Tikėjimo vienybėje, skelbiamoje nuo pat Bažnyčios pradžios, krikščionys kviečiami keliauti darniai drauge, su meile bei džiaugsmu saugodami ir perduodami gautą dovaną. Tai išreiškiama Tikėjimo išpažinimo žodžiais: „Tikime Jėzų Kristų, vienatinį Dievo Sūnų, dėl mūsų išganymo nužengusį iš dangaus“, – taip suformuluota prieš 1700 metų Nikėjos Susirinkime, pirmajame ekumeniniame sambūryje krikščionybės istorijoje.

Kaip visuomet, artimiausią šv. Kazimiero, Lietuvos Globėjo šventei sekmadienį – šiemet kovo 1 d. – jungsimės į bendrą maldą prašydami Dievo palaimos lietuviams visame pasaulyje.

Kiekviena atsivertimo kelionė prasideda tada, kai leidžiame Dievo žodžiui mus pasiekti ir priimame jį nuolankia dvasia. Taigi yra ryšys tarp Dievo žodžio dovanos, svetingumo erdvės, kurią jam atveriame, ir jo atliekamos permainos.

2026 m. Pasaulinei misijų dienai, kuri žymi Pijaus XI įsteigto ir Bažnyčiai labai brangaus šio šventinio minėjimo šimtmetį, parinkau temą „Viena Kristuje, vieningi misijoje“. Po jubiliejinių metų noriu paraginti visą Bažnyčią, kad su džiaugsmu ir uolumu, Šventosios Dvasios vedama, tęstų misijinį kelią.

Veidas ir balsas yra unikalūs, išskirtiniai kiekvieno žmogaus bruožai; jie atskleidžia nepakartojamą tapatybę ir yra esminiai elementai kiekviename susitikime. Senovės žmonės tai gerai žinojo.

Gyvename kultūroje, kuriai būdingas greitis, momentinis betarpiškumas, skubėjimas, bet sykiu ir atmetimas bei abejingumas – tai neleidžia mums prisiartinti prie kito ir stabtelėti kelyje, pažvelgti į mūsų aplinkoje esančius poreikius bei kančias. Palyginime pasakojama, kad samarietis, pamatęs sužeistąjį, nepraėjo pro šalį, bet pažvelgė į jį atvirai ir dėmesingai, Jėzaus žvilgsniu, ir tai paskatino jį parodyti žmogišką artumą bei solidarumą.