ar pastebime prislėgtą ir nusivylusį, ar suteikiame tai, ko jam labiausiai reikia – gal duonos, o gal padrąsinimo. Kantriai pasvarstykime, kuo skiriasi pašalpų dalytojai ir tie, kurie siekia iš tiesų solidarios bei darnios visuomenės.
Viešpatie, tegul būna gyvas mumyse Tavo mokymas: „Ką padarėte vienam iš mažiausių, man padarėte“, kad mes žvelgtume į kiekvieną vargstantį, prislėgtą, vienišą kaip į Tave patį. – Tave meldžiame, pažadink mus, Viešpatie.
7. Iš nelaisvės metų paveldėti ar naujieji piktnaudžiavimai valdžia apkartina dažno piliečio gyvenimą. Kaip didinti pasitikėjimą tais, kurie atsakingi už šalies ir kiekvienų namų saugumą, už įstatymo viršenybę. Mąstykime, kokios politikų pastangos iš tiesų tramdo korupciją, o dar labiau – ar patys esame nepakantūs iždo vagystėms ir naudojimuisi tarnybine padėtimi.
Viešpatie, saugok mus nuo abejingumo nusikaltimų, melo ir piktnaudžiavimo akivaizdoje, padėk suvokti, kad tik patys būdami principingi sukursime saugią aplinką ir įtvirtinsime sąžiningumo vertę. – Tave meldžiame, pažadink mus, Viešpatie.
8. Į visuomenės priekį, į TV ekranus veržiasi valdžios, žiniasklaidos, verslo, kultūros atstovai, tačiau retas liudija pasididžiavimą Tėvyne ir tikėjimu stiprinamą pilietiškumą. Paklauskime savęs: gal žavimės tais, kurie visus kritikuoja, o patys nepadaro nieko, kad gyvenimas taptų geresnis. Atraskime savyje nuolankumo, tarnavimo visuomenei dvasią ir atpažinsime kitus, ją turinčius.
Viešpatie, visi šventi vyrai ir moterys mylėjo savo Tėvynę. Pripildyk ir mus tokios meilės, kad nuolat galėtume džiaugtis ir didžiuotis mūsų Tėvynės žmonėmis, kurie visi imtųsi sutelkto darbo Tėvynės pažangai. – Tave meldžiame, pažadink mus, Viešpatie.
Lietuvos vyskupai
* * *
