2025 m. rugsėjo 1-oji

Taikos ir vilties sėklos

Mieli broliai ir seserys!

Mūsų mylimo popiežiaus Pranciškaus parinkta tema šiai Pasaulinei maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienai – „Taikos ir vilties sėklos“. Minime 10-ąsias šios Pasaulinės dienos įsteigimo metines, sutampančias su enciklikos Laudato si’ paskelbimu ir drauge švenčiame Jubiliejų kaip vilties piligrimai. Būtent šis kontekstas atskleidžia visą parinktos temos prasmę.

Mokydamas apie Dievo karalystę, Jėzus dažnai pasitelkdavo sėklos vaizdinį, o artėjant kančiai jis pritaiko jį sau, lygindamas save su kviečio grūdu, kuris turi mirti, kad duotų vaisių (plg. Jn 12, 24). Sėkla visiškai atiduoda save žemei, ir ten dėl jos atsidavimo su sprogstamąja jėga skleidžiasi gyvybė, net ir netikėčiausiose vietose, stebindama savo gebėjimu kurti ateitį. Prisiminkime, pavyzdžiui, gėles, augančias pakelėse: jų niekas nesodino, tačiau jos ten išdygsta iš tarsi atsitiktinai patekusių sėklų ir puošia pilką asfaltą, netgi prasikala pro kietą paviršių.

Taigi Kristuje mes esame sėklos. Negana to – „taikos ir vilties sėklos“. Pranašas Izaijas sako, kad Dievo Dvasia sausą ir išdžiūvusią dykumą gali paversti sodu, poilsio ir ramybės vieta: „Kai tik iš aukštybių Dvasia bus išlieta ant mūsų, tada dykuma pavirs sodais, o sodai suvešės kaip miškas. Tada dykumoje apsigyvens teisingumas, o teisumas soduose įsikurs. Teisumo poveikis bus taika, o teisumo vaisius – ramybė ir apsauga, amžiais tverianti. Mano tauta taikos buveinėje gyvens, saugiuose namuose, ramiose gyvenvietėse“ (Iz 32, 15–18).

Šie pranašiški žodžiai, nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 4 d. lydėsiantys ekumeninę iniciatyvą „Kūrinijos laikas“, tvirtai pabrėžia, kad kartu su malda reikia valios ir konkrečių veiksmų, kurie apčiuopiamai išreiškia šį „Dievo glostymą“ pasauliui (plg. Laudato si’, 84). Atrodo, kad teisingumas ir teisumas įgalina įveikti dykumos nesvetingumą. Ši žinia šiandien ypač aktuali. Įvairiose pasaulio vietose jau akivaizdu, kad mūsų žemė niokojama. Visur dėl neteisybės, tarptautinės teisės ir tautų teisių pažeidimų, godumo ir jo nulemtos nelygybės naikinami miškai, teršiama aplinka ir nyksta biologinė įvairovė. Dėl žmogaus veiklos atsiradusių klimato pokyčių stiprėja ir dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai (žr. Apaštališkasis paraginimas Laudate Deum, 5), jau nekalbant apie ginkluotų konfliktų sukeltus ilgalaikius padarinius – žvelgiant į tolimesnę ir tolimąją perspektyvą – jų niokojančią žalą žmogui ir ekologijai.

Atrodo, jog vis dar nepakankamai įsisąmoninamas faktas, kad gamtos naikinimas visus paliečia nevienodai; kai trypiamas teisingumas ir taika, labiausiai nukenčia vargingiausieji, nušalintieji ir atstumtieji. Šiuo atžvilgiu iškalbinga yra vietinių autochtonų bendruomenių kančia.

Tai dar ne viskas. Pati gamta kartais tampa mainų objektu, gėrybe, kuria galima prekiauti siekiant ekonominės ar politinės naudos. Pagal tokią dinamiką kūrinija virsta mūšio lauku kovoje dėl gyvybiškai svarbių išteklių – tai liudija žemės ūkio zonos ir miškai, kurie tapo pavojingi dėl minų, „išdegintos žemės“ politika [1], konfliktai, kylantys dėl vandens šaltinių, neteisingas žaliavų paskirstymas, dėl to nukenčia silpniausios gyventojų grupės ir griaunamas socialinis stabilumas.

Šios įvairios žaizdos yra nuodėmės pasekmės. Tikrai ne tokia buvo Dievo mintis, kai jis patikėjo žemę žmogui, sukurtam pagal jo atvaizdą (Pr 1, 24–29). Biblija neskatina „žmogaus despotiško viešpatavimo kūrinijoje“ (Laudato si’, 200). Priešingai, „svarbu Biblijos tekstus skaityti neišleidžiant iš akių jų konteksto, taikant teisingą hermeneutiką ir neužmiršti, jog esame pakviesti „dirbti“ pasaulio sodą ir juo „rūpintis“ (plg. Pr 2, 15). „Dirbti“ reiškia arti ar purenti dirvą, o „rūpintis“ – saugoti, sergėti, prižiūrėti. Tai apima atsakingo abipusiškumo santykį tarp žmogaus ir gamtos“ (ten pat, 67).

Ekologinis teisingumas, kurį netiesiogiai skelbė pranašai, nebegali būti laikomas abstrakčia sąvoka ar tolimu tikslu. Tai yra skubus poreikis, apimantis kur kas daugiau nei paprastą aplinkos apsaugą. Iš tiesų tai yra socialinio, ekonominio ir antropologinio teisingumo klausimas. Tikintiesiems tai yra teologinis reikalavimas, atspindintis Jėzaus Kristaus veidą: jame visa buvo sukurta ir atpirkta. Pasaulyje, kuriame pažeidžiamiausieji pirmieji kenčia nuo niokojančių klimato kaitos padarinių, miškų iškirtimo ir taršos, rūpinimasis kūrinija tampa tikėjimo ir žmogiškumo klausimu.

Dabar tikrai atėjo laikas žodžius paversti veiksmais. „Gyventi Dievo darbų sergėtojo pašaukimu yra esminė dorybingos egzistencijos dalis, o ne koks nors pasirinktinas dalykas ar antrinis krikščioniškosios patirties aspektas“ (Laudato si’, 217). Atsidavę ir jautriai darbuodamiesi galime sudaiginti daug teisingumo sėklų, taip prisidėdami prie taikos ir vilties. Kartais reikia daugelio metų, kol medis duoda pirmuosius vaisius, – per tuos metus įtraukiama visa ekosistema, reiškiasi tęstinumas, ištikimybė, bendradarbiavimas ir meilė, ypač jei ši meilė tampa pasiaukojančios Dievo meilės atspindžiu.

Tarp Bažnyčios iniciatyvų, kurios yra tarsi sėklos, pasėtos šiame lauke, norėčiau paminėti projektą Borgo Laudato Si’, kurį popiežius Pranciškus Kastel Gandolfe mums paliko kaip paveldą, sėklą, galinčią duoti teisingumo ir taikos vaisių. Tai ugdymo projektas skatinantis integralią ekologiją, ir juo siekiama pateikti pavyzdį, kaip galima gyventi, dirbti ir kurti bendruomenę, taikant enciklikos Laudato si’ principus.

Meldžiu Visagalį, kad jis mums gausiai siųstų savo „Dvasią iš aukštybių“ (Iz 32, 15), kad šios ir kitos panašios sėklos duotų gausių taikos bei vilties vaisių.

Enciklika Laudato si’ dešimt metų lydėjo Katalikų Bažnyčią ir daugelį geros valios žmonių. Tegu ji ir toliau mus įkvepia, o integralioji ekologija tampa vis dažniau pasirenkamu ir visų pripažįstamu sektinu keliu. Taip padaugės vilties sėklų, kurias reikia „saugoti ir puoselėti“ per mūsų didžios ir neblėstančios Vilties, Prisikėlusio Kristaus, malonę. Jo vardu visiems jums teikiu savo palaiminimą.

Iš Vatikano, 2025 m. birželio 30-oji, Romos Bažnyčios pirmųjų šventųjų kankinių minėjimo diena

LEONAS XIV

___________________________________

[1]Plg. Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba. Terra e cibo, LEV 2015, 51–53.