Fotografija © Raminta Aleknienė, 2022
2022 m. spalio 19 d. Lietuvoje lankėsi Augsburgo vyskupas Bertramas Meieris. Vysk. B. Meieris vadovauja komisijai, kuri Vokietijos vyskupų konferencijoje atsakinga už tarptautinius santykius, už įvairių vokiečių katalikų solidarumo akcijų (Adveniat, Misereor, Missio, Renovabis ir kt.) veiklą bei už tarpreliginį dialogą. Svečią lydėjo referentas dr. Markusas Grimmas.
Vysk. B. Meieris Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriate susitiko su LVK pirmininku Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu. Kartu susitikime dalyvavo kard. Audrys Juozas Bačkis, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius ir LVK generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius.
Arkivysk. G. Grušas pristatė Lietuvos aktualijas ir sunkumus, kilusius dėl karo Ukrainoje. Bažnyčios organizacijos pagal išgales prisideda prie karo pabėgėlių priėmimo. Didelius darbus šioje srityje atlieka Lietuvos Caritas, padėdamas ne tik Lietuvoje atsidūrusiems ukrainiečiams, bet ir remdamas Ukrainos Caritas organizaciją. Didžiulis iššūkis visiems yra aukštos energetikos kainos.
Kard. A. J. Bačkis pasakojo apie savo apsilankymus pabėgėlių iš Azijos bei Afrikos stovykloje Pabradėje bei pabėgėlių kvietimą melstis. Bendravimą su pabėgėliais palengvino puikus kardinolo prancūzų kalbos mokėjimas. Keliems pabėgėliams buvo suteiktas Krikšto sakramentas.
Vysk. B. Meieris pasidalino pabėgėlių situacija Vokietijoje, šiuo metu jie išgyvena ne pačius geriausius laikus. Švietimo sistema susiduria su didžiuliu iššūkiu organizuoti pabėgėlių vaikų mokymą, nes per pusę milijono pabėgėlių vaikų yra mokyklinio amžiaus. Religinės bendruomenės bei parapijos siekia pabėgėliams suteikti susitikimo erdves ir juos integruoti į vietines bendruomenes. Šioje srityje labai suklestėjo bendros ekumeninės iniciatyvos. Svarbu atvykėliams atverti ne tik duris, bet ir širdis.
Arkivysk. G. Grušas atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis pabėgėlių iš Ukrainos yra stačiatikiai, kuriems sunku integruotis į Lietuvos stačiatikių Bažnyčią, priklausančią Maskvos patriarchatui. Dalis pabėgėlių stačiatikių kreipiasi į katalikų dvasininkus prašydami sakramentų ar kitų dvasinių patarnavimų.
Kita svarbi pokalbio tema buvo Sinodinis kelias. Vysk. B. Meieris Vokietijos katalikų vykdomą Sinodinį kelią pavadino eksperimentu. Anot ganytojo, „čia kažkas panašaus vyksta kaip chemijos laboratorijoje. Jei eksperimentas pavyksta – išrandama kas nors naujo, bet jei nepavyksta – atsiranda sprogimo rizika“. Svečias apgailestavo, kad Sinodinio kelio diskusijose nedaroma skirtumo tarp neliečiamų temų, kurios visuotinai priimamos kaip objektyvi tiesa, ir tų, kuriomis drąsiai galima diskutuoti ir paskatinti pokyčius. Katalikai Vokietijoje labai susikoncentravę į vokiškąją katalikybės versiją ir per mažai turi visuotinės Bažnyčios pajautos. Negali būti vokiečių katalikų Bažnyčios, bet tai yra Katalikų Bažnyčia Vokietijoje.
Popiežius dažnai kalba apie sinodalumą, tačiau tai reikalauja labai daug kantrybės. Svečias Sinodinį kelią palygino su gyvenimu šeimoje: „Pirmiausia susipažįstama, po to su kantrybe ir ramybe bandoma sutarti, suderinti priešybes ir tai kūrybiškai paversti energija ateičiai.“
Susitikimo pabaigoje buvo užsiminta apie Prahoje įvyksiantį Sinodinio kelio žemyninį aptarimą 2023 m. vasario 5–12 dienomis ir apie pasirengimą šiam svarbiam etapui.
Vysk. Algirdas Jurevičius
