Susirinkti Bažnyčioje, siekiant kartu iš naujo apsvarstyti tai, kas įvyko, ir pasidalinti Viešpaties padarytais stebuklais, yra tradicija, įsišaknijusi Evangelijoje aprašytoje grįžimo iš misijos patirtyje: po to, kai mokiniai buvo išsiųsti po du, „septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo“ (Lk 10, 17), ką Viešpats per juos padarė.
Vėliau ir apaštališkoji Bažnyčia perima tą pačią praktiką, kaip skaitome Apaštalų darbuose: „Kai atvykome į Jeruzalę, džiaugsmingai mus sutiko broliai. Rytojaus dieną Paulius kartu su mumis nuėjo pas Jokūbą, kur buvo susirinkę visi vyresnieji. Juos pasveikinęs, jis smulkiai išdėstė visa, ką Dievas buvo padaręs pagonijoje, pasinaudodamas jo tarnyste“ (Apd 21, 17–19; plg. taip pat Apd 14, 27 ir Apd 15, 4. 12).
Šie pasakojimai suteikia įkvėpimo būsimųjų metų sinodinei kelionei. Tai bus proga suburti Dievo tautą, kartu apmąstyti ir toliau vykdomą tarp mūsų Dievo darbą, dalytis jo vaisiais ir dėkoti. Taip susirinkusios Bažnyčios galės patirti dovanų mainus, tą esminę dvasinę dinamiką, paliudytą Naujajame Testamente (plg. Rom 15, 26–27), vėl pasiūlytą Vatikano II Susirinkime (plg. LG 13 ir 23; AG 38; PO 6, 7 ir 10) ir primygtinai patvirtintą 2021–2024 m. Sinodo Baigiamajame dokumente (plg. ypač BD, 120–123).
2027–2028 m. vyksiančios asamblėjos, kurių rengimui skirtas šis dokumentas, sudaro Sinodo įgyvendinimo etapą. Tai trečiasis momentas procese, apibrėžtame apaštališkojoje konstitucijoje Episcopalis communio: po konsultacijų ir Dievo tautos klausymosi (2021–2023 m.) bei šventimo etapo, kurio kulminacija buvo XVI Vyskupų sinodo eilinės generalinės asamblėjos dvi sesijos – 2023 m. spalio mėn. ir 2024 m. spalio mėn. Šį naują etapą pradėjo popiežius Pranciškus, pateikdamas Baigiamąjį dokumentą, vėliau jį patvirtino ir skatino popiežius Leonas XIV. Sinodo įgyvendinimo etapo kryptys (2025 m. birželio 29 d., pateikiamos svetainėje www.synod.va) dar labiau apibrėžė šios kelionės perspektyvas ir stilių, taip pat pateikė kriterijus ir pirmines gaires.
Čia pateikiamais apmatais siekiama suteikti dar konkretesnę formą jau vykstančiam procesui, patikslinant vietinių Bažnyčių ir įvairių bažnytinės bendrystės plotmių įsitraukimą. Įgyvendinimo etapas neįtraukia papildomų užduočių įprastinio bendruomenių gyvenimo atžvilgiu, bet jį nukreipia ir atnaujina iš vidaus: kviečia išbandyti sinodiškesnes bažnytinio gyvenimo praktikas bei formas, patikrinti jų vaisius ir jais dalytis palaikant Bažnyčių tarpusavio mainų dinamiką, kuri stiprina bendrystę ir remia misiją. Šiame kontekste paaiškėja dokumente Sinodo įgyvendinimo etapo kryptys paskelbtų asamblėjų prasmė: jos nėra pavieniai įvykiai, tai reikšmingi momentai platesniame įžvalgos, atsivertimo ir augimo procese, kurio kulminacija numatoma 2028 m. Bažnytinėje asamblėjoje.
Ateinančiais metais numatytos asamblėjos yra lemiamas žingsnis Sinodo įgyvendinimo kelyje. Kaip jau pabrėžta dokumente Sinodo įgyvendinimo etapo kryptys, kalbama ne apie papildomai pridedamą formalų etapą ar pakartojimą to, kas jau buvo išgyventa analogiškuose 2021–2024 m. Sinodo etapuose, bet siekiama padėti Bažnyčioms paversti įgytą patirtį bendrai besidalijama išmintimi. Kalbama ne apie paprastą proceso tęstinumą, bet apie jo brandą.
Siekis yra paprastas, o drauge reiklus: pripažinti tai, ką Šventoji Dvasia padėjo užauginti, suprasti sunkumus, kurie vis dar lydi šiame kelyje, realistiškai ir su pasitikėjimu nustatyti žingsnius, kuriuos reikia žengti. Šia prasme asamblėjos yra ne techninio pobūdžio peržiūra, bet įžvalgos, bendros atsakomybės ir padėkos galimybė procese, kuriame bendrai dalyvauja visa Bažnyčia.
Siekiant išlaikyti šio proceso vieningumą, siūlomas bendras klausimas kaip orientyras darbui visais lygmenimis, paliekant kiekvienam etapui užduotį jį pritaikyti pagal savo kontekstą.
Atsižvelgiant į nueitą kelią po 2021–2024 m. Sinodo pabaigos ir siekiant jo vaisius padovanoti kitoms Bažnyčioms bei Šventajam Tėvui:
Koks konkretus sinodinės misionieriškos Bažnyčios veidas ir kokie nauji sinodiškumo keliai atsiranda jūsų bendruomenėje?
Šis klausimas kviečia maldos dvasia iš naujo persvarstyti / perskaityti Baigiamojo dokumento įgyvendinimo patirtį: pradėtas praktikas, naujas iniciatyvas, vykstančius pokyčius, tačiau taip pat ir patirtus sunkumus. Šis klausimas sykiu suaktyvina naratyvųjį ir komunikacinį procesą tarp Bažnyčių, padėdamas joms ne susitelkti tik į save, bet išgyventą patirtį įtraukti į platesnį bendrystės kontekstą.
Tikslai ir perspektyvos
Įvertinimo (assessment) asamblėja yra dvasinis procesas ir šventimo momentas, kurio metu apibendrinama bendruomeninė kelionė ugdant sinodiškumą, kuris yra esminis sandas Bažnyčios gyvenime, įsišaknijusiame bendrystėje ir nukreiptame į misiją. Todėl įvertinimo proceso tikslas yra visos Dievo tautos ugdymas santykių plotmėje, taip pat jos ištikimybės Bažnyčios misijai pasaulyje puoselėjimas, ypatingą dėmesį skiriant moterų, jaunimo, vargšų ir mūsų bendruomenių pakraščiuose gyvenančių žmonių dalyvavimui.
Asamblėjose ir jų rengimo metu reikia ne kartoti Sinodo konsultacijų etapą, o mokytis iš patirties, pripažinti vaisius ir sunkumus, persvarstyti prioritetus bei procesus per dėmesingą įžvalgą, taip pat stiprinti bendrą bažnytinių subjektų atsakomybę ir skatinti autentiškus dovanų mainus tarp Bažnyčių. Čia svarbiausias dalykas – budriai klausytis Šventosios Dvasios balso Dievo žodžio šviesoje: juk asamblėjos nėra nei sociologinė apklausa, nei svarstymų procesas. Maldos, klausymosi ir dalijimosi kokybė yra svarbesnė už parengsimų dokumentų kiekį, o jie turi būti glausti ir tikslingi.
Visų pirma, asamblėjos vyksta platesnių bažnytinių procesų kontekste, o jie reikalauja tinkamo pasirengimo laiko, tikro bendruomenių ir dalyvavimo struktūrų įtraukimo bei ypatingo dėmesio vaisių perteikimui ir dalijimuisi jais. Asamblėjos nėra kelio pabaiga, jos yra sintezės ir naujo impulso momentai: tai, kas jose pripažįstama ir kuo dalijamasi, skirta nukreipti tolesnius žingsnius, puoselėti dialogą tarp Bažnyčių ir palaikyti sinodinio misionieriško augimo proceso tęstinumą.
Atsakomybė ir sudėtis
Atsakomybė už procesą tenka dieceziniam ar eparchijos vyskupui, kai asamblėjos vyksta vyskupijų ir eparchijų lygmeniu, vyskupų konferencijos pirmininkui – nacionalinių ar regioninių asamblėjų atveju, o žemyninių institucijų vadovams – žemyninio lygio asamblėjų atveju. Ši atsakomybė turi būti vykdoma vadovaujantis Baigiamojo dokumento 69 ir 92 punktų dvasia, bendradarbiaujant su dalyvavimo struktūromis ir sinodinėmis komandomis, kurios įgaliotos organizuoti ir koordinuoti darbą. Šiuo požiūriu sinodinės komandos yra ne vien operatyviniai dariniai, bet ir organinės struktūros, kuriose brandinama klausymosi ir bendros atsakomybės patirtis, o ji yra saugotina ir plėtotina. Todėl ten, kur to dar nebuvo padaryta, būtina atgaivinti ir remti vyskupijų, nacionalines ir žemynines sinodines komandas, taip pat nusiųsti Sinodo Generaliniam sekretoriatui pranešimą apie jų sudėtį (registracijos formos nuoroda: https://synod2024db.com/2025_synodal-teams-registration/).
Asamblėjų sudėtis turi atitikti jų tikslą. Svarbu ne tik atstovauti vyskupijai ar šalies arba regiono Bažnyčiai, bet ir užtikrinti, kad jose dalyvautų žmonės, susipažinę su vykstančiais procesais ir gebantys juos interpretuoti teologiniu bei pastoraciniu požiūriu. Parenkant dalyvius, būtina atkreipti deramą dėmesį į proporcingą vyrų ir moterų, taip pat skirtingų kartų žmonių dalyvavimą; atranka turi atspindėti kultūrinę ir bažnytinę įvairovę – įtraukiant kunigus, diakonus, pašvęstuosius ir pašvęstąsias, draugijų, judėjimų ir naujų bendruomenių narius, taip pat tikinčiuosius, nepriklausančius organizuotoms struktūroms; įtrauktini ir žmonės, gyvenantys pažeidžiamoje padėtyje ar patiriantys atskirtį. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas parapijų klebonų įtraukimui. Be to, svarbu vertinti ir balsus, kurie nėra tiesiogiai susiję su bažnytinėmis struktūromis, o ten, kur tinkama, numatyti kitų Bažnyčių bei krikščioniškų bendruomenių ar kitų religijų atstovų dalyvavimą. Dalyvavimo lygiai ir būdai gali skirtis priklausomai nuo kultūrinio konteksto, kompetencijų ir patirties, tačiau esmingai svarbu, kad dalyviai būtų pasirengę palaikyti procesą ir po 2028 m., taip padėdami užtikrinti jo tęstinumą.
Kadangi dalyvių skaičius gyvo kontakto susitikimuose bus neišvengiamai ribotas, reikia numatyti būdus, kurie leistų kuo daugiau tikinčiųjų jaustis tikrais proceso dalyviais. Šiam tikslui gali būti organizuojami parengiamieji susitikimai internetu ir sudaromos sąlygos dalyvauti nuotoliu kai kuriose sesijose, taip pat prireikus rengiamos tiesioginės transliacijos su vertimu. Proceso metu parengta medžiaga bus prieinama bent jau internete. Taip pat nereikėtų nuvertinti gyvo kontakto susitikimų svarbos, net ir pasirengimo etape: jie atveria nepakeičiamas tarpusavio klausymosi ir bendros įžvalgos galimybes.
Kalendorius ir priemonės
Asamblėjų kalendorius atitinka tai, kas jau buvo nurodyta dokumente Sinodo įgyvendinimo etapo kryptys:
• 2027 m. pirmasis pusmetis: įvertinimo asamblėjos vyskupijose ir eparchijose
• 2027 m. antrasis pusmetis: nacionalinės arba regioninės įvertinimo asamblėjos
• 2028 m. pirmieji keturi mėnesiai: žemyninės įvertinimo asamblėjos
• 2028 m. spalis: Bažnytinė asamblėja Vatikane
Konkretūs įgyvendinimo būdai turės būti apdairiai ir laisvai pritaikyti prie skirtingiems kontekstams būdingų kultūrinių, socialinių, taip pat politinių sąlygų. Metodologiniu požiūriu pokalbis Dvasioje išlieka pagrindinis orientyras, tačiau leistina jį adaptuoti pagal konkrečius įvertinimo proceso poreikius įvairiuose jo etapuose.
Šio kelio referenciniai tekstai išlieka, visų pirma, Vyskupų sinodo XVI eilinės generalinės asamblėjos Baigiamasis dokumentas ir Sinodo įgyvendinimo etapo kryptys. Taip pat verta prisiminti, kad yra skelbiamos ir prieinamos po pirmosios Sinodo sesijos įsteigtų studijų grupių Baigiamosios ataskaitos – po paskelbimo jos pateikiamos atskirame svetainės www.synod.va puslapyje. Šios ataskaitos, kuriose siūlomi elementai gilesnei refleksijai tam tikrais svarbiais bažnytinio gyvenimo klausimais, turėtų būti priimamos ir, kiek įmanoma, integruojamos į skirtingus sinodinės kelionės etapus – suvokiant jas ne kaip taikytiną medžiagą turinio prasme, bet kaip stimuliuojančius impulsus, galinčius nušviesti vykdomą įžvalgą ir padėti išplėsti įžvalgos lauką.
Siekiant tinkamai padėti pasirengti, bus pateikiama daugiau darbinės medžiagos, taip pat organizuojami internetiniai mokomieji susitikimai, skirti tikslams bei turiniui paaiškinti ir padėti atsakingiesiems proceso raidoje. Išsamesnė informacija bus išsiųsta tinkamu laiku. Šios priemonės skirtos skatinti sąmoningą dalyvavimą asamblėjose ir padėti nuosekliam jų vyksmui, atsižvelgiant į kontekstų įvairovę ir bažnytinės kelionės vieningumą.
Remiantis šiuo bendru pagrindu, pateikiame keletą gairių dėl atskirų kelionės etapų, siekdami konkrečiau lydėti jų įgyvendinimą; taip pat išlieka reikmė juos apdairiai ir laisvai pritaikyti prie konkrečių kiekvieno konteksto ypatumų. Kiekvienas raginamas skirti ypatingą dėmesį etapui, prie kurio jis kviečiamas prisidėti arba už kurį prisiima konkrečią atsakomybę; tuo pačiu metu perskaičius visą dokumentą geriau suvokiamas proceso vienybė bei platumas, o tai skatina sąmoningiau bei darniau dalyvauti.
KELIONĖS ETAPAI
Atminti
Vietinių Bažnyčių (vyskupijų ir eparchijų) etapas
Interpretuoti
Vyskupų konferencijai (nacionalinei ar regioninei) priklausančių vietinių Bažnyčių etapas
Orientuoti
Žemyno (ar žemyninio regiono) vietinių Bažnyčių etapas
Švęsti
Visos Bažnyčios Bažnytinė asamblėja
Vietinių Bažnyčių (vyskupijų ir eparchijų) etapas
2027 m. pirmasis pusmetis
Atminti
O Sėdintysis soste tarė:
„Štai, aš visa darau nauja!“
Ir sako: „Rašyk,
nes šitie žodžiai patikimi ir tikri“ (Apr 21, 5).
Vietinių Bažnyčių (vyskupijų ir eparchijų) etapas numatomas 2027 m. pirmąjį pusmetį. Tai atminimo ir įžvalgos laikas. Tai ne vien prisiminimų rekonstravimas, bet ir bažnytinis aktas: svarbu surinkti ir pripažinti tai, kas įvyko, suvokti to prasmę ir leisti išryškėti tam, kas pradeda skleistis. Šiame kontekste prisiminti reiškia ne žvelgti į praeitį, o skaityti dabartį per Šventosios Dvasios veikimą istorijoje ir bendruomenių gyvenime. Šio etapo darbo perspektyva pirmiausia yra naratyvinė / pasakojamoji.
Šiame etape vietinė Bažnyčia visų pirma kviečiama surinkti ir susieti pradėtas patirtines iniciatyvas: naujas misijinės raiškos formas, bendros atsakomybės praktikas, klausymosi procesus, sprendimų priėmimo procesų pokyčius, struktūrų reformas. Reikia pasakoti išryškinant dinamiką, praeitus etapus, išmoktus dalykus, turint omenyje Baigiamajame dokumente pabrėžtą trejopą Bažnyčios atsivertimą: santykių srityje, sprendimų priėmimo procesų srityje, taip pat atsivertimą dėl ryšių tarp Bažnyčių bei jų teritorijų. Šiuo požiūriu bus svarbu apimti asmeninį ir bendruomeninį atsivertimo aspektus, taip pat atsižvelgti į struktūrinių reformų plotmę.
Šis etapas susideda iš dviejų glaudžiai susijusių ir vienas kitą papildančių momentų.
• Pirmasis – tai dvasinis patirties persvarstymas / perskaitymas, kuris turi būti atliktas prieš asamblėją ir leidžia surinkti, susisteminti bei išryškinti tai, kas buvo patirta įvairiose srityse. Šio darbo rezultatas bus pasakojamoji ataskaita.
• Antrasis momentas yra pati asamblėja, kurioje tas pirminis ataskaitinis apibendrinimas organiškai priimamas, juo dalijamasi, jis interpretuojamas: būtent čia, per tarpusavio klausymąsi ir bendrą įžvalgą, subręsta gilesnis kelionės supratimas, taip pat nustatomi esminiai elementai, kuriuos dera išsaugoti ir kuriems reikia suteikti naują impulsą.
Abu momentai orientuoti tiek į bendruomenės vidinį augimą, tiek į komunikavimą su kitomis vietinėmis Bažnyčiomis: tai, kas subrandinta, yra pripažįstama ir siūloma kaip medžiaga, taip prisidedant prie bažnytinės kelionės platesniu mastu. Todėl asamblėja taip pat bus proga parašyti laišką kitoms Bažnyčioms ir pasidalinti su jomis reikšmingiausiais įvertinimo proceso vaisiais.
A. Pasakojamoji ataskaita
Šio etapo pradžia – atidus ir struktūruotas nueito kelio perskaitymas. Atspirties taškas yra kertinis, visą procesą orientuojantis klausimas, formuluojamas konkrečiame vyskupijos ar eparchijos kontekste.
Atsižvelgiant į įveiktą kelią po 2021–2024 m. Sinodo pabaigos ir siekiant jo vaisius padovanoti kitoms Bažnyčioms bei Šventajam Tėvui: koks konkretus sinodinės misionieriškos Bažnyčios veidas ir kokie nauji sinodiškumo keliai atsiranda jūsų bendruomenėje?
Atsižvelgiant į šį klausimą reikia išnagrinėti, kaip buvo įgyvendintas Sinodo Baigiamasis dokumentas, kokie procesai pradėti, kokie pokyčiai vyksta, kokie sunkumai iškilo ir kokios perspektyvos atsiveria.
Siekiant padėti šiam darbui ir suteikti jam konkretumo, remiantis dokumentu Sinodo įgyvendinimo etapo kryptys, siūlomos kelios sritys, kuriose vietinės Bažnyčios galės svarstyti, kaip atpažinti recepcijos ir plėtros žingsnius:
- sinodinio dvasingumo (plg. BD, 43–46) ir sinodiškai išgyvenamos liturgijos (plg. BD, 27) skatinimas;
- tarnystės ir charizmų puoselėjimas; galimybė pasauliečiams eiti vadovaujamas pareigas, kurioms nereikia Šventimų sakramento, taip pat dalyvauti kitose bažnytinės atsakomybės srityse (plg. BD, 60, 75–77);
- bažnytinės įžvalgos praktika (plg. BD, 81–86), sprendimų priėmimo procesai sinodiniu stiliumi (plg. BD, 93–94) ir dalyvaujamųjų struktūrų veikimas sinodiniu stiliumi (plg. BD, 103–106);
- skaidrumo, atskaitomybės ir vertinimo praktikų plėtojimas (plg. BD, 95–102);
- parapijų ir vietinių bendruomenių misionieriškas atsinaujinimas (plg. BD, 117–119);
- ryšiai tarp kaimyninių vyskupijų, regionuose ir užsienio šalyse (plg. BD, 124);
- sinodinis stilius ekumeniniuose santykiuose (plg. BD, 137–138);
- sinodinis stilius tarpreliginiuose santykiuose (plg. BD, 123);
- sinodinis stilius organizuotoje Bažnyčios visuomeninėje veikloje (švietimo, kultūros, žmogiškosios pažangos, priėmimo, sveikatos priežiūros ir pan., plg. BD, 118); taip pat skatinant taiką, teisingumą ir rūpinimąsi bendraisiais namais (plg. BD, 47–48, 121);
- sinodiškumo ugdymo veikla (plg. BD, 143–151) ir įkrikščioninimo kelio sinodinis pobūdis (plg. BD, 142);
- ir kt.
Šis sąrašas, kuris, beje, nėra išsamus, skirtas padėti nepamiršti svarbių patirties aspektų. Kiekviena vietinė Bažnyčia kviečiama kreipti ypatingą dėmesį toms sritims, kurios jos kontekste yra reikšmingiausios, ir neturi jokios prievolės spręsti jas visas. Bet kuriuo atveju svarbu, kad peržiūra nebūtų sutelkta vien į krikščioniškosios bendruomenės vidinį gyvenimą, bet išlaikytų atvirą misijinę perspektyvą: kaip Sinodo įgyvendinimo patirtis prisidėjo ir gali prisidėti prie to, kad Bažnyčia taptų labiau pajėgi skelbti Evangeliją konkrečiose žmogaus ir visuomenės gyvenimo situacijose?
Siekiant palengvinti šį procesą, per artimiausius mėnesius bus atsiųsti redakciniai metmenys pasakojamajai ataskaitai rengti. Jau dabar primenama, kad prie ataskaitos gali būti pridėti papildomi trumpi tekstai (kiekvienas apytiksliai vieno puslapio apimties) apie konkrečias patirtis, kuriomis, manoma, verta pasidalinti, įskaitant ir tas, kurios nedavė laukiamų rezultatų: net jos gali suteikti vertingų pamokomų elementų.
Ataskaitos rengimo koordinavimas paprastai bus patikimas sinodinei komandai, kuri dirbs bendradarbiaudama su asmenimis ir organizacijomis, susijusiomis su įvairiomis bažnytinio gyvenimo sritimis, o galutinė atsakomybė tenka vyskupui, kuris galutinai ją patvirtins. Jei vyskupas nuspręs, kad reikia pakeitimų ar pataisų, jis grąžins tekstą komandai, pagrįsdamas savo pastabas. Šis darbas turi būti baigtas prieš asamblėją, o ataskaita – pateikta asamblėjos dalyviams iš anksto su pakankamu laiko rezervu.
B. Asamblėja: visuminis kelio persvarstymas ir laiškas kitoms Bažnyčioms
Asamblėja – momentas, kai analitinis kelionės persvarstymas priimamas, juo dalijamasi ir jis interpretuojamas atsižvelgiant į vyskupijos ar eparchijos Bažnyčios visuminę patirtį. Ši pasakojamoji ataskaita yra asamblėjos atspirties momentas: būtent per tarpusavio klausymąsi, dialogą ir bendrą maldą gali subręsti integralesnis požiūris į nueitą kelią. Tinkamai pritaikytas pokalbis Dvasioje lieka siūlomas metodologinis orientyras suvokiant, kad bažnytinė įžvalga yra ne pozicijų tarpininkavimo rezultatas, o bendro Dvasios klausymosi vaisius.
Asamblėjos tikslas yra ne surašyti dar vieną apibendrinamąjį dokumentą-sintezę, bet parengti trumpą laišką kitoms vietinėms Bažnyčioms visame pasaulyje, siekiant glaustai ir aiškiai pasidalinti pagrindiniais vaisiais, išryškėjusiais Sinodo įgyvendinimo procese: tuo, kas buvo suprasta, kas atrodo perspektyvu, ir tuo, kas lieka atvira.
Šio nedidelės apimties laiško vertė pranoksta paprasto pranešimo turinį. Tai yra bažnytinio komunikavimo aktas, leidžiantis dalyvauti dovanų mainuose tarp Bažnyčių siūlant savo patirtį ir atsiveriant kitų patirčiai. Taip pat bus išsiųstas šio laiško rengimo redakcinis planas.
Asamblėjos pabaigoje tiek pasakojamoji ataskaita, tiek laiškas bus perduoti nacionalinei (arba regioninei) sinodinei komandai kaip medžiaga, skirta tolesniam įžvalgos etapui, ir Sinodo generaliniam sekretoriatui iki 2027 m. birželio 30 d.
Apibendrinimas
Vietinių Bažnyčių etapo metu parengiami du atskiri ir vienas kitą papildantys tekstiniai darbai: ruošiantis asamblėjai parengiama pasakojamoji ataskaita, kurioje struktūriškai išdėstomas dvasinis, teologinis ir pastoracinis patirties persvarstymas įvairiose minėtose srityse; asamblėjos metu rengiamas laiškas kitoms Bažnyčioms, kuriame sintetiškai perteikiama visuminė kelionės reikšmė ir įgyti pagrindiniai vaisiai.
Šio etapo kokybę lemia toks dvejopas vyksmas – pirmiausia jis skirtas vidinei vyskupijos arba eparchijos bažnytinei bendruomenei, vėliau nukreipiamas į išorę, o galutinė atsakomybė tenka vyskupui. Svarbu ne tik geriau suprasti tai, kas yra įvykę, bet ir drauge atpažinti, ką Dvasia ima žadinti, ir dalytis visu tuo kaip dovana visos Bažnyčios kelionei.
Vyskupų konferencijai (nacionalinei ar regioninei) priklausančių vietinių Bažnyčių etapas
2027 m. antrasis pusmetis
Interpretuoti
Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis […].
Tad užrašyk tai, ką būsi regėjęs, kas yra ir kas turi vėliau įvykti.
Štai septynių žvaigždžių, kurias regėjai mano dešinėje, ir septynių aukso žibintuvų paslaptis:
septynios žvaigždės – tai septynių bendrijų angelai,
o septyni žibintuvai – tai septynios bendrijos (Apr 1, 17–20).
Pačiame procese (jo mastu) Vyskupų konferencijai priklausančių vietinių Bažnyčių etapas yra išminties ir teologinės interpretacijos laikas. Po persvarstymo / perskaitymo ir pasakojimo darbo, kurį atliko vyskupijos ar eparchijos, čia yra kviečiama žengti dar vieną žingsnį: priimti vyskupijų ir eparchijų pasidalinimo vaisius, susieti juos tarpusavyje, kad tame atsiskleistų platesnis bažnytinis reikšminis turinys. Tai momentas, kai vietinės patirtys, neprarasdamos savo konkretumo, įtraukiamos į platesnę perspektyvą, apimančią bendrą dinamiką, konvergencijas ir įtampas, taip pat perspektyvas, susijusias su Bažnyčios visuma tam tikroje teritorijoje.
Apskritai, šioje stadijoje pagrindinį vaidmenį atlieka Bažnyčios, priklausančios tai pačiai vyskupų konferencijai, – ji šiame proceso etape yra įprastinė referencinė plotmė, kurioje vykdoma įžvalga ir rengiama medžiaga. Tačiau tam tikromis sąlygomis šis etapas gali būti įgyvendinamas ir siauresnės apimties bažnytiniuose regionuose (pavyzdžiui, bažnytinėse provincijose) arba platesnio masto regionuose, apimančiuose šalis, kurių kultūrinis, socialinis ar pastoracinis kontekstas ypač vienalytis (pavyzdžiui, kai kuriuose Afrikos ar Europos regionuose). Šiuo požiūriu ir Bažnyčios, susijungusios į CEAMA (Amazonijos bažnytinę konferenciją) raginamos savaip eiti šiuo keliu, kuris vėliau bus įtrauktas į bendrą Lotynų Amerikos Bažnyčių dokumentą. Vyskupijos ar eparchijos, nepriklausančios jokiai vyskupų konferencijai, raginamos pasirinkti, su kokiu Bažnyčių grupiniu dariniu joms būtų ypač vaisinga įgyvendinti šį etapą, atsižvelgiant į kultūrinį, socialinį ar pastoracinį artumą.
Vyskupų konferencijos pirmininko nuolatinės atsakomybės saistomos, sinodinės komandos yra kviečiamos koordinuoti šią fazę – bendradarbiauti su organizacijomis, komisijomis ir kompetentingais asmenimis nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, taip pat tinkamai įtraukti ekspertus ir vyskupijų ar eparchijų sinodinių komandų atstovus.
Šis etapas irgi susideda iš dviejų atskirų ir vienas kitą papildančių momentų. Pirmasis skirtas specialiai kai kuriems konkretiems aspektams persvarstyti, taip pat teminiams darbo lapams paruošti, o tai padės parengti teologinį-pastoracinį pranešimą; antruoju momentu dėmesys sutelkiamas į asamblėją, kurios užduotis suformuluoti bendrą įveikto kelio interpretaciją ir laišku pranešti apie jo vaisius kitoms Bažnyčioms.
A. Teologinis-pastoracinis pranešimas
Pirmuoju šio etapo žingsniu numatoma sudaryti teminius darbo lapus, kurie padės susisteminti ir išryškinti tai, kas buvo išgyventa ir pradėta įvairiose bažnytinio gyvenimo srityse. Šiame darbe surenkama ir performuluojama tai, kas išryškėja iš vyskupijų ir eparchijų pateiktos medžiagos (pasakojamųjų ataskaitų ir laiškų), ir parengiami šie teminiai darbo lapai:
1. Sinodinio dvasingumo (plg. BD, 43–46) ir sinodiškai išgyvenamos liturgijos (plg. BD, 27) skatinimas
2. Tarnystės ir charizmų puoselėjimas; galimybė pasauliečiams eiti vadovaujamas pareigas, kurioms nereikia Šventimų sakramento, taip pat dalyvauti kitose bažnytinės atsakomybės srityse (plg. BD, 60, 75–77)
3. Bažnytinės įžvalgos praktika (plg. BD, 81–86), sprendimų priėmimo procesai sinodiniu stiliumi (plg. BD, 93–94) ir dalyvaujamųjų struktūrų veikimas sinodiniu stiliumi (plg. BD, 103–106)
4. Skaidrumo, atskaitomybės ir vertinimo praktikų plėtojimas (plg. BD, 95–102)
5. Parapijų ir vietinių bendruomenių misionieriškas atsinaujinimas (plg. BD, 117–119)
6. Ryšiai tarp kaimyninių vyskupijų, regionuose ir užsienio šalyse (plg. BD, 124)
7. Sinodinis stilius ekumeniniuose santykiuose (plg. BD, 137–138)
8. Sinodinis stilius tarpreliginiuose santykiuose (plg. BD, 123)
9. Sinodinis stilius organizuotoje Bažnyčios visuomeninėje veikloje (švietimo, kultūros, žmogiškosios pažangos, priėmimo, sveikatos priežiūros ir pan., plg. BD, 118); taip pat skatinant taiką, teisingumą ir rūpinimąsi bendraisiais namais (plg. BD, 47–48, 121)
10. Sinodiškumo ugdymo veikla (plg. BD, 143–151) ir įkrikščioninimo kelio sinodinis pobūdis (plg. BD, 142)
Kituose darbo lapuose kviečiama iš naujo persvarstyti tam tikro pobūdžio klausimus, labiausiai iškylančius Bažnyčių grupinių junginių dinamikoje:
11. Sinodiškumo ugdymas seminarijose (plg. BD, 142)
12. Sinodinis stilius ir sinodiškumo ugdymas teologijos fakultetuose bei institutuose (plg. BD, 67)
13. Sinodinis stilius vyskupų konferencijose ir jų struktūrose (plg. BD, 125)
14. Pašvęstojo gyvenimo bendruomenių ir pasauliečių asociacijų dalyvavimas vietinės Bažnyčios sinodinėje dinamikoje (plg. BD, 65, 118)
Rengiant šiuos darbo lapus (tinkamu laiku bus pateiktas jų pavyzdinis šablonas) siekiama išryškinti ne tik tai, kas buvo pasiekta, bet visų pirma užčiuopti įvairias sritis apimančią dinamiką, išryškėjančius kriterijus, klausimus, reikalaujančius gilesnio nagrinėjimo. Palyginti su ankstesniu etapu, šiame darbe reikia labiau pabrėžti teologinę bei pastoracinę patirties interpretaciją. Parengus teminius darbinius lapus, koordinuojant sinodinei komandai, reikės parengti kelių puslapių apimties įvadą, kuriame bus pateikta visuminė teologinė-pastoracinė interpretacija.
Įvadas ir teminiai darbo lapai kartu sudaro teologinį-pastoracinį pranešimą, kuriame apžvelgiamos išryškėjusios pagrindinės dinamikos, įvairiose srityse besikartojantys, joms bendri klausimai, taip pat ateities keliui atsiveriančios perspektyvos. Pranešimas yra vertingas šaltinis, išreiškiantis vietiniu lygmeniu subrandintą bažnytinę savivoką: jame perteikiama tai, kas buvo gauta iš vietinių Bažnyčių skatinant jas žvelgti į savo keliavimą platesniame bendro dalyvavimo kontekste, – tai sudaro atspirties plotmę nacionalinės (arba regioninės) įvertinimo asamblėjos darbui.
Be to, šioje fazėje sinodinės komandos įvertins, kokiais būdais geriausiai tinka skelbti bei skleisti vyskupijų ir eparchijų parengtus laiškus kitoms Bažnyčioms, – tai bus konkretus nueito kelio ženklas, liudijantis šios kelionės animatorių balsų daugeriopumą.
B. Asamblėja: bendras kelionės persvarstymas ir laiškas kitoms Bažnyčioms
Nacionalinėje (arba regioninėje) įvertinimo asamblėjoje kviečiama priimti įvairiopą gautą medžiagą (teologinį-pastoracinį pranešimą; pasakojamąsias ataskaitas ir laiškus Bažnyčioms, parengtus vyskupijų ar eparchijų) ir tai persvarstyti / perskaityti kaip organinę visumą. Tikslas yra ne pateikti sintetinį apibendrinimą, bet sudaryti sąlygas kilti bendrai kelionės interpretacijai, kuri įgalintų tai, kas atrodo reikšmingiausia dabarčiai ir ateičiai.
Konkrečiai, asamblėjoje bus kviečiama parengti laišką, skirtą vietinėms Bažnyčioms ir Bažnyčių grupiniams junginiams visame pasaulyje. Laiške glaustai ir aiškiai bus nusakomi esminiai kelionės vaisiai: kas buvo išmokta, kas pripažįstama kaip perspektyvu, intuityvios įžvalgos, kurios gali būti siūlomos kaip indėlis bendrai kelionei. Kaip ir vietiniame etape, neatskiriama proceso dalis yra rūpintis komunikacija: būtent per šį mainų procesą Bažnyčios drauge auga.
Teologinis-pastoracinis pranešimas ir laiškas turi būti pateikti žemyninei sinodinei komandai kaip medžiaga tolesniam proceso etapui ir taip pat Sinodo generaliniam sekretoriatui iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Apibendrinimas
Vyskupų konferencijai (nacionalinei ar regioninei) priklausančių vietinių Bažnyčių etapo užduotis yra pateikti teologinę-pastoracinę nueito kelio interpretaciją, kuri įgalintų susieti patirtis, jas nušviesti tiek per jų tarpusavio sąveiką, tiek Dievo žodžio ir Bažnyčios mokymo šviesoje, kad tai būtų kuo plačiau perteikta visai Dievo tautai tarnaujant jos misijai.
Šiame darbe rengiama medžiaga tokiais konkrečiais pavidalais: pasitinkant asamblėją rengiamas teologinis-pastoracinis pranešimas, apimantis eilę teminių darbo lapų, kuriuose nagrinėjamos nurodytos temos, taip pat įvadą, kuriame pateikiama visuminė interpretacija; asamblėjos metu parengiamas laiškas kitoms pasaulio Bažnyčioms, jame dalijamasi pagrindiniais kelionės vaisiais.
Prie šios medžiagos pridedama tvarkinga pasakojamųjų ataskaitų ir vyskupijų ar eparchijų parengtų laiškų rinktinė.
Žemyno (ar žemyninio regiono) vietinių Bažnyčių etapas
2028 m. pirmieji keturi mėnesiai
Orientuoti
Ir išvydau šventąjį miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo;
ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui.
Ir išgirdau galingą balsą, skambantį nuo sosto:
„Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta,
o pats Dievas bus su jais“ (Apr 21, 2–3).
Sinodo įgyvendinimo procese žemyninis etapas yra orientacinio pobūdžio žingsnis, įgalinantis atverti naujas perspektyvas. Po to, kai vyskupijos ir eparchijos iš naujo persvarsto šį kelią, o vyskupų konferencijų (nacionalinių ar regioninių) lygmeniu subrandinama jo interpretacija, atsiveria erdvė, kurioje įvairių žemynų Bažnyčios gali kartu atpažinti žingsnius, kuriuos Šventoji Dvasia kviečia jas žengti įvairiose išryškėjusiose srityse. Šiame etape raginama nuodugniau klausytis, kaip Dvasia veikia per patirtį, ir Dievo žodžio bei Bažnyčios tradicijos šviesoje kviečiama įžvelgti veikiančias dinamikas, idant išryškėtų kriterijai bei gairės kelionėje, kurioje siekiama sinodinės misionieriškos Bažnyčios, gebančios gyventi šiuolaikiniame pasaulyje.
Žemynai (arba žemyniniai regionai) nėra tik geografinis suskirstymas, bet ir kultūrinės, socialinės ir religinės erdvės, kurioms būdinga bendra dinamika: migracijos procesai, kultūrinės transformacijos, politinės įtampos, tikėjimo išgyvenimo pavidalų pokyčiai. Žemynas yra ne vien tarpinis junginys, bet ir kontekstas, kuriame Bažnyčios gali drauge atpažinti iššūkius, pranokstančius nacionalines sienas ir reikalaujančius bendrų atsakymų.
Šiame etape surenkama ir analizuojama medžiaga, parengta Vyskupų konferencijai (nacionalinei ar regioninei) priklausančių vietinių Bažnyčių etape, sykiu sudaromi tam tikro pobūdžio teminiai darbo lapai (ypač susiję su Bažnyčių žemyninių junginių sinodiniu funkcionavimu). Po to seks labiau įžvalgos reikalaujantis momentas „perspektyvinei suvestinei“ rengti: tai visapusiškas kelionės persvarstymas, įgalinantis nustatyti išryškėjančius prioritetus ir bendras gaires. Ypač svarbus bus komunikavimas su kitų žemynų Bažnyčiomis, su kuriomis bus dalijamasi pagrindiniais vaisiais. Rezultatai turės būti perduoti Sinodo generaliniam sekretoriatui iki 2028 m. balandžio 30 d.
Specifiniai šio etapo aspektai ir konkretūs darbo vykdymo būdai bus išsamiau svarstomi per dialogą su įvairių žemynų atstovais, siekiant suformuluoti išsamesnes gaires ir parengti ad hoc pagalbinę medžiagą
.
Šiame kontekste taip pat vyks dialogas Romos kurijoje dėl Sinodo įgyvendinimo. Jo rezultatai, susieti su žemyninių asamblėjų vaisiais, padės Bažnyčių įžvalgas labiau integruoti į Šventojo Sosto institucijų tarnystę.
Visos Bažnyčios Bažnytinė asamblėja
2028 m. spalis
Švęsti
Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, pilnus septynių paskutinių negandų, ir prabilo:
„Eik, aš tau parodysiu jaunąją, Avinėlio sužadėtinę.“
Ir nunešė mane dvasios jėga ant didelio ir aukšto kalno, ir parodė man šventąjį miestą,
Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus, nuo Dievo, žėrinčią Dievo šlove. […]
Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jį apšviečia tviskanti Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis.
Tautos vaikščios jo šviesoje, ir žemės karaliai atsineš į jį savo puošnumą (Apr 21, 9–10. 23–24).
Asamblėjų kelionė pasieks kulminaciją 2028 m. spalio mėn. vyksiančioje Bažnytinėje asamblėjoje, kurioje visa Bažnyčia kviečiama pripažinti, švęsti ir iš naujo puoselėti vaisius, subrandintus įgyvendinant Sinodo gaires. Bažnytinė asamblėja yra ne kelionės pabaiga, o momentas, kai nueitas kelias suvienijamas, atveriamas tolesnei plėtrai ir pavedamas visos Bažnyčios įžvalgai, už kurią atsakomybė tenka Šventajam Tėvui.
Bažnyčios asamblėjos vyksmo ypatumai bus patikslinti vėliau. Specialiame dokumente Instrumentum laboris bus pasiūlyta dalykinė medžiaga ir darbo metodika atsižvelgiant į nueitą kelią.
Vienas šio etapo bruožų yra šventimo aspektas. Ypač liturgijos momentai turės padėti suvokti, ką reiškia būti sinodine misionieriška Bažnyčia: Viešpaties sukviesta tauta, klausančia Dievo žodžio, gebančia gyventi bendrystėje ir atsiverti misijai. Šventimo aspektas apims ne tik Vatikane vyksiantį renginį: kiekviena vietinė Bažnyčia bus kviečiama jį lydėti panašiais šventimo ir dalijimosi momentais bei remti jį malda, ir tai leis patirti visuotinę bendrystę.
Be to, 2028 m. Bažnytinės asamblėjos metu bus numatyti pasidalijimo mintimis momentai siekiant išsamiau aptarti proceso metu išryškėjusias temines gaires; numatytos įžvalgos grupės, kurias sudarys šios kelionės dalyviai, taip pat specialių kompetencijų turintys asmenys; grupių užduotis – iš naujo persvarstyti / perskaityti medžiagą skirtingomis perspektyvomis (atsižvelgiant į bažnytinę nuostatą, lyties požiūrį, kartų santykį, kultūrinį bei socialinį kontekstą). Kiekviena grupė bus pakviesta pateikti savo svarstymų indėlį; siekiant įžvalgos bus remiamasi viso proceso animavimui skirtu klausimu, kuris čia atitinkamai performuluojamas:
Koks konkretus sinodinės misionieriškos Bažnyčios veidas ir kokie nauji sinodiškumo keliai iškyla kaip nueitos kelionės vaisius pabaigus 2021–2024 m. Sinodą?
Ši surinkta medžiaga bus pateikta Šventajam Tėvui kaip įžvalgos proceso vaisius.
Taigi šiame etape susipina Eucharistijos šventimas ir įžvalga: tai, kas buvo išgyventa, pripažįstama kaip dovana, tuo džiaugsmingai dalijamasi ir tai patikima visos Bažnyčios atsakomybei, idant ji, Šventojo Tėvo vadovaujama, galėtų toliau žadinti gyvybę.
