2001 m. gegužės 15–17 d. Taline vyko ketvirtasis Baltijos šalių vyskupų konferencijų susitikimas.
Susitikime dalyvavo Rygos arkivyskupas metropolitas kardinolas Janis Pujats, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, apaštališkasis nuncijus Baltijos šalyse ir Estijos apaštališkasis administratorius arkivyskupas Erwin Josef Ender, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas Antanas Vaičius, Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas, Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis, Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, Agluonos - Rėzeknės vyskupas Janis Bulis, Jelgavos vyskupas Antons Justs, Liepojos vyskupas Vilhelms Lapelis, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilniaus arkivyskupo pagalbininkai vyskupai Juozas Tunaitis ir Jonas Boruta, Kauno arkivyskupo pagalbininkas vyskupas Rimantas Norvila, Telšių vyskupo pagalbininkas vyskupas Jonas Kauneckas. Svečio teisėmis į susitikimą buvo pakviestas Helsinkio vyskupas Józef Wróbel.
Vyskupai Taline susirinko gegužės 15 dienos vakare. Vietos ordinaras apaštališkasis nuncijus svečiams surengė nedidelę ekskursiją po Talino senamiestį.
Susitikimo posėdžiai vyko gegužės 16 dieną Talino dominikonų vienuolyne. Pirmasis posėdis buvo skirtas Estijos Katalikų Bažnyčiai. Estijos apaštališkasis administratorius Erwin Josef Ender supažindino vyskupus su Katalikų Bažnyčios Estijoje istorija bei jos dabartine situacija. Jis pabrėžė, kad katalikai Estijoje yra tikrai mažuma, sudaranti maždaug 0,25 proc. gyventojų. Estijoje šiuo metu yra penkios parapijos, sielovadoje darbuojasi 12 kunigų, jiems padeda iš užsienio atvykę vienuoliai. Bendruomenė yra labai išsisklaidžiusi, ypač trūksta kunigų, galinčių patarnauti tikintiesiems jų gimtąja kalba, nes Katalikų Bažnyčia Estijoje yra daugianacionalinė. Lietuvių bendruomenę Taline sudaro apie 300 žmonių, tačiau pamaldas reguliariai lanko apie 30 tikinčiųjų.
Antrasis posėdis buvo skirtas ekumenizmo temai. Jame dalyvavo taip pat Estijos bažnyčių tarybos pirmininkas, Talino liuteronų vyskupas Einar Soone bei Švedijos liuteronų bažnyčios Visby vyskupijos valdytojas kunigas Ragnar Svenserud, kuris drauge eina ekumeninės Theobalt iniciatyvos sekretoriaus pareigas. Vyskupas Einar Soone papasakojo posėdžio dalyviams apie Estijos religinę padėtį, paliesdamas taip pat ir svarbiausias problemas, kylančias Estijoje veikiančioms bažnyčioms. Estijos bažnyčių tarybos veikloje dalyvauja taip pat ir katalikų apaštališkoji administratūra. Komentuodami vyskupo Soone pranešimą, vyskupai rado daug panašumų bei iškylančių sunkumų Bažnyčios veiklai Baltijos valstybėse. Vyskupai sutarė, kad ypatingas dėmesys turi būti skirtas jaunimo religiniam auklėjimui ir švietimui.
Toliau kalbėjęs kunigas Ragnar Svenserud plačiau papasakojo apie Švedijos liuteronų bažnyčios iniciatyva vykdomą ekumeninę iniciatyvą Theobalt. Šis pavadinimas – tai angliško pavadinimo Theology in Baltic region (Teologija Baltijos regione) santrumpa. Ji reiškia trijų didžiųjų krikščioniškų tradicijų – katalikų, liuteronų ir ortodoksų, esančių su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse teologinį bendradarbiavimą. Prelegentas pabrėžė, jog ši iniciatyva – tai nepriklausomų viena nuo kitos Bažnyčių tarpusavio ryšio tinklas. Drauge jis nurodė, kad krikščioniškos Bažnyčios taip pat gali daug prisidėti prie bendradarbiavimo tarp Baltijos regione esančių valstybių. Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovas šioje iniciatyvoje yra vyskupas Rimantas Norvila.
Po pietų susitikimo dalyvius priėmė Estijos prezidentas Lennart Meri. Jis labai šiltai atsiliepė apie Katalikų Bažnyčios vaidmenį, jos pavyzdį ir atkaklumą kovojant su žmogiškąjį orumą pamynusio laikotarpio priespauda, drauge išreikšdamas viltį, jog Bažnyčia gali daug padėti savo kraštui, siekiant didesnio žmonių supratimo ir keliant jų dvasią ypač šiais nelengvais laikais.
Trečiajame posėdyje vyskupai aptarė šiandienos aktualijas savo krašto Bažnyčiose, pasidalijo visiems rūpimais klausimais. Didelį dėmesį sukėlė Helsinkio vyskupo Józef Wróbel pasakojimas apie Katalikų Bažnyčios Suomijoje veiklą. Vyskupai sutarė, kad reikia kreipti didesnį dėmesį į kunigų dvasinį gyvenimą ir jų nuolatinį ugdymą. Kunigas, neturintis rimto ir gilaus dvasinio pasirengimo, nesugeba tinkamai atlikti savo pareigų ir ne kartą tampa Bažnyčios atitrūkimo nuo visuomenės kaltininku.
Gegužės 16 dienos vakare susitikimo dalyviai svečiavosi pas Estijos liuteronų Bažnyčios arkivyskupą Jaan Kiivit. Nuoširdaus pokalbio metu buvo kalbama apie apeigų skirtumus. Arkivyskupas Kiivit pripažino, kad katalikybėje yra dalykų, leidžiančių kur kas organizuočiau ir aktyviau organizuoti veiklą bei giliau išgyventi savo tikėjimą.
Gegužės 17 dienos rytą Talino katedroje aukotose Mišiose aktyviai dalyvavo Talino lietuvių bendruomenė. Po Mišių įvyko trumpas, bet nuoširdus vyskupų susitikimas su Taline gyvenančiais lietuviais. Jiems buvo perduotos Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro atsiųstos religinės knygos. Šiame susitikime tikrai jautėsi lietuvių troškimas palaikyti glaudesnius ryšius su savo gimtuoju kraštu. Talino lietuviai labai pageidavo, kad ten dirbtų ir lietuvis kunigas.
Apaštališkasis nuncijus dar surengė susitikimo dalyviams trumpą ekskursiją po Talino dominikonų vienuolyną. Atsisveikinant nuncijus išreiškė viltį, jog tokie susitikimai nenutrūks ir ateityje. Konkrečių sprendimų dėl susitikimo kitąmet priimta nebuvo.
Lietuvos Vyskupų Konferencijos
sekretoriatas
