2012 10 11

„Nebijokite, Bičiuliai, atverti durų Kristui! Jis pažįsta žmogaus širdį ir moka atsakyti į skaudžiausius jo nerimo klausimus“, – lygiai prieš du dešimtmečius šv. Jonų bažnyčioje, Vilniuje pasakyti palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai ir šiandien mus drąsina bei ragina.

Šie metai yra puiki proga giliau apmąstyti savo tikėjimą Kristumi ir plačiau atverti Jam savo širdies duris, nes popiežius Benediktas XVI paskelbė juos Tikėjimo Metais. Tam yra gerų progų – Vatikano II Susirinkimo pradžios penkiasdešimtmečio ir naujojo visuotinio Katekizmo laidos dvidešimtmečio sukaktys vertos gražaus atminimo. Tačiau drauge jos turi tapti nauju iššūkiu ir galimybe Lietuvos tikintiesiems pajusti Bažnyčios pulsą, atnaujinti savo tikėjimą, savo pasiryžimą sekti Kristumi. Žemaitijos Krikšto šešių šimtų metų paminėjimas turi tiesti tiltą tarp tėvų nuoširdžiai priimto ir mūsų sąmoningai gaivinamo tikėjimo.

Kartu su visa Bažnyčia esame kviečiami kasdien kreipti savo žingsnius Tikėjimo vartų link: Šv. Rašto, Bažnyčios Mokymo ir Tradicijos. Šį Lobyną aiškiai ir sutelktai atspindi Katalikų Bažnyčios Katekizmas, kurį palaimintasis Jonas Paulius II patvirtino 1992 m. spalio 11-ąją. Tai nuostabus šaltinis gilintis į tikėjimo slėpinį, jį suvokti, juo gyventi ir perduoti tiems, kurie jo dar nepažįsta. Tikintysis negali likti tik pasyvus stebėtojas šiandieniame pasaulyje, kuriame neretai reikia aktyviai ginti žmogaus orumą ir pamatines moralines vertybes. Sąmoningam tikinčiajam tikėjimas tampa begaline Dievo dovana, o ne kokiais varžančiais pančiais, kurie esą trukdo pasijusti laisvu ir savarankišku, kaip nuogąstauja jo nepažįstantys.

Mūsų tikėjimo kelionė, prasidėjusi per Krikštą nuo „aš tikiu“, tampa vaisinga ir įkvepianti bendruomenėje, kurioje „mes tikime“ vieną ir tą patį Kristų. Mes kiekvienas tikėjimą išgyvename pirma asmeniškai, o po to bendruomeniškai. Tad ir šie metai, tikimės, daugeliui bus proga prisiminti jau primirštas maldas, idant galėtume kartu melstis šeimose, pradėdami ir užbaigdami dieną, ar prašydami Dievo palaimos valgio metu. Kitiems, ypatingai, dvasiškiams ir vienuoliams – tai taps kvietimu vis labiau irtis į gilumą.

Būkime kantrūs ir nuoširdūs savo artimųjų ugdytojai, kad mūsų šeimos taptų autentiškais tvirto tikėjimo židiniais, suvienytais tos vienos ir visuotinės Katalikų Bažnyčios. Paskirkime savo namuose pagarbią vietą krikščioniškam ženklui: kryžiui ar religiniam paveikslui, kurie mums primintų, jog esame pašaukti būti Kristaus liudytojais. Religinė knyga ar spauda, katalikiški interneto puslapiai tebūna tos priemonės, kurios pažadins jaunosios kartos smalsumą, prasmingai užpildys poilsio valandėlę. Pakvieskime artimuosius aplankyti katalikiškas šventoves Lietuvoje ir pasaulyje.

Vienas pirmųjų gyvo ir džiaugsmingo tikėjimo žingsnių – tai atrasti save kaip apaštalinį Tikėjimą išpažįstančios parapijos narį. Suvokime, kaip svarbu ir reikalinga kartu su visa tikinčiųjų bendruomene švęsti sekmadienio šv. Mišias bei sakramentus. Išgyvenkime vienybę aktyviai dalyvaudami liturgijos metu, atsiliepdami drąsiai ir aiškiai, o taip pat savo balsais giesme šlovindami Dievą.

Įsitraukę į savo parapijos savanorišką veiklą, padėdami vieni kitiems, labiau suvoksime visuotinę Bažnyčią ir savo tikėjimo bendruomenes kaip jaukius namus, kur visuomet mūsų laukia mylintis Dievas bei artimi žmonės.

Atraskime dvasios atgaivą ir vidinį atsinaujinimą rekolekcijų tyloje bei studijuodami Vatikano II Susirinkimo ir Katekizmo mokymą. Drauge iš naujo suvoksime savo vietą Bažnyčioje, suprasime Bažnyčios uždavinius ir krikščionio pašaukimą šių dienų pasaulyje.

Būti maldos žmonėmis ir tikėjimo liudytojais ypač kviečiame visus kunigus, klierikus bei pašvęstojo gyvenimo bendruomenių narius. Atsigręžkime į mūsų tautos bei pasaulio šventuosius, kurie paliko ženklų pėdsaką istorijoje. Melsdami jų užtarimo ir globos, sekime kartu su jais paskui Kristų, vienintelį mūsų Išganytoją.

Šiais Tikėjimo Metais visi nuoširdžiai atsiliepkime į Popiežiaus Benedikto XVI raginimą „autentiškam ir atnaujintam atsivertimui į Viešpatį, vienintelį pasaulio Išganytoją“. O švč. Mergelė Marija, kuri yra nuostabiausias pavyzdys, tepadeda mums augti dvasia ir tikėjimu. Amen.