Dvasininkijos kongregacija

Vyskupų sinodas

Vatikanas, 2022 m. kovo 19 d. 

Brangūs kunigai,

Mudu esame kunigai ir jūsų broliai! Prašytume jūsų skirti truputį laiko. Norėtume aptarti su jumis dalyką, liečiantį mus visus.

„Dievo Bažnyčia yra sušaukta į sinodą.“ Šiais žodžiais pradedamas 2021–2023 m. sinodo Parengiamasis dokumentas. Per šiuos dvejus metus visa Dievo tauta kviečiama apmąstyti temą „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“. Tai naujovė, kuri gali žadinti tiek entuziazmą, tiek kelti klausimų. 

„Pirmajame tūkstantmetyje „keliauti drauge“, tai yra praktikuoti sinodalumą, Bažnyčioje buvo įprasta.“ Vatikano II Susirinkimas išryškino šį bažnytinio gyvenimo aspektą; jis yra toks svarbus, kad šv. Jonas Auksaburnis galėjo tvirtinti: „Bažnyčia ir sinodas yra sinonimai“ (Explicatio in Psalmum 149).

Šiandienos pasauliui būtina brolybė. Pasaulis net to nesuvokdamas trokšta susitikti su Jėzumi. Tačiau kaip galime prisidėti, kad tas susitikimas įvyktų? Reikia drauge su visa Dievo tauta įsiklausyti į Dvasią, kad atnaujintume savo tikėjimą ir rastume naujų kalbėjimo bei raiškos būdų dalytis Evangelija su mūsų broliais ir seserimis. Popiežiaus Pranciškaus mums siūlomas sinodinis procesas siekia būtent šio tikslo: drauge keliauti klausantis vieniems kitų, dalijantis mintimis ir planais, kad būtų parodytas tikras Bažnyčios veidas: tai svetingi „namai“ atviromis durimis, kuriuose gyvena Viešpats Jėzus ir kurie yra gaivinami broliškų ryšių.

Popiežius Pranciškus nurodo galimus žabangus – formalizmą, kuris paverstų sinodą tuščiu žodžių apvalkalu; intelektualizmą, dėl kurio sinodas taptų teoriniu problemų apmąstymu; taip pat neveiklumą, prikalantį mus prie saugumą teikiančių mūsų įpročių, kad niekas nepasikeistų. Siekiant išvengti šių žabangų svarbu atverti širdis ir įsiklausyti į tai, ką Dvasia kalba Bažnyčioms (plg. Apr 2, 7). 

Žinoma, tokios kelionės akivaizdoje mums gali kilti baimių.

Pirmiausiai žinome, kad kunigai daugelyje pasaulio vietų jau dabar neša sunkią pastoracinio darbo naštą. Gali atrodyti, kad dabar jiems pridedamas dar vienas papildomas dalykas, kurį „reikia padaryti“. Tačiau norime jus kviesti ne tiek intensyvinti veiklą, o veikiau paraginti pažvelgti į jūsų bendruomenes tuo kontempliatyviu žvilgsniu, apie kurį popiežius Pranciškus kalba paraginime Evangelii gaudium (71), kad pamatytumėte daugybę angažavimosi ir dalijimosi pavyzdžių, besiskleidžiančių jūsų bendruomenėse. Dabartiniame dieceziniame sinodinio proceso etape siekiama „apimti išgyvenamų sinodalumo patirčių turtingą įvairovę“ (Pareng. dokumentas, 31). Esame tikri, kad tų patirčių, gal ir neformalių bei spontaniškų, yra gerokai daugiau, negu galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Visur, kur įdėmiai klausomasi, kur mokomasi iš kitų, vertinamos kitų dovanos, kur tarpusavyje teikiama pagalba ir bendrai priimami sprendimai, ten jau veikia sinodalumas. Visa tai reikia pabrėžti ir vertinti siekiant vis labiau plėtoti tą sinodinį stilių, kuris yra „Bažnyčios kaip Dievo tautos specifinis modus vivendi et operandi būdas“ (Ten pat, 10).

Tačiau galimas ir kitas nuogąstavimas: jei taip stipriai pabrėžiama bendroji pakrikštytųjų kunigystė ir Dievo tautos sensus fidei nuovoka – kaip tai paveiks mūsų vadovavimo vaidmenį ir ypatingą įšventintųjų tarnautojų tapatybę? Neabejotinai siekiama vis labiau atskleisti pamatinę visų pakrikštytųjų lygybę ir visus tikinčiuosius raginti veiksmingai dalyvauti Bažnyčios kelyje bei misijoje. Taip galėsime džiaugtis būdami šalia brolių ir seserų, kurie su mumis dalijasi atsakomybe už evangelizaciją. Tačiau per tokią Dievo tautos patirtį galės ir privalės būti naujai išryškinta ypatinga įšventintų tarnautojų charizma, kuria tarnaujama Dievo tautai, ji pašventinama ir gaivinama. 

Šia prasme norėtume jūsų prašyti trejopu būdu prisidėti prie dabartinio sinodinio proceso:

– Daryti viską, kad Sinodinis kelias būtų grindžiamas Dievo žodžio klausymusi ir išgyvenimu. Neseniai popiežius Pranciškus mus ragino: „Tegu Šventasis Raštas mus aistringai uždega, teperskverbia mus Dievo žodis, apreiškiantis Dievo naujovę ir vedantis į nenuilstamą artimo meilę“ (Pranciškus. Homilija Dievo Žodžio sekmadienį, 2022 m. sausio 23 d.).

Jei nebūtume įsišakniję gyvajame Žodyje, rizikuotume keliauti tamsybėse, o mūsų refleksijos galėtų virsti ideologija. O remdamiesi išgyvenamu Dievo žodžiu statome namą ant uolos (plg. Mt 7, 24–27), galėsime panašiai kaip Emauso mokiniai patirti, kaip Prisikėlusysis mus nušviečia ir nuostabiai veda.

– Siekti, kad Sinodinė kelionė pasižymėtų įsiklausymu į kitus ir abipusiu vieni kitų priėmimu. Dar iki pasirodant konkretiems rezultatams, nuoširdus dialogas ir tikras susitikimas yra savaime vertingi dalykai. Mūsų bendruomenėse yra daug iniciatyvų ir galimybių, vis dėlto pernelyg dažnai atskiriems žmonėms ir grupėms gresia individualizmo ir susitelkimo į save pačius pavojus. Savo naujuoju įsakymu Jėzus primena: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35). Kaip ganytojai galime daug padaryti, kad meilė atkurtų santykius ir gydytų žaizdas, kurių dažnai pasitaiko ir bažnytiniame gyvenime, kad grįžtų džiaugsmas būnant viena šeima, viena keliaujančia tauta, to paties Tėvo vaikais, taigi tarpusavyje broliais – pradedant nuo mūsų, kunigų brolybės. 

– Budėti, kad Sinodinė kelionė neskatintų įsižiūrėjimo į save, bet žadintų mus eiti link visų. Popiežius Pranciškus paraginime Evangelii gaudium dalijasi su mumis svajone apie tokią Bažnyčią, kuri nebijo susitepti rankų liesdama žmonijos žaizdas, Bažnyčią, kuri eina įsiklausymo keliu, tarnauja vargšams ir periferijoms. Ta „išėjimo“ link brolių dinamika, vadovaujantis Žodžio kompasu ir meilės ugnimi, įgyvendina pirminį Tėvo planą: „tegul visi bus viena!“ (Jn 17, 21). Savo enciklikoje Fratelli tutti popiežius Pranciškus ragina mus angažuotis šiam siekiui drauge su broliais bei seserimis iš kitų Bažnyčių, su kitų religijų išpažinėjais, taip pat su visais geros valios žmonėmis: dėl visuotinės brolybės ir meilės be išimčių, apimant visus ir viską. Kaip Dievo tautos tarnai esame privilegijuotoje padėtyje ir galime pasiekti, kad tai neliktų tik tuščiais, bendrais bruožais deklaruojamais orientyrais, bet būtų įgyvendinta ten, kur gyvename.

Brangūs broliai kunigai, esame tikri, kad remdamiesi šiais prioritetais, rasite būdų pagal poreikius ir galimybes įgyvendinti konkrečias iniciatyvas, nes sinodalumas iš tikrųjų yra Dievo pašaukimas trečiojo tūkstantmečio Bažnyčiai. Eidami šia kryptimi neapsieisime be klausimų, nuovargio ar sustojimų kelyje, tačiau galime pasitikėti, kad mums bus šimteriopai atlyginta brolybe ir evangelinio gyvenimo vaisiais. Pakanka pamąstyti apie pirmąjį sinodą Jeruzalėje (Apd 15). Kas žino, kiek pastangų užkulisiuose prireikė rengiant šį susitikimą! Tačiau koks lemiamai svarbus buvo tas momentas gimstančiai Bažnyčiai.

Šį laišką baigiame dviem fragmentais iš Parengiamojo dokumento: jie gali mus įkvėpti ir lydėti panašiai kaip Vademecum – vadovas.

„Gebėjimas įsivaizduoti kitokią Bažnyčios ir jos institucijų ateitį, atitinkančią jos gautą iškilią misiją, labai priklauso nuo sprendimo inicijuoti klausymosi, dialogo ir bendruomeninės įžvalgos procesus, kuriuose kiekvienas žmogus gali dalyvauti ir prie jų prisidėti“ (9).

„Primename, kad šio sinodo, taigi ir konsultacinių pasitarimų tikslas nėra gaminti dokumentus, bet „puoselėti svajones, žadinti pranašystes ir regėjimus, leisti skleistis vilčiai, įkvėpti pasitikėjimą, aptvarstyti žaizdas, megzti santykius, prikelti vilties aušrą, mokytis vienam iš kito ir kurti pozityvią vaizduotę, kuri nušviečia protus, sušildo širdis ir suteikia mūsų rankoms stiprybės“ (32).

Dėkojame jums už dėmesį ir patikiname, kad meldžiamės už jus, linkime jums ir jūsų bendruomenėms džiaugsmingai ir vaisingai keliauti Sinodiniu keliu. Žinokite, kad esame arti, keliaujame drauge su jumis! Per mus priimkite ir popiežiaus Pranciškaus reiškiamą dėkingumą: esate jam ypač artimi.

Patikėdami kiekvieną iš jūsų gerame kelyje lydinčiai Švč. Mergelei Marijai nuoširdžiai sveikiname jus Viešpatyje Jėzuje.

Kardinolas Mario Grech

Vyskupų sinodo generalinis sekretorius 

Arkivyskupas Lazzaro You Heung Sik

Dedžono arkivyskupas emeritas,
Dvasininkijos kongregacijos prefektas