APAŠTALIŠKOJI KONSTITUCIJA

Bažnytinės provincijos įsteigimas ir naujas vyskupijų sutvarkymas Lietuvos Respublikoje

 

PIJUS VYSKUPAS

Dievo tarnų tarnas

būsimam šio dalyko atminimui

 

Lietuvių tautai po didžiojo karo, Dievo palankumu galiausiai atgavus laisvę, Mes, patys regėję lietuvių tikėjimą bei maldingumą, taip uoliai ir ilgai jų išlaikytą įvairiose nelaimėse, esame įsitikinę, kad tinkamesnis bažnytinių reikalų sutvarkymas bus labai naudingas ne tik katalikybės augimui, bet ir visuomenės klestėjimui, tad laikome didžiai naudinga bei tinkama ir padidinti vyskupijų skaičių Lietuvoje, ir iš jų sudaryti bažnytinę provinciją.

Tad Mes, kuriems pagal apaštališkąją pareigą priklauso nustatyti vyskupijų ribas, remdamiesi apaštališkosios galios pilnatve ir patikimomis žiniomis, papildomai pritariant tiems, kuriuos tai liečia ar kurie mano juos tai liečiant, nusprendžiame iš visų tų teritorijų, kurios šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje, įsteigti atskirą bažnytinę provinciją, kuri sudaryta iš Kauno, kaip metropolijos, sosto bei sufraganinių Telšių (drauge su Klaipėdos prelatūra), Panevėžio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijų.

Kauno arkivyskupija su Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus titulo metropoline bazilika Kauno mieste apims šiuos dekanatus: Kauno (išskyrus Paliesės [1] ir Pinciškių kaimus, Petriškių dvarą, Livintų kaimą ir Romatos gyvenvietę), Kėdainių, Veliuonos, Raseinių, Krakių, Šiaulių, Joniškio, Šiluvos (išskyrus Vaiguvos, Kražių ir Pakražantės parapijas), Žeimių (išskyrus Gegužinės dvarą ir Kosmovščiznos [2] gyvenvietę), Ukmergės (išskyrus Želvos parapiją, Špokiškių, Vaiteliškių, Jaskaudžių, Migučių, Lauzdonių, Liaušių kaimus, Laurinavos, Gerklinkos [3], Dembuvkos, Dembovicos, Malinavos, Tivonijos, Bartkeliškių gyvenvietes), taipogi Gruzdžių parapiją su Šiupylių filijine bažnyčia, Radviliškio, Šiaulėnų parapiją su Polekėlės filijine bažnyčia, Kurklių ir Balninkų parapijas; be to, dar Bijautonių, Rusonių, Kaspariškių kaimus iš Žiežmarių parapijos, o iš Kaišiadorių parapijos – Apušoto kaimą ir Guronių dvarą.

Telšių vyskupijai su Šv. Antano Išpažinėjo titulo katedros bažnyčia Telšių mieste teks šie dekanatai: Palangos, Skuodo, Sedos, Alsėdžių, Rietavo, Švėkšnos, Tauragės, Kaltinėnų, Varnių, Telšių, Viekšnių, Kuršėnų (išskyrus Gruzdžių parapiją su Šiupylių filijine bažnyčia); taipogi Vaiguvos, Kražių ir Pakražantės parapijos iš Šiluvos dekanato.

Klaipėdos krašte, kuriam priklauso Klaipėdos, Šilutės, Robkojų ir Viešvilės parapijos, steigiama Klaipėdos praelatura nullius su Švč. Trejybės titulo prelatūros bažnyčia Klaipėdos mieste; prelatūra atskiriama nuo Varmijos vyskupijos, ją valdo Telšių ordinaras, atsižvelgdamas į vietos aplinkybes ir teisės normas.

Panevėžio vyskupijai su šiuo metu statoma katedros bažnyčia Panevėžio mieste, dedikuosima Karaliaus Kristaus titulu, priskiriami šie dekanatai: Panevėžio, Šeduvos (išskyrus Radviliškio ir Šiaulėnų parapiją su Polekėlės filijine bažnyčia), Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Zarasų, Raguvos, Anykščių (išskyrus Kurklių ir Balninkų parapijas), Utenos (išskyrus Suginčių filijinę bažnyčią su jos bendruomene).

Vilkaviškio vyskupija su Švč. M. Marijos Apsilankymo titulo katedros bažnyčia Vilkaviškio mieste apims šiuos dekanatus: Bartninkų, Garliavos, Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Panemunės, Prienų, Seirijų, Simno, Vilkaviškio, Šakių.

Galiausiai Kaišiadorių vyskupija su dabar statoma Kristaus Atsimainymo titulo katedros bažnyčia Kaišiadorių mieste turės šiuos dekanatus: Giedraičių, Molėtų, Merkinės, Stakliškių, Žaslių (išskyrus Bijautonių, Rusonių, Kaspariškių, Apušoto kaimus ir Guronių dvarą); be to, dar [apims] Želvos parapiją ir Suginčių filijinę bažnyčią su jos bendruomene iš Ukmergės dekanato; taipogi Migučių, Lauzdonių, Liaušių kaimus bei Laurinavos, Gerklinkos, Dembuvkos, Dembovicos gyvenvietes iš Lyduokių parapijos; Malinavos, Tivonijos, Bartkeliškių gyvenvietes ir Špokiškių, Vaiteliškių, Jaskaudžių kaimų dalis iš Pabaisko parapijos; Gegužinės dvarą ir Kosmovščiznos gyvenvietę iš Skarulių parapijos; Romatos gyvenvietę, Liventų, Paliesės, Pinciškių kaimus ir Petriškių dvarą iš Rumšiškių parapijos.

Tačiau Sau ir Apaštalų Sostui pasiliekame teisę pagal laiko aplinkybes, kada Viešpatyje matysime tai esant tinkama, minimus suskirstymus modifikuoti, pakeisti ar nustatyti kitaip.

O visuose dalykuose, susijusiuose su aptariamųjų Bažnyčių administravimu bei valdymu, kapitulos vikaro rinkimais sede vacante metu, katedros kapitulos, arba tam kartui bent konsultorių kolegijos, steigimu, seminarijų tvarka, dvasininkų ir tikinčiųjų teisėmis bei pareigomis, taip pat kitais dalykais įsakome laikytis šventųjų kanonų.

Ypač dvasininkijos atžvilgiu įpareigojame, kad šiai Mūsų konstitucijai veiksmingai įsigaliojus, tuo pačiu kunigai būtų priskirti prie tos Bažnyčios, kurios teritorijoj teisėtai gyvena.

Pagaliau įsakome, kad visi dokumentai bei aktai, susiję su naujomis vyskupijomis arba su prelatūra nullius, taip pat su jų dvasininkais bei tikinčiaisiais, būtų kuo greičiausiai perduoti tai vyskupijai ar prelatūrai, kuriai jie priklauso.

To, kas šiame rašte apaštališkąja valdžia yra Mūsų nustatyta, niekam niekuomet nevalia laužyti, atmesti ar tam bet kokiu būdu priešintis. Jeigu kas, teapsaugo nuo to Dievas, bandytų tai padaryti, težino, kad neišvengs bausmių, kurios šventuose kanonuose nustatytos besipriešinantiesiems bažnytinės jurisdikcijos vykdymui.

O tą viską įvykdyti pavedame garbingajam broliui Jurgiui Matulevičiui [4], tituliniam Adulijos arkivyskupui, kurį paskyrėme vizitatoriumi Lietuvai, suteikdami jam reikalingų bei tinkamų galių, taip pat galią subdeleguoti tai, kas čia aptariama, bet kuriam dvasininkui, bei [galią] padaryti galutinį sprendimą iškilus kokiam sunkumui ar pasipriešinimui, įpareigojant per šešis mėnesius atsiųsti Šventajai Konsistorijos kongregacijai autentišką [dokumento apie] dalyko įvykdymą egzempliorių.

Pagaliau nutariame, kad šis Mūsų raštas galioja, nepaisant kokių nors, taip pat ir ypatingų bei atskiro paminėjimo vertų nuostatų.

Duota Romoje, prie šventojo Petro, balandžio 4 dieną, Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventėje, tūkstantis devyni šimtai dvidešimt šeštaisias - penktaisiais Mūsų pontifikato - metais.

 

Kardinolas Octavius Cagiano, Šventosios Romos Bažnyčios kancleris

Kardinolas Caietanus De Lai, Sabinos – Podžo Mirteto vyskupas, Šventosios Konsistorijos kongregacijos sekretorius

 

Dominicus Iorio, apaštališkasis protonotaras,

Alfonsus Carinci, apaštališkasis protonotaras

 

Antspaudo+vieta

Registruota Apaštališkojoje kanceliarijoje, vol. XXXIII, n. 40.

 

(Acta Apostolicae Sedis, 1926 m. balandžio 6 d.)