Atėjo laikas užbaigti ilgą ir sudėtingą istoriją, lydinčią su Medžiugorje susijusius dvasinius reiškinius. Šios istorijos eigoje išsakytos skirtingos vyskupų, teologų, komisijų ir analitikų nuomonės.

Brangūs broliai ir seserys, meilės mūsų Tėvynei Lietuvai skatinami, nuoširdžiai kviečiame aktyviai dalyvauti 2024 m. Seimo rinkimuose.
 

Vienydamiesi su popiežiumi Pranciškumi, Lietuvos vyskupai kviečia tikinčiuosius ir visus geros valios žmones pirmadienį, spalio 7 d., pasninkauti ir melstis už taiką Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje.

2024 m. rugsėjo 25 d. Telšiuose vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai G. Gänsweinas, G. Grušas, K. Kėvalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Brangūs jaunuoliai, kviečiu jus leistis į kelionę, atrasti gyvenimą sekant meilės orientyrais ir ieškoti Dievo veido. Patariu jums: keliaukite ne kaip paprasti turistai, bet kaip piligrimai.

Iš pradžių buvau numatęs šio laiško antraštę, nukreipiančią į kunigų ugdymą, bet paskui pagalvojau, kad analogiški dalykai taikytini ir visų sielovados bendradarbių, taip pat kiekvieno krikščionio ugdymui. Turiu omenyje romanų ir poezijos skaitymo vertę asmeninės brandos kelyje.

„Turėk viltį ir veik su kūrinija“ – tokia rugsėjo 1 d. minėsimos Pasaulinės maldos dėl rūpinimosi kūrinija dienos tema. Ji siejama su šventojo Pauliaus Laiško romiečiams 8, 19–25 mintimis: apaštalas aiškina, ką reiškia gyventi pagal Dvasią, ir sutelkia dėmesį į patikimą išganymo viltį, kylančią per tikėjimą, kuris reiškia naują gyvenimą Kristuje.

Vargšo malda kyla į Dievą (plg. Sir 21, 5). Maldai skirtais metais, žvelgiant į eilinį 2025 m. Jubiliejų, ši biblinės išminties ištara ypač tinkama pasirengti lapkričio 17 d. minėsimai VIII Pasaulinei vargstančiųjų dienai.

Sinodinio aspekto pabrėžimas įgalina Bažnyčią iš naujo atrasti savąją keliauninkės tapatybę; ji yra per istoriją keliaujanti Dievo tauta, piligrimė, sakytume, „migruojanti“ Dangaus karalystės link (plg. Lumen gentium, 49).

Šventasis Tėvas Pranciškus Apaštaliniu nuncijumi Lietuvai paskyrė Jo Ekscelenciją arkivyskupą Georgą GÄNSWEINĄ.

Šventoji Dvasia, trykštanti iš prisikėlusio Kristaus širdies, su dieviška laisve veikia Bažnyčioje ir teikia daug brangių dovanų, kurios padeda mums gyvenimo kelionėje ir skatina dvasiškai bręsti laikantis ištikimybės Evangelijai. Šis Šventosios Dvasios veikimas taip pat apima galimybę paveikti mūsų širdis per tam tikrus antgamtinius įvykius, pavyzdžiui, Kristaus ar Švenčiausiosios Mergelės apsireiškimus ar regėjimus ir kitus reiškinius.

Birželio 6 d. Šventasis Tėvas Pranciškus Šiaulių vyskupu koadjutoriumi paskyrė Vilniaus arkivyskupijos vyskupą augziliarą Darių Trijonį.

Dievas niekada neapleidžia savo vaikų, niekada. Net ir tada, kai metų vis daugėja, o jėgos mąžta, kai plaukai pražyla, o socialinis vaidmuo sumenksta, kai gyvenimas tampa mažiau produktyvus ir gali atrodyti beprasmis. Dievas žvelgia ne į išvaizdą (plg. 1 Sam 16, 7) ir nedvejodamas pasirenka tuos, kurie daugeliui atrodo nereikšmingi.

„Dabar atėjo laikas naujam Jubiliejui, per kurį Šventosios durys vėl bus plačiai atvertos, kad būtų galima gyvai patirti Dievo meilę“ (Spes non confundit, 6). 2025 m. eilinio Jubiliejaus paskelbimo bulėje Šventasis Tėvas, atsižvelgdamas į dabartinį istorinį momentą, kai „pamiršusi praeities tragedijas žmonija patiria naują sunkų išbandymą, kai daugybę gyventojų slegia žiaurus smurtas“ (Spes non confundit, 8), kviečia visus krikščionis tapti vilties piligrimais. 

„Spes non confundit“, „viltis neapgauna“ (Rom 5, 5).  [...] Tegul Jubiliejus visiems būna proga atgaivinti viltį. Dievo žodis padeda mums surasti tam pagrindą. Vadovaukimės tuo, ką apaštalas Paulius rašė Romos krikščionims."

2024 m. gegužės 14–16 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Niekada netapsime misionieriška sinodine Bažnyčia, jei parapijų bendruomenių gyvenimas nepasižymės išskirtine ypatybe: visų pakrikštytųjų dalyvavimu vienoje Evangelijos skelbimo misijoje. Jei parapijos nebus sinodiškos ir misionieriškos, tokia nebus ir Bažnyčia.

Begalinis orumas (Dignitas infinita), neatimamai glūdintis pačioje žmogaus esybėje, priklauso kiekvienam žmogui bet kokiomis aplinkybėmis ir nepaisant jo būklės ar situacijos. Šis principas, kurį galima visiškai atpažinti net vien protu, yra žmogaus asmens pirmumo ir jo teisių apsaugos pagrindas. 

Brangieji, nuoširdžiai kviečiame Jus visus aktyviai dalyvauti ateinančiuose rinkimuose ir referendume! Išrinkime asmenis, vertus atstovauti mums ir Lietuvoje, ir Europoje. Apsispręskime ir dėl mūsų tautiečių užsienyje, kurie laukia pritarimo, kad būtų išsaugota jų Lietuvos Respublikos pilietybė.

Savo pontifikato pradžioje, per Pasaulio jaunimo dienas Rio de Žaneire, primygtinai raginau jus: „Hagan lio!“, kad jūsų balsas būtų girdimas. Šiandien pakartotinai prašau: būkite girdimi, šaukite ne tiek savo balsu, kiek veikiau gyvenimu ir širdimi šią tiesą: Kristus gyvas!

Pasaulinė maldos už pašaukimus diena kasmet kviečia mus apmąstyti brangią pašaukimo dovaną, kurią Viešpats skiria kiekvienam iš mūsų, savo ištikimai keliaujančiai tautai, kad galėtume dalyvauti jo meilės plane ir įkūnyti Evangelijos grožį pagal skirtingą savo gyvenimo statusą.

Mes, Europos Sąjungos vyskupų konferencijoms atstovaujantys vyskupai, raginame visus piliečius, ypač katalikus, ruoštis 2024 m. birželio mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams ir balsuoti juose. Europos – vieningos įvairovėje, stiprios, demokratiškos, laisvos, taikios, klestinčios ir teisingos – tokios Europos projekte mes dalyvaujame ir dėl jo jaučiamės atsakingi.

2024 m. kovo 14–15 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Mano mažieji draugai, kad atnaujintume save ir pasaulį, nepakanka mūsų tarpusavio vienybės, būtina vienytis su Jėzumi. Iš jo įgyjame daug drąsos: jis visada šalia, jo Dvasia eina pirma mūsų ir lydi mus pasaulio keliais.

Tegul šis laiškas pasiekia visus lietuvius – gyvenančius Tėvynėje ir pasklidusius po įvairias pasaulio šalis. Mus suvienija viena Lietuva, kurią branginame, mylime ir už kurią meldžiamės. 

Misija visiems reikalauja visų įsipareigojimo. Todėl būtina tęsti kelionę link visapusiškai sinodinės misionieriškos Bažnyčios, tarnaujančios Evangelijai. Sinodiškumas savaime yra misionieriškas, ir atvirkščiai, misija visada yra sinodinė.

Šioje epochoje, turtingoje technologijų, bet patiriančioje grėsmę dėl žmogiškumo skurdo, mūsų apmąstymai turi prasidėti nuo žmogaus širdies. Tik turėdami dvasinį žvilgsnį, tik atgavę širdies išmintį, galime išskaityti ir paaiškinti mūsų laikų naujoves ir iš naujo atrasti kelią į visavertį žmogišką komunikavimą.

Pasitikime Gavėnią kaip dvasiškai galingą laiką, kai Dievo žodis vėl kreipiasi į mus: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 2). Tai atsivertimo laikas, laisvės metas. 

2024 m. sausio 16 d. Kaune vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kard. S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Šiuo epochinių permainų laikotarpiu ypač mes, krikščionys, esame kviečiami perimti gailestingumo kupiną Jėzaus žvilgsnį. Rūpinkimės tais, kurie kenčia ir yra vieniši, galbūt nušalinti ir atstumti. Gydykime vienatvės ir izoliacijos žaizdas tarpusavio meile, kurią Viešpats Kristus mums dovanoja per maldą, ypač per Eucharistiją. 

Žmogiškoji išmonė išreiškia vertumą, kurį mums suteikė Kūrėjas, sukūręs mus pagal savo paveikslą ir panašumą (plg. Pr 1, 26) ir įgalinęs laisvai ir sąmoningai atsiliepti į jo meilę. Mokslas ir technologijos ypatingu būdu atskleidžia šią iš esmės į santykį orientuotą žmogaus intelekto savybę: tai yra nepaprasti jo kūrybinio potencialo produktai.

2023 m. lapkričio 20–22 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A.  Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Jūs, jaunuoliai, esate džiugi nuolat keliaujančios Bažnyčios ir žmonijos viltis. Norėčiau paimti jus už rankos ir kartu su jumis eiti vilties keliu.

Praėjo aštuoneri metai nuo tada, kai paskelbiau encikliką Laudato si', kuria norėjau su jumis visais, mūsų kenčiančios planetos broliais ir seserimis, pasidalyti nuoširdžiu susirūpinimu dėl mūsų bendrų namų. Tačiau laikui bėgant suprantu, kad mūsų reagavimas nebuvo pakankamas, o mus svetingai priimantis pasaulis eižėja ir galbūt artėja prie griūties taško.

Šventojo Tėvo kvietimu skyrėme daug vietos tylai, puoselėdami pagarbų tarpusavio įsiklausymą ir bendrystės Dvasioje troškimą. Per atidarymo metu vykusį ekumeninį budėjimą patyrėme, kaip auga vienybės troškimas, tyloje kontempliuojant nukryžiuotąjį Kristų.

Toliau kalbėdami apie tai, kokių procesų, struktūrų ir institucijų reikia misionieriškoje sinodinėje Bažnyčioje, turime įsitikinti, kad tai iš tiesų padeda vykdyti misiją – nešti Gerąją Naujieną tiems, kuriems reikia išgelbėjimo. Sinodiškumas (įskaitant struktūras ir susirinkimus) turi tarnauti Bažnyčios evangelizacijos misijai ir netapti savitikslis, panašiai kaip ir Dievo žodis, kurį šventasis Lukas padėjo perduoti mums, buvo suteiktas kaip mūsų išganymo priemonė.  

Šiandien Vilniuje, Vidaus reikalų ministerijoje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Lietuvos vyskupų konferencijos. Sutartį pasirašė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, PAGD direktorius S. Greičius bei LVK pirmininkas arkivysk. G. Grušas. Sutartimi siekiama gerinti visuomenės švietimą civilinės saugos klausimais, skleisti informaciją apie pasirengimą galimoms grėsmėms, stiprinti visuomenės narių savisaugos kultūrą.

Birželio 28-29 d. Panevėžyje vyksta seminaras, skirtas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių apsaugai nuo seksualinio išnaudojimo. Jį veda žymus šios srities specialistas, Tikėjimo mokymo dikasterijos oficiolas, kanonų teisės daktaras prel. Jorge Bertomeu i Farnós. Prel. J. Bertomeu i Farnós vadovaujami seminarai rengti jau daugelyje pasaulio valstybių.

Domėjimasis vargšais nėra tik skubotas išmaldos davimas; jis reikalauja atkurti teisingus tarpasmeninius santykius, kuriuos sužalojo skurdas. Taigi „nenusukant veido nuo vargšų“ pelnoma gailestingumo bei meilės, kuri suteikia prasmę ir vertę visam krikščioniškajam gyvenimui.

Šventoji Dvasia laimina ir lydi kiekvieną skirtingų kartų, senelių ir vaikaičių, jaunų ir senų vaisingą susitikimą. Išties Dievas trokšta, kad, panašiai kaip Marijai apsilankius pas Elzbietą, jaunimas džiugintų vyresniųjų širdis ir semtųsi išminties iš jų patirties.

Kaip galime prisidėti prie galingos teisingumo ir taikos upės šiuo Kūrinijos laiku? Ką mes, ypač krikščionių Bažnyčios, galime nuveikti, kad atkurtume savo bendrus namus ir jie vėl pulsuotų gyvybe? Turime apsispręsti perkeisti savo širdis, savo gyvenimo būdą ir viešąją politiką, valdančią mūsų visuomenę.

2023 m. gegužės 29–31 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Sinodinis kelias, kurį kaip Bažnyčia esame pasirinkę, skatina mus į pažeidžiamiausius žmones – tarp jų daugybę migrantų ir pabėgėlių – žvelgti kaip į ypatingus bendrakeleivius, kuriuos reikia mylėti ir jais rūpintis kaip broliais ir seserimis. Tik eidami drauge galėsime nueiti toli ir pasiekti bendrą mūsų kelionės tikslą.

Esame kviečiami liudyti tikėjimą, artimai sujungiantį malonės – per sakramentus bei bažnytinę bendruomenę – gyvenimą ir apaštalavimą pasaulyje. Įkvėptas Dvasios, krikščionis atsiveria egzistencinių paribių iššūkiui ir yra jautrus žmogiškosioms dramoms, sykiu gerai atmindamas, kad misija yra Dievo darbas ir vykdoma ne pavieniui, bet bažnytinėje bendruomenėje drauge su broliais bei seserimis vadovaujant ganytojams. Mat tokia visada ir visais laikais yra Dievo svajonė – kad su Juo gyventume meilės bendrystėje. 

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus ragina kiekvieną tikintįjį būti šviečiančiu dorybės, integralumo ir šventumo pavyzdžiu. Visi esame pašaukti liudyti tikėjimą į Kristų konkrečiai savo gyvenimu, ypač santykiais su artimu.

2023 m. gegužės 31 d. 15 val. Lietuvos vyskupai susirinks Vilniaus Aušros Vartų šventovėje į Maldos valandėlę, kurios metu paves Mergelės Marijos globai sinodinį procesą ir artėjančios XVI Vyskupų sinodo Generalinės asamblėjos darbus.

Šiandien, vasario 27 d., Šventasis Tėvas Pranciškus tituliniu Castello di Tatroporto vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru paskyrė Vilniaus arkivyskupijos kunigą Saulių Bužauską, dabartinį Marijos radijo programų direktorių.

Šių metų kovo 5-ąją vėl minime Maldos už lietuvius pasaulyje dieną. Ji visus kviečia pajusti ryšį su Tėvyne ir tarpusavio bendrystę, išlaikyti viltį, įsipareigojimą tiesai. Tą dieną melskimės asmeniškai, šeimose, parapijose, prašydami Dievo palaimos sau ir Lietuvai.

Norėdami dar labiau pažinti Mokytoją, kad visiškai suprastume ir priimtume dieviškojo išganymo slėpinį, įgyvendinamą iki galo dovanojant save iš meilės, turime leisti, kad jis mus vestų į nuošalesnę vietą ir aukštyn, atsiribodami nuo vidutinybės ir tuštybės. Reikia leistis į kelią, kylantį aukštyn, reikalaujantį pastangų, pasiaukojimo ir susikaupimo, panašiai kaip žygyje kopiant į kalnus.

Eikime su degančiomis širdimis, atviromis akimis ir keliu žengiančiomis kojomis, kad Dievo žodžiu uždegtume kitų širdis, atvertume kitiems akis pamatyti Jėzų Eucharistijoje ir pakviestume visus kartu eiti taikos ir išganymo keliu, kurį Dievas Kristuje dovanojo žmonijai.

Širdingas komunikavimas reiškia, kad skaitytojai ar klausytojai suvokia mūsų dalyvavimą šių dienų moterų bei vyrų džiaugsmuose ir baimėse, viltyse ir kančiose. Taip kalbantis myli kitą žmogų, nes juo rūpinasi ir brangina jo laisvę, jos nepažeisdamas.

2023 m. sausio 26 dieną Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje buvo patvirtintas delegatas užsienio lietuvių katalikų sielovadai – arkivyskupas Lionginas Virbalas.

Posėdyje svarstytas kasdienėje sielovadoje naudingos liturginės knygos, kurioje būtų sudėti dažnai vartojami palaiminimai, procesijų metu naudojami tekstai, įvairios maldos, poreikis ir parengimas. Aptarta ir skyrimų lektoriais bei akolitais tekstų publikacija. Daug dėmesio skirta užsienio lietuvių katalikų sielovados klausimams.

Ligoniai yra Dievo tautos centre, ir Bažnyčia kartu su jais žengia pirmyn kaip žmonijos, kurioje kiekvienas yra brangus ir niekas negali būti atmestas, pranašystė. 

Kaip mums priminė Vatikano II Susirinkimas (plg. Sacrosanctum Concilium, 5), remdamasis tikrosios Tradicijos šulais – Šventuoju Raštu, tėvais ir Liturgija,– būtent iš užmigusio ant kryžiaus Kristaus šono kilo „nuostabus visos Bažnyčios sakramentas“. Įstabi paralelė tarp pirmojo Adomo ir naujojo Adomo: kaip iš pirmojo Adomo šono, užmigdęs jį giliu miegu, Dievas sukuria Ievą, taip ir iš užmigusio mirties miegu ant kryžiaus naujojo Adomo šono gimsta naujoji Ieva – Bažnyčia.

Kaip pranešė Šventasis Sostas, šįryt 9.34 val. Vatikano Mater Ecclesiae vienuolyne, sulaukęs 95 metų, mirė Popiežius emeritas Benediktas XVI (1927-2022).

„Dėl laiko ir valandos, broliai, nėra reikalo jums rašyti. Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį“ (Šventojo apaštalo Pauliaus Pirmasis laiškas tesalonikiečiams 5, 1–2). Šiais žodžiais apaštalas Paulius ragino Tesalonikų bendruomenę laukiant susitikimo su Viešpačiu ištvermingai laikytis, kojomis ir širdimi tvirtai stovėti ant žemės, atidžiai žvelgti į tikrovę ir istorijos įvykius. Todėl net jei mūsų gyvenimo įvykiai atrodo tragiški ir jaučiamės įstumti į tamsų bei sudėtingą neteisybės ir kančios tunelį, esame kviečiami išlaikyti širdis atviras vilčiai ir pasitikėti Dievu, kuris yra šalia, švelniai lydi, palaiko nuovargio metu ir, svarbiausia, orientuoja mus kelyje.

2022 m. gruodžio 19 d. pas Viešpatį iškeliavo vysk. Jonas Boruta, SJ. Pateikiame Jėzaus Draugijos Centrinės  Europos provincijos paruoštą nekrologą. 

Artėjančios Kalėdos vis naujai kviečia mus protu ir širdimi atminti Viešpaties dovanojamą žinią – „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jn. 3, 16). Jėzaus Kristaus įsikūnijimo slėpinys žymi nuostabią Dievo iniciatyvą pasauliui. Jis, gimdamas žmogumi Betliejaus prakartėlėje, priminė, jog žmogus savyje nešasi Dievo paveikslą, dieviškumo žymę. Tai reiškia, kad pagarba kitam žmogui turi prilygti pagarbai, skiriamai Dievui. Nėra jokių priežasčių, jog besąlygiška pagarba žmogui galėtų būti sumenkinama. Ant tokios žmogaus orumo sampratos stovi Vakarų civilizacijos pamatas, čia slypi taikos tarp tautų pagrindas.

2022 m. lapkričio 7–9 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Posėdyje dalyvavęs apaštalinis nuncijus arkivysk. P. Rajič papasakojo apie Vyskupų sinodo žemyninį etapą, neseniai ir lietuvių kalba pasirodžiusį šio etapo darbinį dokumentą Išplėsk savo palapinės erdvę bei pakvietė nenustoti melsti taikos Ukrainoje.

Sinodas tęsiasi! Praėjus metams nuo Sinodinės kelionės pradžios, galime tai entuziastingai patvirtinti! Per šią pirmąją konsultacinio etapo dalį milijonai žmonių visame pasaulyje įsitraukė į sinodo veiklą: vieni dalyvaudami vietinio lygmens susitikimuose, kiti – bendradarbiaudami įkvepiant ir koordinuojant veiklą įvairiais lygmenimis, treti – aukodami savo maldas už sinodą: „Taip pat dėkojame kontempliatyviosioms vienuolėms, kurios lydėjo savo žmones maldoje ir toliau meldžiasi už Sinodo vaisius“ (Peru VK). Visi šie įsitraukę žmonės yra tikrieji sinodo veikėjai!

Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba 2020 m. kovo 23 d. paskelbė Katechezės vadovą. Čia pateikiamas šio svarbaus dokumento vertimas į lietuvių kalbą.

2022 m. spalio 19 d. Lietuvoje lankėsi Augsburgo vyskupas Bertramas Meieris. Vysk. B. Meieris vadovauja komisijai, kuri Vokietijos vyskupų konferencijoje atsakinga už tarptautinius santykius, už įvairių vokiečių katalikų solidarumo akcijų (Adveniat, Misereor, Missio, Renovabis ir kt.) veiklą bei už tarpreliginį dialogą.

Posėdžio metu vyskupai daug dėmesio skyrė kandidatų į kunigystę ugdymo seminarijose, seminarijų materialinio aprūpinimo klausimams. Konstatuota, kad daugiausia naujų pašaukimų į kunigystę yra tose parapijose, kur darbuojasi pasiaukojantys, savo gyvenimu ir malda Evangelijos dvasią skleidžiantys kunigai. Toliau posėdyje svarstyti liturgijos klausimai. Aptarti ir delegatūrų bei pareigybių klausimai.

Brangūs jaunuoliai, svajoju, kad per Pasaulio jaunimo dienas galėtumėte iš naujo patirti susitikimo su Dievu ir savo broliais bei seserimis džiaugsmą. Po ilgo atotrūkio ir izoliacijos laikotarpio, Dievo padedami, Lisabonoje iš naujo atrasime broliško tautų ir kartų apsikabinimo džiaugsmą, susitaikymo ir taikos apsikabinimą, naujos misionieriškos brolybės apsikabinimą!

Šiandien, 2022 m. rugsėjo 1 d., įsigalioja Gairės, reglamentuojančios Katalikų Bažnyčios dvasininkų, pašvęstojo gyvenimo institutų ar apaštališkojo gyvenimo draugijų narių ir kitų Bažnyčioje tarnaujančių asmenų elgesį su nepilnamečiais ir pažeidžiamais suaugusiais. Jos pakeičia nuo 2014 m. vasario 13 d. galiojusias Prevencijos gaires dėl Katalikų Bažnyčioje dirbančių dvasininkų, vienuolių, savanorių ir kitų darbuotojų elgesio su nepilnamečiais. Šiose Gairėse atsispindi visi dabar galiojantys Šventojo Sosto priimti nutarimai nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusių apsaugos klausimais.

„Įsiklausyk į kūrinijos balsą“ – tokie yra šių metų Kūrinijai skirto laikotarpio tema ir kvietimas. Ekumeninis laikotarpis prasideda rugsėjo 1-ąją Pasauline maldos dėl rūpinimosi kūrinija diena ir baigiasi spalio 4-ąją Šv. Pranciškaus švente. Tai ypatingas metas visiems krikščionims kartu melstis ir rūpintis mūsų bendraisiais namais.

Popiežiaus Pranciškaus inicijuotas Sinodinis kelias tapo proga susitikimams ir pokalbiams, kuriuose dalyvavo tiek aktyvūs parapijų nariai, tiek ir paribiuose esantys žmonės, pašvęstojo gyvenimo institutai bei katalikiškos organizacijos. Sinodinio kelio eigą kiek trikdė dėl pandemijos įvesti apribojimai bei karas Ukrainoje, tačiau tai nesutrukdė judėti pirmyn.

„Jėzus Kristus [...] dėl jūsų tapo vargdieniu“ (plg. 2 Kor 8, 9). Šiais žodžiais apaštalas Paulius kreipiasi į pirmuosius Korinto krikščionis, norėdamas pagrįsti jų solidarumo su vargstančiais broliais įsipareigojimą. Pasaulinė vargstančiųjų diena ir šiemet ateina kaip sveika provokacija, padedanti mums apmąstyti savo gyvenimo būdą ir daugybę dabarties vargo apraiškų.

Šeima – pirmoji ir pagrindinė visuomenės ląstelė, prigimtinė žmogiškoji bendruomenė bei visos visuomenės gyvybinis poreikis. Vienas kitą papildydami vyras ir moteris kuria savo šeimą – „santuoka grįstą natūralią bendruomenę“ (Amoris laetitia, 52).

Kaip pranešė Popiežiškoji naujosios evangelizacijos skatinimo taryba, baigiantis Marijos mėnesiui Šventasis Tėvas Pranciškus melsis už taiką Rožinio malda.

Bažnyčia dalijasi troškimu padėti ligoniams, kuriems donoro organai yra vienintelė viltis išgyventi, tačiau kviečia rinktis tokius būdus, kurie užtikrintų donorystės sėkmę nepažeidžiant fundamentalios žmogaus apsisprendimo teisės: donorystės koordinatorių pareigybių įsteigimą, visuomenės švietimą, donoro kortelės žinomumo didinimą ir t. t. 

Jei norime bendradarbiauti su savo dangiškuoju Tėvu kurdami ateitį, darykime tai kartu su savo broliais ir seserimis migrantais bei pabėgėliais. Kurkime ją šiandien! Nes ateitis prasideda šiandien ir prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.

Mielos močiutės ir mieli seneliai, mieli pagyvenusieji, moterys ir vyrai, šiame mūsų pasaulyje esame kviečiami kurti švelnumo revoliuciją! Tai darykime mokydamiesi vis geriau naudotis brangiausia mūsų turima ir mūsų amžiui tinkamiausia priemone – malda.

Pašaukimas reiškia įgyvendinti Dievo svajonę, didįjį brolybės planą, kurį Jėzus turėjo širdyje melsdamasis Tėvui: „Tegul visi bus viena“ (Jn 17, 21). Kiekvienas pašaukimas Bažnyčioje, o platesne prasme ir visuomenėje, prisideda prie bendro tikslo – tarp vyrų ir moterų siekti daugybės įvairių dovanų darnos, kurią gali suteikti tik Šventoji Dvasia. 

Vyskupai daug dėmesio skyrė besibaigiančiam pirmajam Sinodinio kelio etapui. Vyskupų sinodo nacionalinis referentas vysk. A. Jurevičius apžvelgė diecezinio etapo įžvalgų apibendrinimo tvarką, svarbiausius vyskupijų ir nacionalinės Sinodinio kelio sintezės ruošimo aspektus bei priminė baigiamąsias diecezinio etapo datas.

Norėtume jūsų prašyti trejopu būdu prisidėti prie dabartinio sinodinio proceso:

– Daryti viską, kad Sinodinis kelias būtų grindžiamas Dievo žodžio klausymusi ir išgyvenimu. 
– Siekti, kad Sinodinė kelionė pasižymėtų įsiklausymu į kitus ir abipusiu vieni kitų priėmimu. 
– Budėti, kad Sinodinė kelionė neskatintų įsižiūrėjimo į save, bet žadintų mus eiti link visų. 

Posėdžio metu vyskupai svarstė, kaip Bažnyčia Lietuvoje galėtų toliau padėti karo varginamos Ukrainos žmonėms. Ganytojai dėkoja Lietuvos žmonėms, kurie malda ir materialine pagalba padeda broliams ir seserims Ukrainoje, kovojantiems už savo laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimą.

Baigdami savo plenarinį posėdį, Lietuvos vyskupai parašė laišką Ukrainos vyskupams, išreikšdami jiems savo paramą ir solidarumą.

Europos vyskupų konferencija (CCEE) vykdo gavėnios maldos grandinę, kurios metu Europos vyskupų konferencijos šalyse narėse aukojamos šv. Mišios už mirusius nuo Covid-19 Europos žemyne. Šiais metais taip pat buvo meldžiamasi prašant taikos Ukrainoje. Šiemet Lietuvos nacionalines Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Pateikiame jūsų dėmesiui 2022 m. kovo 21 d. šv. Mišių metu sakytą homiliją.

Europos širdyje vykstančio karo tragedija mus pribloškia; niekada nemanėme, kad vėl išvysime vaizdus, primenančias didžiuosius praėjusio šimtmečio karus. Širdį veriantis mūsų brolių ir seserų ukrainiečių pagalbos šauksmas ragina mus, tikinčiųjų bendruomenę, ne tik rimtai susimąstyti, bet ir verkti kartu su jais, taip pat ką nors dėl jų daryti; dalytis nerimu dėl sužeistos tautos tapatybės, istorijos ir tradicijos.

Kai rengėme laišką Maldos už lietuvius visame pasaulyje dienai, mažai kas galėjo numatyti, kad Rusija užpuls Ukrainą ir prasidės karas. Kviečiu ten, kur esate, Jūsų gyvenamose šalyse, padėti ukrainiečių bendruomenėms, telktis ir aktyviai veikti, kad vėl Europoje įsivyrautų taika, kad karas Ukrainoje baigtųsi.

Šią naktį prasidėjus plataus masto kariniams veiksmams Ukrainoje, kviečiame visus tikinčiuosius jungtis į maldą už kuo greitesnį taikos atkūrimą šioje šalyje.

2022 m. gavėnios kelionėje mums bus naudinga apmąstyti šventojo Pauliaus raginimą galatams: „Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių! Tad, kol turime laiko (kairós), darykime gera visiems“ (Gal 6, 9–10a). 

Šiemet kovo 6-ąją, sekmadienį, švęsdami Maldos už lietuvius visame pasaulyje dieną, vienykimės maldoje visose lietuviškose parapijose ir misijose.

Visi mokiniai bus Jėzaus liudytojai dėl Šventosios Dvasios, kurią jie priims: jie taps liudytojais iš malonės. Kad ir kur eitų, kad ir kur būtų. Kaip Kristus yra pirmasis Tėvo pasiuntinys, t. y. misionierius (plg. Jn 20, 21) ir, kaip toks, yra jo „ištikimasis liudytojas“ (plg. Apr 1, 5), taip ir kiekvienas krikščionis pašauktas būti Kristaus misionieriumi ir liudytoju. O Bažnyčia, Kristaus mokinių bendruomenė, neturi kitos misijos, kaip tik evangelizuoti pasaulį ir liudyti Kristų. Bažnyčios tapatybė yra evangelizuoti.

Klausymasis patiria svarbią naują plėtrą komunikacijos ir informacijos srityje, nes įvairūs tinklalaidžių ar balso pokalbių (audio chat) pasiūlymai patvirtina, kad klausymasis išlieka labai svarbus žmonių bendravimui.

Kviečiame tikinčiuosius visą vasario mėnesį kasdien jungtis į Rožinio maldą už Tėvynę ir taiką Europoje.

Pasaulyje augant įtampai ir iškilus grėsmei taikai Ukrainoje, Šventasis Tėvas Pranciškus savo 2022 m. sausio 23 d. Vidudienio maldoje paskelbė ateinantį trečiadienį, sausio 26 d., Maldos už taiką diena. Atsiliepdami į Šventojo Tėvo kvietimą, rytoj, sausio 26 d., junkimės į maldą už taiką savo parapijose, religinėse bendruomenėse ir šeimose. 

Šiai trisdešimtajai Pasaulinei ligonių dienai parinkta tema „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36) pirmiausia kreipia mūsų žvilgsnį į Dievą, „apstų gailestingumo“ (Ef 2, 4), kuris visada su tėviška meile žvelgia į savo vaikus, net jei jie tolinasi nuo jo. Gailestingumas iš tiesų yra tinkamiausias Dievo vardas, išreiškiantis Jo esmę – ne kaip proginis jausmas, bet kaip jėga, esanti visame, ką Jis daro. 

Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė 2021 m. spalio 10 d. Romoje, o spalio 17 d. vietinėse Bažnyčiose prasidėjusiam XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos dieceziniam etapui.

Kiekviename amžiuje taika yra ir dovana iš aukščiau, ir bendro įsipareigojimo vaisius. Visi gali prisidėti prie taikingesnio pasaulio kūrimo: pradėdami nuo savo širdies, santykių šeimoje, visuomenėje bei aplinkoje iki santykių tarp tautų ir valstybių.

Šį rytą, 2021 m. gruodžio 10 d., Popiežiškojoje šv. Kazimiero kolegijoje Romoje mirė ilgametis Kolegijos dvasios tėvas, buvęs Šventojo Sosto Rytų Bažnyčių kongregacijos bendradarbis, žymus dailininkas, apaštališkasis protonotaras Stasys Žilys (1924–2021). Pateikiame velionio biografiją.   

Tarptautinės jums skirtos dienos proga norėčiau tiesiogiai kreiptis į jus, kurie gyvenate turėdami negalią, ir pasakyti jums, kad Bažnyčia jus myli ir jai reikia kiekvieno iš jūsų, kad ji galėtų vykdyti savo misiją tarnaudama Evangelijai.

2021 m. spalio 28 d. Romos Santa Maria Maggiore bazilikoje buvo švenčiamos iškilmingos padėkos šv. Mišios, minint Abiejų tautų respublikos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Tarpusavio įsipareigojimo 230 metų jubiliejų. Šioms Mišioms vadovavo Kardinolas Stanisław Ryłko, Popiežiškosios Santa Maria Maggiore bazilikos Klebonas. Mišias koncelebravo Lietuvos ir Lenkijos vyskupų delegacijos, kurioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir  Krokuvos arkivyskupas metropolitas Marek Jędraszewski; dalyvavo ir Romoje studijuojantys kunigai. Čia pateikiame kard. S. Ryłko šv. Mišių pradžioje pasakytą prakalbą bei homiliją.

Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė spalio 10 d. Romoje, o spalio 17 d. vietinėse Bažnyčiose prasidėjusiam XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos dieceziniam etapui. Lietuvoje jau veikia internetinė svetainė https://sinodas.katalikai.lt, į lietuvių kalbą išversti ir paskelbti visi Sinodo dokumentai bei pagalbinė medžiaga, vyskupijose jau yra paskirti sinodinio kelio koordinatoriai, suformuotos sinodinio kelio vyskupijose komandos.

Dievas  leidžiasi sutinkamas žmonėse, ypač – visokio vargo ištiktuose. Atpažinkime Jį išalkusiuose ir ištroškusiuose, keleiviuose ir ligoniuose bei atsiliepkime konkrečia ir veiklia, gailestinga artimo meile.

Kviečiame tikinčiuosius ir visus geros valios žmones malda bei auka padėti savo broliams Libane.

Šiandien dar kartą Dievas byloja kiekvienam iš mūsų: „Kelkis!“ Visa širdimi viliuosi, kad ši žinia padės mums pasirengti naujiems laikams, naujam žmonijos istorijos puslapiui.

Pirmojo sinodinės kelionės etapo tikslas yra puoselėti platų konsultacinį procesą, įtraukiant Bažnyčių ganytojus bei tikinčiuosius ir visus geros valios žmones, kurie norėtų tarti žodį apie Bažnyčią. Sinodinis kelias visų pirma yra viltį sužadinantis dvasinis procesas, vedantis link savęs įvertinimo, pasidalijimo ir atsivertimo. 

2021 m. spalio 5 d., sulaukęs 95-erių metų amžiaus, Marijampolės Švč. Marijos globos namuose mirė Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC.

2021 m. rugsėjo 28 d. Birštone vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė spalio 10 d. Romoje, o spalio 17 d. vietinėse Bažnyčiose prasidėsiančiam XVI Generalinės ordinarinės Vyskupų sinodo asamblėjos dieceziniam etapui.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Linas Grušas išrinktas naujuoju Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininku. Jį išrinko Europos vyskupų konferencijų pirmininkai, susirinkę į plenarinę asamblėją Romoje.

Mes, kaip krikščionių bendruomenė, esame kviečiami liudyti tikėjimą meilės darbais ir rasti konkrečius būdus, kaip padėti žmogui, esančiam egzistenciniame paribyje.

Kai patiriame Dievo meilės galią, kai atpažįstame jo tėvišką buvimą mūsų asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime, negalime neskelbti ir nesidalyti tuo, ką esame matę ir girdėję.

Šių metų rugpjūčio 14 d. Vilniuje prelatas Visvaldas Kulbokas priims vyskupo šventimus. Iškilmei, kuri vyks Vilniaus Šv. Stanislovo ir Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, vadovaus Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin. Šventės pradžia – 12 val. 

Tradicijos saugotojai vyskupai bendrystėje su Romos vyskupu sudaro savo dalinių Bažnyčių vienybės regimą pradą ir pamatą. Vadovaujant Šventajai Dvasiai, skelbdami Evangeliją ir švęsdami Eucharistiją jie valdo jiems patikėtas dalines Bažnyčias.
 

„Esu su tavimi per visas dienas“ – šiais žodžiais aš, Romos vyskupas, panašiai kaip ir tu būdamas senyvo amžiaus, noriu kreiptis į tave pirmosios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga: visa Bažnyčia yra arti tavęs, tiksliau sakant, arti mūsų – ji rūpinasi tavimi, myli tave ir nenori tavęs palikti vieno!

Įvairiomis sąlygomis ir įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys vargšai mus evangelizuoja, nes padeda mums vis iš naujo atrasti būdingiausius Tėvo veido bruožus.
 

Šiandien, 2021 m. birželio 15 d., Šventasis Tėvas Popiežius Pranciškus prelatą Visvaldą Kulboką, Telšių vyskupijos kunigą, nominavo tituliniu Martanos arkivyskupu ir apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje.

Enciklikoje Fratelli tutti išreiškiau susirūpinimą ir troškimą, kuris nuolat užima svarbią vietą mano širdyje: „Pasibaigus sveikatos krizei blogiausia reakcija būtų dar labiau pasiduoti karštligiškam vartotojiškumui ir naujoms egoistinės savisaugos formoms. Duok Dieve, kad galiausiai neliktų suvokimo „kiti“, o būtume tiktai „mes“ (35). Todėl 107-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos žiniai pasirinkau temą „Link vis plačiau apimančio mes“, norėdamas taip nurodyti aiškią perspektyvą mūsų bendrai kelionei šiame pasaulyje.

2021 m. gegužės 18–20 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Šeima yra nepaprastai svarbi visuomenės ir Bažnyčios gyvenime, todėl Lietuvos vyskupai kviečia per gegužines ir birželines pamaldas, o ypač nuo Motinos iki Tėvo dienos tiesti maldos tiltą savo šeimose ir už šeimas.

Šventasis Juozapas nekėlė ypatingos nuostabos, nebuvo apdovanotas unikaliomis charizmomis, neatrodė išskirtinis jį sutikusių žmonių akimis. Jis nebuvo įžymus nei pastebimas: Evangelijose neminimas nė vienas jo žodis. Vis dėlto savo paprastu gyvenimu Dievo akyse jis įvykdė ypatingą dalyką.

Popiežiaus Pranciškaus iniciatyva pradėjome šeimai skirtus metus Šeima – Amoris Laetitia (Šeima – meilės džiaugsmas). Šis pavadinimas nurodo į prieš penkerius metus popiežiaus paskelbtą apaštališkąjį paraginimą Amoris Laetitia. Jis kalba apie meilę šeimoje ir siūlo kryptis, kokiu būdu šeima gali patirti džiaugsmą būti dovana Bažnyčiai ir visuomenei. Tai vertinga medžiaga apmąstymui ir įgyvendinimui. Popiežius sako, kad „meilės džiaugsmas, išgyvenamas šeimoje, yra ir Bažnyčios džiaugsmas“ (AL 1).

Popiežius Pranciškus, paskelbdamas Šv. Juozapo metus, tikinčiuosius pakvietė sekti šventųjų pavyzdžiu, kurių gyvenimas yra konkretus įrodymas, kad įmanoma gyventi Evangelija. Lietuvos vyskupai Šv. Juozapo metais drąsina vyrus atrasti savo vietą Bažnyčioje ir kviečia pasninkauti bei melstis už Lietuvos šeimas. Šventasis Tėvas trokšta, kad šeimos atrastų meilės džiaugsmą, skelbdamas Šeimos – Amoris laetitia metus. 

Dėl pateikto klausimo:
Ar Bažnyčia turi galią teikti palaiminimą tos pačios lyties asmenų sąjungoms?

Atsakoma: 
Ne.

Mes, Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų atstovai, tikime, kad žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą ir apdovanotas prigimtiniu orumu. Dėl šio prigimtinio orumo kiekvienas žmogus – ir vyras, ir moteris – turi būti gerbiamas. Krikščioniškosios bendruomenės kviečia visus atpažinti Kūrėjo paveikslą kiekviename žmoguje, gerbti prigimtines žmogaus teises bei daryti visa, kas įmanoma, kad žmogaus orumas nebūtų temdomas smurto. Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę.

Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE) inicijavo gavėnios maldos grandinę už Covid-19 aukas, jų šeimas ir visus, kurie vis dar kenčia nuo viruso. Ši maldos grandinė simboliškai apjungia Europą, kuri kaip ir visas pasaulis kovoja su pandemija.    

Šiemet, kovo 7 d., junkimės į bendrą maldą, prašydami Dievo palaimos ir sustiprinimo lietuviams visame pasaulyje, ugdant lietuvių tautinę bei religinę tapatybę, dėkojant Dievui už lietuviškas parapijas ir misijas, stovyklas, lituanistines mokyklas ir bendruomenes bei organizacijas. Melskimės už savo artimuosius, draugus ir pažįstamus, visus brolius ir seseris, kurie laiko save lietuviais ir kuriems yra brangi Tėvynė Lietuva.

minint 150-ąsias metines nuo šventojo Juozapo paskelbimo visuotinės Bažnyčios Globėju 

2021 m. vasario 22–24 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas, J. Kauneckas. Pagrindinį dėmesį vyskupai skyrė praeitų metų gruodžio 8 d. prasidėjusių Šv. Juozapo metų bei šių metų kovo 19 d. prasidėsiančių Šeima – Amoris laetitia metų šventimo programai

Kvietimas „ateiti ir pamatyti“, kuris lydi pirmuosius jaudinančius Jėzaus susitikimus su mokiniais, yra taip pat kiekvieno tikro žmogiško komunikavimo metodas. Siekiant papasakoti tiesą apie gyvenimą, tampantį istorija, būtina palikti patogią išankstinę nuostatą „jau tą žinau“ ir išjudėti, eiti ir pamatyti, būti su žmonėmis, klausytis jų, stoti akistaton su tikrove, kuri mus visada nustebins kokiu nors aspektu.

Po vasario 12 d. vykusio nuotolinio pasitarimo Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius, kviesdami gavėnios metu atsigręžti į maldą, artimo meilės darbus ir pasninką. Gerėjant epidemiologinei situacijai ir matant didelį poreikį palaikyti ir sustiprinti žmonių dvasią, laikantis visų saugumo reikalavimų, nuo Pelenų trečiadienio (vasario 17 d.), palaipsniui bus atnaujinamas Eucharistijos šventimas dalyvaujant tikintiesiems.

Eidami Gavėnios keliu, vedančiu į Velykų šventes, atminkime Tą, kuris „nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2, 8). Šiuo atsivertimo laiku atnaujinkime savo tikėjimą, semkimės vilties „gyvojo vandens“ ir atvira širdimi priimkime Dievo meilę, kuri mus perkeičia į brolius ir seseris Kristuje.

„Dar trumpa, trumpa valandėlė, ir ateis laukiamasis, ir neužtruks“ (Žyd 10, 37). Tokius žodžius skaitome šios dienos šv. Mišių pirmajame skaitinyje iš Laiško žydams. Šis skaitinys kviečia nepamesti pasitikėjimo, prisimenant ir ankstesnius, jau pasibaigusius kentėjimus. Dievas niekada neapleidžia Juo pasitikinčių.

2021 m. sausio 29 d. vyko nuotolinis Lietuvos vyskupų konferencijos posėdis. Į jį pakviesti kompetentingi sveikatos apsaugos specialistai pristatė dabartinę pandemijos situaciją Lietuvoje, supažindino su esminiais viruso plitimo rodikliais bei skiepijimo situacija. Vyskupai aptarė pamaldų organizavimo tvarką kitose šalyse.

2021 m. sausio 19 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas. Atsižvelgiant į karantino situaciją šalyje, posėdis vyko nuotoliniu būdu.

29-osios Pasaulinės ligonių dienos minėjimas 2021 m. vasario 11-ąją, Lurdo Švč. Mergelės Marijos liturginio minėjimo dieną, yra tinkama proga atkreipti ypatingą dėmesį į ligonius, taip pat jais besirūpinančiuosius tiek sveikatos apsaugos institucijose, tiek šeimose ar bendruomenėse. Mąstau ypač apie tuos, kurie visame pasaulyje kenčia dėl koronaviruso pandemijos padarinių. Visiems, ypač vargingiausiems ir esantiems visuomenės paribiuose, reiškiu dvasinį artumą ir patikinu, kad Bažnyčia juos myli ir jais rūpinasi.

Atsižvelgdami į esamą situaciją, šiandien priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose, dalyvaujant tikintiesiems. Tai yra, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. mūsų bažnyčiose galiojančią tvarką pratęsiame iki 2021 m. sausio 31 d., su galimybe ją švelninti ir anksčiau, jei greičiau būtų sulaukta ryškesnių teigiamų pokyčių. Tuo būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas yra itin sunkus, ypač su ligoniais, gydytojais, slaugytojais.

Lietuvos vyskupai nusprendė nuo pirmadienio, sausio 11 d.,  atnaujinti viešas pamaldas su tikinčiaisiais, laikantis visų saugumo reikalavimų. Tai reiškia, kad nuo sausio 11 d. vėl galioja visos nuostatos, išdėstytos iki 2020 m. gruodžio 16 d. galiojusioje informacijoje dėl Bažnyčios veiklos (INFO 22), neįvedant jokių naujų normų.

Visi laikini pamaldų tvarkos ir sielovadinių uždavinių vykdymo būdų apribojimai, išvardinti Lietuvos vyskupų kreipimesi (INFO 24), yra pratęsiami iki 2021 m. sausio 10 d. imtinai.

2020 metai buvo paženklinti didžiulės Covid-19 sveikatos krizės, kuri tapo daugiaplaniu ir globaliu reiškiniu, pagilinančiu tokias tarpusavyje susijusias krizes kaip klimato, maisto produktų, ekonomikos ir migracijos krizės, ir tai nulėmė dideles kančias bei sunkumus. Pirmiausia mąstau apie tuos, kurie neteko šeimos nario ar artimojo, taip pat apie žmones, praradusius darbą. Ypač menu gydytojus, slaugytojus, farmacininkus, mokslininkus, savanorius, kapelionus, ligoninių bei sveikatos įstaigų darbuotojus, kurie darė tai, ką pajėgė, ir toliau tai daro dėdami didžiules pastangas ir pasiaukodami – kai kurie iš jų net iki mirties, stengdamiesi būti šalia ligonių, palengvinti jų kančias arba išgelbėti gyvybę. 

Tikėjimo mokymo kongregacija 2020 m. gruodžio 21 d. paskelbė Notą dėl kai kurių vakcinų nuo Covid-19 naudojimo moralumo.

Šios Kalėdos pakviečia mus savitu būdu skelbti Dievo garbę – konkrečiai pasirūpinti žmogaus gyvybe. Nebūtinai pažįstamo, bet vis dėlto labai konkretaus, esančio šalia mūsų. Pasaulį varginanti pandemija šiuo metu ypač palietė mūsų kraštą. Girdime gydytojų pagalbos šauksmą dėl padėties, itin sparčiai prie galimybių kraštutinės ribos stumiančios mūsų sveikatos apsaugos sistemą. Ši sistema nėra negyvas mechanizmas. Ją sudaro žmonės: gydytojai, slaugytojai ir visi, kurie rūpinasi ligoniais. Pagaliau – patys ligoniai ir jų artimieji...

Šiomis dienomis ypač svarbi mūsų vienybė, solidarumas ir pagarba vieni kitiems.

Artėja Kalėdų šventė. Pasaulis prisimena ir švenčia įvykį, nuo kurio skaičiuoja mūsų eros metus. Dangaus ir žemės Kūrėjas įžengia į laiko tėkmę gimdamas kūdikiu Betliejaus tvartelyje. Šio įvykio prasmę evangelistas Matas aprašo žodžiais: „Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą“ (Mt 4, 16). Čia autorius drąsiai apibūdina pasaulį iki Viešpaties aplankymo, kaip „tamsybėse tūnantį,“ o Jo užgimimą kaip „skaisčią šviesą“. Tai priminimas, kad žmogus atranda savo egzistencijos prasmę tik Dievo perspektyvoje: kai atpažįsta jį aplankiusį Kūrėją bei išgirsta jo skelbiamą žinią. O ji savitai mums kalba apie žmogaus gyvybės vertę.

2020 m. lapkričio 24–26 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

2020 m. spalio 23 d. Apaštalinė Penitenciarija paskelbė, kad šiais metais, atsižvelgiant į nepaprastąją pandemijos padėtį, Vėlinių aštuondienio visuotinius atlaidus galima gauti visą lapkričio mėnesį.

Netrukus vyks rinkimai į Lietuvos Seimą. Tai proga išreikšti savo įsitikinimus balsuojant, galimybė išsirinkti tuos parlamentarus, kurie, mūsų nuomone, galėtų geriausiai mums atstovauti. Nuo išrinktų įstatymų leidėjų veiklos tiesiogiai priklausys tai, kaip mūsų šalis gyvens per artimiausius ketverius metus: kaip bus rūpinamasi jaunais ir senais, puoselėjama kultūra ir tradicijos ar atsižvelgiama į žmogaus prigimtį kuriant ateities visuomenę, kokie ryšiai bus mezgami su užsienio šalimis, kokios sąlygos atsivers verslui.

2020 m. rugsėjo 22 d. Birštone vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, J. Matulaitis, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Lietuvoje padaugėjus apsikrėtimų Covid-19 skaičiui, Lietuvos vyskupai primena visiems tikintiesiems pareigą saugoti save ir kitus tiek bažnyčiose, tiek ir bažnytiniuose renginiuose.

Sekmadienį, 2020 m. rugpjūčio 23 d., kviečiame visus geros valios žmones Lietuvoje jungtis į bendrą maldą, dėkojant už laisvės dovaną bei meldžiant jos tiems, kurie – kaip mes anuomet – šiandien yra persekiojami ir bauginami.

Dievo kulto ir sakramentų drausmės kongregacijos prefektas kard. R. Sarah pranešė, kad Šventasis Tėvas Pranciškus, maloningai patenkindamas prašymus, nusprendė į Švč. Mergelės Marijos litaniją įtraukti tris naujus kreipinius – Mater misericordiae, Mater spei ir Solacium migrantium. Nurodyta, kuriose šios litanijos vietose naujieji kreipiniai turi būti įterpti.

„Vargšui ištiesk ranką“ (Sir 7, 32). Ilgaamžė išmintis iškėlė šiuos žodžius kaip šventą kodeksą, kad pagal tai būtų gyvenama. Šiandien jie skamba visu prasmės svoriu, padėdami mums sutelkti žvilgsnį į tai, kas esminga, ir peržengti abejingumo barjerą. Taip Žinioje IV Pasaulinei vargstančiųjų dienai, kurią minėsime lapkričio 15-ąją, sako Popiežius Pranciškus.

Epidemijai atslūgstant, galima vėl sugrįžti prie įprasto Komunijos priėmimo būdo (į burną). Besitęsiant neįprastajai padėčiai, paliekama ir galimybė priimti Komuniją į ranką.

Birželio 29-ąją, Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną,12 val. į Telšių vyskupijos katedrą įžengė naujasis Telšių vyskupijos ganytojas vyskupas Algirdas Jurevičius. Šventasis Tėvas Pranciškus vysk. dr. Algirdą Jurevičių Telšių vyskupu paskyrė birželio 1 dieną.

Popiežiaus Pranciškaus Kauno arkivyskupu metropolitu paskirtas Jo Ekscelencija Kęstutis Kėvalas trečiadienį iškilmingai įžengė į Kauno arkikatedrą baziliką.

Šiais metais, paženklintais Covid-19 pandemijos sukeltomis kančiomis bei iššūkiais, misijinė visos Bažnyčios kelionė toliau tęsiasi nušviečiama žodžio, kurį randame pranašo Izaijo pašaukimo pasakojime: „Štai aš, siųsk mane!“ (Iz 6, 8), – Žinioje Pasaulinei Misijų dienai, kurią minėsime spalio 18-ąją, rašo popiežius Pranciškus.

Šiandien, 2020 m. birželio 1 d. Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė Telšių vyskupu vysk. Algirdą Jurevičių.

Nuotoliniame Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje vyskupai sprendė, kaip po truputį grįžti prie įprastinės pamaldų bei sakramentų teikimo tvarkos bei kitus aktualius klausimus.

Laikydamasi visų saugumo reikalavimų, Bažnyčia po truputį grįžta prie įprastinės pamaldų ir sakramentų teikimo tvarkos.

Žinią 106-ajai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai, kurią minėsime rugsėjo 27-ąją, Popiežius Pranciškus skiria šalies viduje perkeltų asmenų dramai, kuri dažnai nepastebima ir dar paaštrėjo dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės. „Žinią taip pat skiriu visiems tiems, kuriems dėl COVID-19 teko ar vis dar tenka patirti netikrumą, apleidimą, marginalizaciją ar atmetimą“, – rašo Šventasis Tėvas.

Atsižvelgdama į dabartinę epidemiologinę situaciją valstybėje bei užsienio šalių patirtį, Lietuvos vyskupų konferencija laikinai pakeitė šv. Komunijos priėmimo Lietuvoje tvarką: nuo 2020 m. balandžio 24 d. šv. Komunija dalijama tik į ranką. Lietuvoje anksčiau nebuvo šv. Komunijos priėmimo į ranką praktikos, tad čia pateikiama keletas patarimų ir taisyklių, padėsiančių taisyklingai ir su pagarba tai padaryti.

Pandemijos ištiktas pasaulis paliudijo, jog žmonija yra viena šeima. Popiežius Pranciškus kviečia gegužės 14 d. skirti maldai už visą žmoniją, palydint ją pasninku ir gerais darbais. Lietuvos vyskupai kreipėsi į visus Lietuvos žmones, kviesdami įsijungti į šią pasaulinę iniciatyvą.

2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos vyskupai susirinko į nuotolinį posėdį, kurio metu tartasi, kaip palaipsniui grįžti prie įprastos sakramentų teikimo tvarkos.

Popiežius Pranciškus kreipiasi į tikinčiuosius, kviesdamas 2020 metų gegužės mėnesį atrasti Rožinio maldos namuose vertę ir grožį. Rožinio maldos pabaigoje Šventasis Tėvas siūlo melstis šiomis dviem maldomis Dievo Motinai, tardamas: „Aš irgi jomis melsiuosi gegužę dvasiškai vienydamasis su jumis. Pridedu jas prie šio laiško, kad visi galėtų jomis pasinaudoti“.

Atsižvelgiant į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus ir laikantis bendrų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų, skirtų visuomeninei veiklai karantino laikotarpiu, nuo balandžio 27 dienos leidžiama aukoti šv. Mišias pirmadieniais – šeštadieniais dalyvaujant tikintiesiems, tačiau ribojant jų skaičių ir išlaikant 10 kvadratinių metrų vienam žmoguisaugų atstumą tarp pamaldų dalyvių.

„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai. Vienykimės maldoje šiomis ypatingomis dienomis!

Būtent Viešpats nurodo krantą, į kurį turime leistis, o prieš tai mums suteikia drąsos įlipti į valtį. Kviesdamas jis taip pat tampa mūsų vairininku, kuris mus lydi, nurodo mums kryptį, saugo, kad neužplauktume ant neryžtingumo uolų, ir įgalina keliauti per audringus vandenis. Taip Žinioje Pasaulinei maldos už pašaukimus dienai, kurią minėsime gegužės 3-ąją, rašo popiežius Pranciškus.

Antradienį 13 val. skambant katedrų varpams Lietuvos žmonės kviečiami jungtis į maldą už mirusius nuo Covid-19 ligos Italijoje ir gedinčius jų artimuosius.

Brangūs jaunuoliai, kokios jūsų aistros ir svajonės? Leiskite joms išryškėti ir per jas pasiūlykite pasauliui, Bažnyčiai, kitiems jauniems žmonėms ką nors gražaus dvasinėje, meninėje, visuomeninėje srityje. Kartoju jums savo gimtąja kalba: hagan lìo! Tegu jus išgirsta! Taip Žinioje 35-ajai Pasaulinei jaunimo dienai, kurią minėsime balandžio 5-ąją, rašo popiežius Pranciškus.

Trečiadienį, kovo 25 dieną, popiežius Pranciškus visus krikščionis ir visų Bažnyčių vyresniuosius pakvietė kreiptis į Aukščiausiąjį ir sukalbėti maldą, kurios išmokė pats Viešpats. Transliacija anglų k. iš Vatikano vyks čia.

Penktadienį 19 val. Lietuvos laiku popiežius Pranciškus iš Šv. Petro aikštės Vatikane tikintiesiems suteiks ypatingąjį palaiminimą Miestui ir pasauliui (Urbi et Orbi). Šitai Jo Šventenybė padarys atsižvelgdamas į nepaprastąją padėtį, kurioje šiuo metu yra visa žmonija dėl Covid-19 pandemijos.

Tikintiesiems, sergantiems Covid-19 liga, sukelta koronaviruso, bei medicinos darbuotojams, šeimų nariams ir visiems, kurie kokiu nors būdu, taip pat ir malda, rūpinasi ligoniais, suteikiami ypatingi atlaidai.

Atsiliepdami į popiežiaus Pranciškaus kvietimą įvairiais būdais paminėti „24 valandas Viešpačiui“, Lietuvos vyskupai penktadienį, kovo 20 dieną, paskelbė Atgailos ir pasninko diena.

2020 m. kovo 17–18 d. vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo kardinolas S. Tamkevičius, arkivyskupai P. Rajič, G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas. Atsižvelgiant į sunkią epidemiologinę situaciją šalyje, posėdis vyko nuotoliniu būdu, naudojantis kompiuterinės komunikacijos programomis.

Lietuvos vyskupai tikintiesiems parengė praktinės informacijos gaires apie sielovadą karantino sąlygomis. Kviečiame kuo plačiau pasidalinti.

Esame Gavėnios laike. Šiais metais jis labai skirtingas nuo to, ką esame patyrę anksčiau. Koronaviruso plitimas pasaulyje stabdo visų mūsų nuolatinį skubėjimą ir primygtinai skatina mus pažvelgti į save ir pasaulį naujomis akimis. Taip laiške Gavėnios metui tikintiesiems rašo Lietuvos vyskupai.

Tikinčiųjų dvasinis gėris – aukščiausias Bažnyčios rūpestis. Lygiai taip pat Bažnyčiai rūpi ir tikinčiųjų saugumas ir sveikata. Dėl šios priežasties Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, kad nuo kovo 16 d. 0 val. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, nebevyks jokios viešos pamaldos.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas išplatino laišką apie pasikeitimus liturgijoje ir sielovados institucijų veikloje siekiant sustiprinti koronaviruso prevenciją ir pakvietė tikinčiuosius šio iššūkio akivaizdoje nuoširdžiai melstis už Lietuvoje ir visame pasaulyje sergančius, juos gydančius ir slaugančius bei valstybėse sprendimus priimančius žmones.

Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas žiniasklaidai pristatė, kokių papildomų saugumo priemonių imasi Bažnyčia dėl koronaviruso grėsmės.

Lietuvoje koronaviruso grėsmės lygis kol kas nėra didelis, fiksuoti trys ligos atvejai, tačiau Bažnyčia, bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, atidžiai stebi situaciją, kad prireikus operatyviai reaguotų į iššūkius. Kaip kovo 10 d. surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) generalinis sekretorius kun. Kęstutis Smilgevičius, koronaviruso prevencijos priemonės Bažnyčioje taikomos atsižvelgiant į situaciją, kuri yra dabar.

Sekmadienį, kovo 1 dieną minėsime Maldos už lietuvius visame pasaulyje dieną. Šia proga Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas ir  LVK delegatas užsienio lietuviams katalikams prelatas Edmundas J. Putrimas kreipėsi į tikinčiuosius.

Šiemet Viešpats mums ir vėl dovanoja tinkamą laiką pasirengti ir atnaujintomis širdimis švęsti Jėzaus mirties ir prisikėlimo didįjį slėpinį, kuris yra mūsų asmeninio ir bendruomeninio krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, - Žinioje 2020 m. Gavėnio proga rašo Popiežius Pranciškus.

Šių metų Žinią Pasaulinės socialinio komunikavimo dienos proga popiežius Pranciškus skyrė pasakojimo temai, kviesdamas alsuoti gerų istorijų tiesa – ugdančių, o ne niokojančių istorijų, padedančių atrasti šaknis ir teikiančių jėgų drauge eiti pirmyn.

Šiandien, 2020 m. vasario 19 d. Šventasis Tėvas Pranciškus paskyrė Kauno arkivyskupu vysk. Kęstutį Kėvalą.

Šią savaitę baigtas trečiasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas: Vilniaus arkivyskupijoje ir Panevėžio vyskupijoje suskaitmenintų senesnių nei 100 metų Bažnyčios dokumentų kolekciją papildė per 1 400 Kaišiadorių vyskupijos metrikų knygų skaitmeninių kopijų.

Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas žiniasklaidai pristatė Apaštališkąjį posinodinį paraginimą QUERIDA AMAZONIA. Šiuo dokumentu  Šventasis Tėvas apibendrino ir užbaigė 2019 m. spalio 6–27 d. Romoje vykusio Amazonijos regionui pašvęsto sinodo darbą.

Trečiadienį, vasario 12-ąją popiežius Pranciškus paskelbė Apaštališkąjį posinodinį paraginimą QUERIDA AMAZONIA. Šia proga Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas LVK salėje (S. Skapo g. 4, II a.) rengia trumpą spaudos konferenciją dokumentui pristatyti ir atsakyti į žiniasklaidos klausimus.